Britanija Pirmojo pasaulinio karo aukų atminimui užtemdė šviesas

  • Teksto dydis:

Didžiojoje Britanijoje pirmadienį daugelyje namų valandai užgeso visos šviesos, šaliai minint Pirmojo pasaulinio karo, kuriame gyvybių neteko beveik milijonas britų, pradžios 100-ąsias metines.

Namai, verslo įstaigos ir garsūs statiniai vienai valandai išjungė apšvietimą nuo 22 val. vietos (antradienio vidurnakčio Lietuvos) laiku ir uždegė po vieną žvakę.

Šią atminimo akciją įkvėpė tuometinio Britanijos užsienio reikalų sekretoriaus sero Edwardo Grey (Edvardo Grėjaus) karo išvakarėse pasakyti žodžiai: „Žiburiai gęsta visoje Europoje. Mes nebepamatysime jų įžiebtų savo laikais.“

Viena žvakė buvo palikta degti ir ant Dauningo gatvės 10-uoju numeriu pažymėto pastato, kur yra britų premjero Davido Camerono (Deivido Kamerono) oficiali rezidencija, laiptų.
Šią atminimo akciją organizavo Karališkojo britų legiono veteranų labdaros organizacija.

Baltos šviesos stulpas taip pat smigo į dangų Londono centre, kur japonų menininkas Ryoji Ikeda (Riodžis Ikeda) surengė instaliaciją, miesto meras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) įvardytą kaip tos tragedijos atminimo „vienijančiu tašku“.

Netoliese esančiame Londono Taueryje buvo įrengta stulbinama instaliacija iš šimtų tūkstančių keraminių aguonų – iš kurių kiekviena simbolizavo pralietą Pirmajame pasauliniame kare žuvusio britų kario kraują. Dalis tų žiedų buvo išdėlioti kaip krioklys, besiliejantis iš šios tvirtovės šaudymo angos.

Šis meno kūrinys dar didės visą vasarą, kol bus išdėlioti 888 246 aguonų žiedai, simbolizuojantys kiekvieną per karą žuvusį Britanijos ir jos kolonijų karį. Pirmajame pasauliniame kare žuvo daugiau nei dvigubai britų karių negu Antrajame.

Raudonos aguonos tapo atminimo simboliu jau tuomet, kai Belgijos Flandrijos regione įnirtingas pozicinis karas vyko aguonų laikuose.

D.Cameronas per vakare vykusią ceremoniją vienose karių kapinėse netoli Belgijos miesto Monso paragino žmones „niekada nesiliauti branginti“ taikos.

„Čia, Europos žemyne, matėme ne karą, kuris turėjo užbaigti visus karus, o įžangą į kitą desperatišką ir įnirtingą konfliktą, prasidėjusį praėjus vos dviem dešimtmečiams, – pažymėjo jis. – Niekada neturime liautis branginę taikos tarp šių šalių ir niekada nenuvertinti kantraus darbo, kurio reikėjo šiai taikai sukurti.“

„Taigi, praėjus 100 metų, teisingai elgiamės, kad stabtelime, susimąstome – ir iš naujo tai prisiekiame tolesniam šimtmečiui: mes niekada neužmiršime; mes visuomet juos prisiminsime“, – pridūrė premjeras.

Toje ceremonijoje dalyvavo kelis šimtai žmonių, įskaitant žuvusių vokiečių ir Britų Sandraugos karių, kartu palaidotų tose kapinėse, palikuonius.

To žemės sklypo savininkas leido jame įrengti šias kapines su sąlyga, kad tiek britų, tiek vokiečių kariai bus palaidoti vienodai oriai.

Ceremonijoje dalyvavo Britanijos karališkosios šeimos atstovai – princas Williamas (Viljamas) su savo žmona kunigaikštiene Catherine (Ketrin) ir broliu princu Harry (Hariu), taip pat Belgijos karalienė, Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas (Joachimas Gaukas), Airijos prezidentas Michaelas D.Higginsas (Maiklas D.Higinsas) bei Kenterberio arkivyskupas Justinas Welby (Džastinas Velbis).

