- LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sėkmingai veikiantis rusiškasis „Facebook“ antrininkas „VKontakte“ ilgą laiką skaldė Kremliaus viešosios nuomonės formavimo monopoliją. Dabar Maskva pradėjo spausti šią kompaniją, o jos įkūrėjas buvo priverstas palikti šalį, rašo „Der Spiegel“.
Socialinis tinklas „VKontakte“ turi 200 mln. unikalių vartotojų – didžioji dauguma jų gyvena buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje. Šio tinklo vienas įkūrėjų ir generalinis direktorius – 28 metų Pavelas Durovas.
Maždaug nuo balandžio vidurio kompanija tapo Kremliaus taikiniu. Iš pradžių „VKontakte“ biurą ir P.Durovo butą krėtė specialiosios tarnybos. Reido metu taip pat konfiskuoti ir kompanijos serveriai.
Prieš tai „VKontakte“ prašė atitinkamų tarnybų ištirti bandymą platformą perimti agresyvaus perėmimo (angl. hostile takeover) būdu. P.Durovas įsitikinęs, kad kompaniją norėjo įsigyti su Kremliumi siejamos verslo grupės ir dėl šios priežasties jis emigravo iš šalies.
Rusijos žiniasklaida abejoja, ar „VKontakte“ generalinis direktorius apskritai grįš: šiaip ar taip jis ir jo platforma itin neparankūs Rusijos prezidento Vladimiro Putino pastangoms kontroliuoti internetą.
„VKontakte“ – kartu su rusiška paieškos sistema „Yandex“ – sėkmingai konkuruoja su Amerikos kompanijomis „Facebook“ ir „Google“, o Rusijoje užima rinkos lyderio pozicijas. Tokia sėkmė skaldo Kremliaus viešosios nuomonės formavimo monopoliją. Kremliaus kontroliuojamos televizijos Pirmasis kanalas prie televizoriaus ekranų sutraukia maždaug 19 mln. rusų, „Yandex“ svetainėje per savaitę apsilanko maždaug 23 mln. vartotojų, o „VKontakte“ kasdien sulaukia 47 mln. unikalių vartotojų.
P.Durovo problemos prasidėjo 2011-aisiais kai opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas per šią platformą koordinavo protestus. Iš pradžių Rusijos Federacijos federalinė saugumo tarnyba be teismo nurodymo liepė išjungti opozicijos diskusijų forumus, vėliau „VKontakte“ sulaukė skambučių iš Rusijos prezidentūros administracijos.
P.Durovas šiems bandymams nepakluso, o savo „Twitter“ paskyroje teigė, kad „mes vis dar veikiame“. Vėliau jis nepakluso šalies prokurorų kvietimams atvykti, neatidarydavo durų jį atvesdinti norintiems policijos pareigūnams.
„VKontakte“ vadovas visada buvo užsispyręs ir nelinkęs į kompromisus (apie juos yra pasakęs, kad tai „blogiau nei bet kokia alternatyva“). Jis gyvena asketiškai, o „VKontakte“ nėra tabako ir alkoholio reklamų. Šis verslininkas visad laikėsi atokiai nuo sostinės Maskvos ir Kremliaus uždarų verslo grupuočių.
Informuojama, kad Kremlius prie savo tikslų priartėjo šių metų balandžio viduryje kai du platformos akcininkai savo dalį slaptai pardavė verslininkui Iljai Šerbovičiui, kuris, spėjama, yra Kremliaus agentas. Jo kompanijos prisidėjo prie „Yukos“ nacionalizavimo, pasibaigusio įmonės vadovo Michailo Chodorkovskio įkalinimu 2003-aisiais.
P.Durovas šiuo metu valdo 12 proc. „VKontakte“ akcijų. Didžiausia kompanijos akcijų dalis (40 proc.) priklauso oligarchui Ališeriui Usmanovui. Iki šiol jis labai pasitikėjo jaunuoju generaliniu direktoriumi ir jam buvo perdavęs savo balso teisę. Kita vertus, šis oligarchas niekada viešai nekritikavo Kremliaus ir net yra atleidęs jam priklausančio dienraščio vyriausiąjį redaktorių už per aštrią V.Putino kritiką.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Venesueloje balandžio 27 dieną vyks parlamento rinkimai
Venesueloje balandžio 27 dieną vyks parlamento ir regioniniai rinkimai, pirmadienį paskelbė šalies rinkimų komisija. ...
-
Iranas: po Trumpo sugrįžimo Vašingtonas ir Teheranas neturėjo diplomatinių kontaktų
Iranas pirmadienį pareiškė, kad nuo tada, kai Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) grįžo į Baltuosius rūmus, Vašingtonas ir Teheranas neturėjo jokio diplomatinio bendravimo. ...
-
ES ketina švelninti sankcijas Sirijai
Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrai susitikime Briuselyje pritarė laipsniškam sankcijų Sirijai švelninimui. ...
-
Brandenburgo vartai Berlyne apšviesti Holokausto aukoms atminti
Brandenburgo vartai Berlyne pirmadienį po saulėlydžio buvo apšviesti Aušvico aukų atminimui, praėjus 80-čiai metų nuo nacių mirties stovyklos išlaisvinimo. ...
-
JT vadovas susirūpinęs dėl JAV pagalbos įšaldymo, ragina daryti daugiau išimčių
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) pirmadienį išreiškė susirūpinimą po to, kai Jungtinės Valstijos, didžiausia pasaulyje paramos šalims teikėja, įšaldė beveik vis...
-
Trumpui spaudžiant dėl Grenlandijos, Danijos premjerė akcentuoja Šiaurės vienybę
Danijos premjerė teigė, jog Šiaurės šalių lyderiai, susitikę savaitgalį, dar kartą pabrėžė savo vienybę gynybos klausimais, JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) pareiškus norą perimti Grenlandiją. ...
-
Ukraina nuteisė du Charkivo srities gyventojus už bendradarbiavimą su Rusija
Ukraina pirmadienį pranešė, kad nuteisė du rytinės Charkivo srities gyventojus ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis už bendradarbiavimą su Rusijos pajėgomis. ...
-
Aušvico išlaisvinimo 80-mečio minėjime išgyvenusieji smerkia antisemitizmo augimą
Pasauliui minint 80-ąsias Aušvico išlaisvinimo metines, kai kurie iš nedaugelio likusių gyvų kalinių pirmadienį dalyvavo ceremonijose nacių mirties stovyklos vietoje ir pasmerkė „didžiulį antisemitizmo augimą“. ...
-
Estijoje už sankcijų pažeidimą skirta lygtinė bausmė buvusiam vietos „Sputnik“ vadovui
Talino Harju apygardos teismas pirmadienį skyrė lygtinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę vienam iš buvusių Rusijos propagandinio portalo „Sputnik“ Estijoje vadovų Mati Dmitrijui Terestalui už sąmoningą sankcijų pažeidimą. ...
-
Londonas skyrė naujų sankcijų Baltarusijai
Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų ministerija pirmadienį pareiškė, kad skyrė sankcijas šešiems baltarusiams ir trims Baltarusijos gynybos sektoriaus subjektams, praėjus dienai po Vakarų nesąžiningais laikomų prezidento...