Miunchene leidžiamas „Süddeutsche Zeitung“ atskleidžia šalyje kylantį naują didelį bankų skandalą. Kaip skelbiama, geras tuzinas šalies bankų keletą metų iš eilės dideliais mastais apgaudinėjo valstybę, todėl šalies biudžetas patyrė mažiausiai 10 mlrd. eurų nuostolį.

Kalbama apie nešvarius akcijų sandorius, gudrybes gauti dividendus ir tiesiog sukčiavimus, kai, pasinaudojus spraga įstatymuose, buvo siekiama gauti kuo daugiau mokesčių kompensacijų iš valstybės.

Ypač aktyviai sukčiaujama buvo 2006–2008 m. Įtarimų dėl to jau buvo kilę anksčiau, o nuo praėjusių metų įsigaliojo tokią galimybę panaikinusios įstatymų pataisos. Tačiau tik dabar pagaliau atsiskleidė tikrieji vykdytos apgaulės mastai. Kuo ir kada šis skandalas baigsis Vokietijos bankuose, kol kas neaišku. Atitinkamos institucijos šiuo metu tiria per 40 galimo sukčiavimo atvejų.

Pramonė auga

Vokietijos pramonės užsakymai rugsėjį vėl augo labiau, nei prognozuota. Kaip praneša Vokietijos federalinė ekonomikos ministerija, pritaikyti prie sezoninių svyravimų infliacijos pramonės užsakymai rugsėjo mėnesį, palyginti su rugpjūčiu, padidėjo 3,3 proc. Tai ženklas, kad didžiausia Europos ekonomika laimi iš atsigaunančios euro zonos ir didėjančių investicijų, teigia agentūra „Bloomberg“.

Federalinis bankas „Deutsche Bundesbank“ praėjusį mėnesį pranešė, kad Vokietijos BVP trečiąjį ketvirtį didėjo, nors ir šiek tiek lėčiau. Šalies ekonomistai komentuoja, kad Vokietijos ekonomika auga lėtai, bet užtikrintai, o tai gera naujiena visai euro zonai.

Vokietijos augimo modelis – problema Europai

Aukštas Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pareigūnas, praėjusią savaitę lankydamasis Berlyne, paragino Vokietijos vyriausybę siekti, kad būtų pašalintas einamųjų mokėjimų balanso perteklius. O JAV finansų ministerija paskelbė pranešimą, kuriame sakoma, kad Vokietijos augimo modelis, pagrįstas eksportu, yra tapęs problema Europai ir kad būtent nuo to priklausąs silpnas euro zonos ekonomikos augimas.

Žvelgdami į Europos situaciją iš šalies, JAV finansininkai konstatuoja, kad tuo metu, kai daugelis kitų euro zonos šalių turi problemų suvaldyti sparčiai augančią paklausą ir importo susitraukimą, Vokietijoje pastebimi lėti vidaus paklausos augimo tempai bei priklausomybė nuo eksporto, kas iš tikrųjų apsunkina ekonominės pusiausvyros grąžinimą Europoje.

Panašių minčių kyla ir šiapus Atlanto. Tad ES net svarsto imtis tyrimo, ar Vokietijos prekybos perviršis nekenkia viso regiono ekonomikos atsigavimui. Vokietija dar nuo 2007 m. nuolat viršija ES nustatytą 6 proc. prekybos balanso perviršio ribą. Pvz., šiemet numatoma, kad Vokietijos prekybos perviršis sudarys 7 proc. šalies BVP, o kitąmet – 6,6 proc.

Kadangi Vokietija sudaro beveik trečdalį viso euro zonos ūkio, tai lemia, kad visa euro zona turi prekybos perteklių. Vokietijos vyriausybės nuomone, spartus eksportas rodo šalies ekonomikos stiprumą, ir tokia kritika esanti nepagrįsta.

Vokiečiai gyvena geriau nei norvegai

Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atliktas tyrimas atskleidžia, kad krizės metais vokiečių gyvenimo kokybė tebeaugo. Ekonomikos augimas, užimtumas ir socialinė apsauga buvo svarbiausi šio tyrimo aspektai, ir vokiečiams šiose srityse viskas ir toliau išlieka gerai. Pernai 61 iš 100 apklaustų vokiečių patvirtino, kad yra labai patenkintas savo gyvenimu. 2007 m., prieš prasidedant krizei, taip atsakė tik 53 iš 100 apklaustųjų.

Tyrimo duomenimis, turimas darbas Vokietijoje, palyginti su kitomis šalimis, yra geriausiai nuo skurdo ginanti priemonė. Dalis žmonių, kurie, gyvendami namų ūkyje su bent vienu turinčiu darbą asmeniu, išlieka žemiau skurdo ribos, Vokietijoje prieš trejus metus sudarė tik 3,3 proc. O net turtingoje Norvegijoje tokių žmonių buvo 6 iš 100.

Blogiausiai Vokietija atrodo lyginant moterų ir vyrų gaunamas pajamas. Tyrimo metu, prieš trejus metus, Vokietijos moterys uždirbo vidutiniškai 21,6 proc. mažiau negu vyrai. Vis dėlto 9 iš 10 vokiečių moterų ir 92 proc. vyrų yra visiškai patenkinti turimu darbu.

Vokiečių mėgstamiausias – „Volkswagen“

Vienas pietinėje Bavarijos žemėje esančio Rozenhaimo universiteto profesorius atliko įdomų tyrimą. Jis ištyrė beveik 60 tūkst. transporto priemonių draudimo polisų ir įvertino, kaip automobilių modeliai yra susiję su juos vairuojančių žmonių profesija. Profesorius palygino 20 Vokietijoje populiariausių automobilių markių ir modelių sąsajas su 40 šalyje populiariausių profesijų.

Pasirodo, kad populiariausia Vokietijoje automobilių markė „Volkswagen“ labiausiai mėgstama buhalterių. Net 23 iš 100 Vokietijos ekonomistų vairuoja „Volkswagen“. Medikai taip pat juos mėgsta (21 iš 100 medikų ar jų asistentų). Kas penktas diplomuotas inžinierius taip pat vairuoja „Volkswagen“ automobilį. Taigi šie automobiliai Vokietijoje tikrai verti savo vardo – „Volkswagen“ lietuviškai reiškia „liaudies automobilis“.

Beje, kad vokiečiai, nepriklausomai nuo profesijos, labiausiai mėgsta būtent vokiškus automobilius, taip pat sena tiesa. Šis tyrimas parodė, kad tik tarp elektrikų populiariausias amerikiečių „Ford“. Tačiau ne tokia jau didele persvara prieš kitus, mat jais važinėja tik kas devintas elektrikas. Antroje vietoje tarp Vokietijos inžinierių mėgstamiausių atsidūrė BMW, trečioje – „Mercedes-Benz“. Dažytojai labiausiai mėgsta „Opel“ markės automobilius. O net 14 iš 100 advokatų renkasi BMW.