Kembridžo kunigaikštienė, kuri dėvėjo kremo spalvos kostiumėlį ir gėlėmis papuoštą skrybėlaitę, per ceremoniją padėjo gėlių puokštę, o temstant vienas karys sutrimitavo „Paskutinės sargybos“ (Last Post) melodiją.

Karalienė Elizabeth II (Elzbieta II) dalyvavo atminimo ceremonijoje Kreiti Kerko bažnyčioje, kurią lanko karališkosios šeimos nariai, atostogaujantys netoliese esančioje Balmoralo pilyje Škotijoje.

Tuo tarpu sosto įpėdinio princo Charleso (Čarlzo) žmona Camilla (Kamila) dalyvavo pamaldose Vestminsterio abatijoje Londone.

Londono centre taip pat buvo surengtas raudonus mundurus dėvinčių Čelsio pensininkų - buvusių Britanijos armijos narių - paradas, kuriame pasirodė daugiau negu 40 karaliaus Edwardo (Edvardo) laikų automobilių.

Edwardo Grey vadovaujama užsienio reikalų ministerija karą Vokietijai paskelbė rugpjūčio 4 dieną 23 val., kai Berlynas atmetė Londono ultimatumą gerbti Belgijos neutralumą.

Britų karo laikų ministras pirmininkas Winstonas Churchillis (Vinstonas Čerčilis) savo dienoraštyje aprašė nuotaiką, kuri tuo metu tvyrojo Londone.

„Buvo 11-a valanda vakaro, vidurnaktis Vokietijos laiku, kai baigėsi ultimatumo terminas, – rašė jis. – Palei visą Malą nuo Rūmų pusės sklido didžiulės minios giedamo (himno) „Dieve, sergėk karalių“ (God Save The King) garsas“.

„Ritantis šiai bangai, pasigirdo Didžiojo Beno laikrodžio varpų dūžiai. Nuaidėjus pirmam dūžiui, kabinete užvirė darbas. Karo telegrama „Pradėti karo veiksmus prieš Vokietiją“ buvo išsiųsta į laivus ir aukščiausiai valdžiai... visame pasaulyje“, – rašė W.Churchilis.

Per tolesnius ketverius metus žuvo 10 mln. karių, 20 mln. buvo sužeisti, taip pat žuvo milijonai civilių ir iš esmės perbraižytas Europos politinis žemėlapis.

Laikraščiai pirmadienį pagerbė Pirmojo pasaulinio karo aukas specialiais leidimais, skirtais to konflikto pradžios 100-osioms metinėms.

"The Times" savo pirmajame puslapyje išspausdino aguonų lauko nuotrauką, o jo rędakcinėje skiltyje pateikiama nejaukių sugretinimų tarp dabartinio geopolitinio klimato ir padėties prieš Pirmąjį pasaulinį karą, turėjusį tapti "karu, kuris užbaigs visus karus".

Paminėjęs kraujo liejimą Gazos Ruože ir Ukrainoje, laikraštis pridūrė: "Kaip ir 1914-aisiais, esama pavojaus per daug nusiraminti, aplink mus siaučiant krizėms."

Per pamaldas Belfaste Armos anglikonų vyskupas taip pat kalbėjo apie dabartinių įvykių ryšį su padėtimi prieš šimtmetį, sakydamas, kad karas yra "gėdingas žmogiškosios dvasios ir žmogiškumo žlugimas".

"Nebūdami nusikaltę blogiausiu religiniu eskapizmu, negalime dvasiškai atskirti smurto, žudynių ir nekaltųjų kančių, vykstančių mūsų akivaizdoje mūsų dienomis - ar tai būtų Gaza, Izraelis, Sirija, Ukraina, ar Irakas - nuo mūsų prisiminimo apie Pirmojo pasaulinio karo pradžią", - sakė vyskupas Richardas Clarke'as (Ričardas Klarkas).



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių