Tėvas glaudžia savo dukters pliušinius meškiukus, moteris laiko savo vyro automobilio raktelius, ką tik susituokęs žmogus rodo miegamąjį, išpuoštą dar negimusiems vaikams.
Praėjus šešiems mėnesiams po Malaizijos lėktuvo dingimo, jo keleivių artimieji guodžiasi kuo tik galėdami, kad galėtų gyventi toliau.

„Malaysia Airlines“ lėktuvas, skridęs reisu MH370 su 239 žmonėmis, daugiausia – kinais, dingo kovo 8 dieną, maždaug valanda po pakilimo iš Kvala Lumpūro, skristi į Pekiną. Jo dingimas yra didžiausia aviacijos paslaptis pasaulyje.

Daugiau kaip du tuzinai valstybių dalyvavo „Boeing 777“ paieškoje iš oro, jūroje ir po vandeniu, bet mėnesius trukusios pastangos nedavė jokių vaisių – net ir susiaurinus paieškos rajoną iki Indijos vandenyno pietinės dalies, praėjus daug laiko nuo tada, kai nusėdo lėktuvo „juodųjų dėžių“ baterijos.

Iš palydovų buvo nufotografuota nuolaužų, kurios buvo be perstojo analizuojamos žiniasklaidoje, bet visi šitie pėdsakai niekur nenuvedė.

Naujienų trūkumas reiškė, jog daug šeimų laikėsi įsikibusios vilties, kad galbūt lėktuvas kur nors saugiai nutūpė ir jų artimieji vis dar yra gyvi.

Bet tada Malaizijos premjeras Najibas Razakas (Nadžibas Razakas) niūriai paskelbė, jog remiantis nauja iš palydovų gautų duomenų analize manoma, kad lėktuvas savo kelionę baigė atokiame Indijos vandenyno pietų rajone.

Pekino viešbutyje, kur buvo apsistoję daug keleivių artimųjų, žmonės pradėjo šaukti ir verkti, kai kas griuvo ant grindų.

„Tai neįmanoma, tai neįmanoma!“ – šaukė viena moteris, kuri paskui susmuko.

Daugeliu atvejų sudužusios viltys virto pykčiu, iškankinti giminaičiai užsipuldavo Malaizijos ir Kinijos valdžią, šaukdavo per spaudos konferencijas, svaidydavo vandens butelius, kaltindavo pareigūnus dėl lėtos pažangos ieškant lėktuvo.

Viena kinė „Reuters“ sakė, kad negali išeiti iš namų nepasiėmusi savo dingusios sesers rankinės. Kita graužėsi dėl to, kad paskutinį kartą paskambinusi savo dingusiam vyrui su juo susipyko. Jo arbatos puodelis tebestovi ant rašomojo stalo, dabar jau nuklotas dulkėmis.

Tyrimų fokusas bėgant mėnesiams keitėsi, visi 227 keleiviai buvo išteisinti dėl galimo dalyvavimo pagrobiant ar įvykdant sabotažo aktą, arba turint asmeninių ar psichologinių problemų, kurios galėtų būti susijusios su lėktuvo dingimu.

Tyrėjai sako, kad tas nedaugelis įrodymų, su kuriais jiems tenka dirbti, rodytų, kad lėktuvas buvo tyčia nukreiptas tūkstančius kilometrų nuo numatyto kurso, kol galiausiai nukrito į Indijos vandenyną.

Keleiviai ir įgulos nariai tikriausiai mirė nuo uždusimo, sakoma birželį paskelbtoje Australijos ataskaitoje.

Australijos vicepremjeras Warrenas Trussas (Vorenas Trusas) rugpjūčio pabaigoje sakė, jog nauja informacija rodytų, kad lėktuvas galėjo pasukti į pietus anksčiau, nei manyta, todėl didžiausias dėmesys bus skiriamas pietiniam paieškų zonos rajonui.

Ta informacija iš dalies yra pagrįsta bandymu pažymėti žemėlapyje lėktuvo buvimo vietą tuo metu, kai „Malaysia Airlines“ pabandė per palydovinio ryšio telefoną nuo žemės susisiekti su lėktuvu.

Liepą oro bendrovę „Malaysia Airlines“ ištiko dar viena tragedija – konflikto zonoje Rytų Ukrainoje buvo numuštas reisu MH17 iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridęs jos lėktuvas.

Ta katastrofa įvyko kai kam Malaizijoje pradedant atsigauti po to, kas įvyko kovo mėnesį.

„Labai sunku priimti tokį dalyką, įvykstantį vos keturi mėnesiai po MH370 tragedijos, kaip tik tokiu metu, kai ėmėme pradėti gyventi toliau“, – tuomet Kvala Lumpūro oro uoste sakė vienas bendrovės vadovų, kuris kalbėdamas kūkčiojo.

„Negalima įsivaizduoti, kaip tai sekina, kaip tai emocinga. Niekas negali patikėti, kad tai ir vėl vyksta, mes vėl išgyvename visas šias emocijas“, – sakė jis.