Tibeto vyriausybės tremtyje lyderis trečiadienį sakė, kad sutiktų su Kinijos komunistų partijos valdymu Tibete ir patikino Pekiną, kad joks pavojus jo valdžiai nekiltų, jeigu centrinė vyriausybė sušvelnintų savo kontrolę.

Lobsangas Sangay (Lobsangas Sangajus), kuris 2011 metais, Dalai Lamai atsisakius politinių pareigų, buvo išrinktas į naują premjero tremtyje postą, kreipėsi į Kiniją, prašydamas pradėti naujas derybas dėl problemų, kurios išprovokavo tibetiečių susideginimų bangą.

Lankydamasis Vašingtone L.Sangay sakė, kad Dharamsaloje Indijoje įsikūrusi vyriausybė tremtyje savo raginimais suteikti didesnę autonomiją „nemeta iššūkio Kinijos suverenumui ar teritoriniam vientisumui“.

„Mes siekiame tikros autonomijos, atitinkančios Kinijos konstituciją. Trumpai tariant, jeigu Kinijos vyriausybė laikytųsi savo pačios įstatymo, mes tai laikytume tikra autonomija“, - sakė jis tyrimų institute „Council on Foreign Relations“.

„Tai, mūsų nuomone, yra nuosaikus, protingas sprendimas, kuris yra abipusiškai naudingas pasiūlymas ir Kinijos vyriausybei, ir Tibeto žmonėms“, - sakė jis.

Kinijos konstitucija suteikia Tibetui autonomiją.

L.Sangay išreiškė viltį, kad tibetiečiai užims su sprendimų priėmimu susijusius postus regione, pavyzdžiui, partijos sekretoriaus, ir sakė, kad neprieštarauja Kiniją valdančių komunistų kontrolei.

„Mes nemetame iššūkio, neprašome nuversti Komunistų partijos. Nekeliame klausimų ir nemetame iššūkio dabartinei valdančiosios partijos struktūrai“, - sakė jis.

L.Sangay paragino suteikti tibetiečiams didesnes galimybes ir sakė, kad pastarojo meto žemės nuošliauža šachtoje Tibete, kai žuvo 83 darbuotojai - praktiškai vien Kinijos gyventojų daugumą sudarantys etniniai kinai - rodo, kiek mažai tibetiečių gali dalytis tais turtais.

Kinija argumentuoja, kad į Tibetą atnešė vystymąsi. Ji abejojo tibetiečių vyriausybės tremtyje ir Tibeto dvasinio lyderio Dalai Lamos, kuris 1959-aisiais pabėgo į Indiją, nuoširdumu ir kaltino juos slapta remiant separatizmą bei smurtą.