Per vaizdo ryšiu už uždarų durų įvykusį pokalbį, trukusį maždaug 80 minučių, J. Bidenas taip pat pabrėžė JAV įsipareigojimus ginti Japoniją.

J. Bidenas pažadėjo aplankyti Japoniją per šių metų pirmąją pusę ir sudalyvauti Ketverto, kurį sudaro Australija, Indija, Japonija ir Jungtinės Valstijos, viršūnių susitikime, nurodė Baltieji rūmai.

Prieš metus darbą prezidento poste pradėjęs J. Bidenas santykių su Japonija svarbus atkūrimą laiko vienu iš savo prioritetų. Jo pirmtakas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) reiškė abejones dėl aljansų su Azija ir Europa naudos Amerikai.

Po šio pasitarimo J. Bidenas per „Twitter“ parašė, kad jam buvo „garbė susitikti su ministru pirmininku Kishida, kad būtų toliau stiprinamas JAV ir Japonijos aljansas – taikos ir saugumo Indijos ir Ramiojo vandenynų [regione] bei visame pasaulyje kertinis akmuo“.

Daugiausiai dėmesio per šias diskusijas buvo skirta didėjančiam Kinijos strateginiam iššūkiui. Pekinas sukėlė nerimą dėl savo žvanginimo ginklais prie Taivano, kuris laiko save nepriklausomu, nors Kinija jį laiko savo teritorijos dalimi ir žada kada nors ją susigrąžinti, prireikus – jėga.

„Abu lyderiai pasiryžo priešintis Kinijos Liaudies Respublikos [KLR] mėginimams pakeisti status quo Rytų Kinijos jūroje ir Pietų Kinijos jūroje“, taip pat „pabrėžė taikos ir stabilumo abipus Taivano sąsiaurio svarbą“, sakoma Baltųjų rūmų pranešime.

J. Bidenas ir F. Kishida išreiškė susirūpinimą dėl Kinijos „praktikos“ Sindziango provincijoje, kur, anot JAV, Pekinas vykdo uigūrų genocidą, taip pat dėl politikos Honkonge.

Kalbėdamas apie Japonijos ginčą su Kinija dėl negyvenamų, bet strategiškai svarbių Sankaku salų, J. Bidenas „patvirtino Jungtinių Valstijų nesvyruojamą įsipareigojimą Japonijos gynybai pasitelkiant visą pajėgumų spektrą“, sakoma pranešime.

Įtampa dėl Šiaurės Korėjos ir Ukrainos

Per pokalbį taip pat buvo aptarti klausimai, susiję su Šiaurės Korėja, šį mėnesį surengusia virtinę raketų bandymų, pažeidžiančių Pchenjanui taikomas Jungtinių Tautų sankcijas. Ketvirtadienį ši izoliuota valstybė taip pat užsiminė galinti atnaujinti branduolinių ginklų ir tarpžemyninių balistinių raketų bandymus.

„Abu lyderiai pasmerkė pastaruosius balistinių raketų paleidimus“, – nurodė Baltieji rūmai.

Atkreipę dėmesį į didėjantį nerimą dėl Rusijos pajėgų telkimo prie sienos su Ukraina, J. Bidenas ir F. Kishida sakė „glaudžiai dirbantys kartu, kad atgrasytų Rusijos agresiją“.

„Ministras pirmininkas Kishida pažadėjo toliau glaudžiai derinti veiksmus su Jungtinėmis Valstijomis, kitais sąjungininkais ir partneriais bei tarptautine bendruomene, kad bet kokios atakos atveju būtų imamasi griežtų veiksmų“, – sakoma Baltųjų rūmų pranešime.

Prieš šį pasitarimą JAV pareigūnai pabrėžė, kad būtina sustiprinti aljansą su Japoniją, kuris nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos yra itin svarbus Amerikos vaidmeniui visame Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.

Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki (Džen Psaki) nurodė, kad J. Bidenas ir F. Kishida taipsp at aptarė ekonominius ryšius, saugumo klausimus ir pastangas išlaikyti status quo Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, įskaitant jo gyvybiškai svarbius jūrų kelius, nors Kinija sparčiai didina savo karinę ir ekonominę galią.

Ankstesnis Japonijos premjeras Yoshihide Suga (Jošihidė Suga) tapo pirmuoju užsienio lyderiu, aplankiusiu J. Bideną Baltuosiuose rūmuose, jam pradėjus prezidento kadenciją. Kai Japonijos premjeru tapo F. Kishida, J. Bidenas tapo pirmuoju jam paskambinusiu užsienio lyderiu.