Sienos perėjimo punktai buvo užverti reaguojant į migrantų antplūdį.

Suomija, kuri po Rusijos invazijos į Ukrainą prisijungė prie NATO karinio aljanso, teigia, kad dėl migrantų antplūdžio atsakinga Rusija. Maskva šių kaltinimų kratosi.

Kaimyninės šalys turi 1 340 km ilgio sieną.

Suomija sieną uždarė gruodžio viduryje, nuo rugpjūčio suskaičiavus beveik 1 000 migrantų, be vizų atvykusių per sienos su Rusija perėjimo punktus. Vėliau Suomija kelis kartus pratęsė uždarymo terminą. Siena turėjo likti uždaryta iki balandžio 14 d.

„Sprendimas galios iki tolesnio pranešimo, bet ne ilgiau nei būtina“, – ketvirtadienį pareiškime pažymėjo vyriausybė.

Be to, nuo balandžio 15 d. „jūrų eismui skirti sienos perėjimo punktai Haapasaaryje, Nuijamaa uoste ir Santijuje bus užverti pramoginiams laivams“, siekiant neleisti, kad „instrumentalizuota migracija išplistų į jūrų eismą“. Nuo balandžio 15 d. prieglobsčio bus galima prašyti tik kituose jūrų eismui skirtuose sienos perėjimo punktuose arba oro uostuose.

Suomijos ir Rusijos santykiai po invazijos į Ukrainą 2022 m. pašlijo.

2023 m. balandį Suomija po dešimtmečius trukusio neutralumo prisijungė prie Vakarų karinio NATO aljanso. Maskva tai pavadino „išpuoliu prieš Rusijos saugumą“ ir pagrasino „atsakomosiomis priemonėmis“.

Lapkritį Suomija uždarė keturis iš aštuonių sienos su Rusija perėjimo punktų, o iki mėnesio pabaigos užvėrė ir likusius. Nors Helsinkis kiek vėliau iš dalies sušvelnino uždarymą, gruodžio 14 d. šalis vėl nusprendė uždaryti visą sieną. Pasak Suomijos pareigūnų, atidarius sieną gali kilti grėsmė nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai.

„Suomijos valdžios institucijos tai vertina kaip ilgalaikę situaciją. Šį pavasarį nepastebėjome nieko, kas leistų mums daryti išvadą, kad ši situacija reikšmingai pasikeitė“, – pareiškime cituojama vidaus reikalų ministrė Mari Rantanen. Ji pridūrė, kad Rusijos pusėje netoli Suomijos sienos vis dar yra šimtai ar galbūt tūkstančiai žmonių.