„Kai yra reikalas su tokia valstybe kaip Rusija, su tokia agresyvia valstybe, kuri yra įvykdžiusi ne vieną agresiją, kiekvienos tokios pratybos arba tiesiog pajėgų judėjimas prie mūsų sienų natūraliai kelia nerimą. Būtų keista, jeigu kariuomenės vadas kalbėtų kitaip, nes būtent Lietuvos kariuomenė turi ruoštis visiems variantams. Prie viso šito prisideda, kaip mes dažnai vadiname, Baltarusijos hibridinė ataka, bet iš tiesų tai yra Rusijos hibridinė ataka prieš Lietuvą ir Europos Sąjungą (ES). Turiu omenyje vadinamąją migrantų krizę, kuri nėra jokia migrantų krizė – ji yra Rusijos hibridinė ataka prieš Lietuvą ir ES. Esu visiškai įsitikinęs, kad ta migrantų krizė netgi turėtų būti integruota į „Zapad“ scenarijų. Padėtis Lietuvoje apskritai yra įkaitusi, tiksliau, įkaitinta – ji ne savaime įkaito, bet Rusijos hibridinių atakų pastangomis įkaitinta. Tos pratybos prie to karščio dar labiau prisideda“, – kalbėjo apžvalgininkas Marius Laurinavičius.

„Pirmiausia reikėtų pasakyti, kad mes neturėtume gąsdinti, nes vienas iš tikslų, kurių siekia Rusija, – sieti nerimą, paniką ir pan., tai mes tikrai neturėtume gąsdinti. Bet mes turėtume girdėti tai, kuo Aliaksandras Lukašenka, Vladimiras Putinas net viešai grasina. Antra, mes turėtume suprasti, kad jokių raudonųjų linijų, apie kurias mes dažnai šnekam, šitoms valstybėms apskritai nėra. Po to, kai A. Lukašenka užgrobė keleivinį lėktuvą, jį nutupdė Minske, mes turėtume suprasti, kad jokių raudonųjų linijų nėra. Kai tų raudonųjų linijų nėra, A. Lukašenka iš tiesų yra viešai grasinęs, kad į Lietuvą ateis ginkluoti pabėgėliai. Atmesti tokio scenarijaus negalima. Negalim atmesti net ir įvairiausių teroro aktų scenarijaus, nes puikiai žinome, kad Rusija yra valstybė, kuri istoriškai terorizmą naudoja kaip ginklą savo hibridinėje kovoje. Mes atmesti nieko negalime“, – sakė M. Laurinavičius.

Kiek fantazija gali leisti, reikėtų paminėti, ne visai sveika fantazija, to mes galime ir tikėtis. Nei Rusijai, nei Baltarusijai jokių ribų nėra ir būti negali.

Apžvalgininkas teigė: „Zapad“ pratybos tikrai turėtų būti vertinamos visų įmanomų grėsmių kontekste ir mes tam turime ruoštis. Aš manau, kad ruoštis turi specialiosios tarnybos, Lietuvos kariuomenė, politikai, kurie už tai atsakingi, – žmonės, kurie turėtų tai daryti. O visuomenei reikėtų išlaikyti rimtį, savęs negąsdinti ir nekelti panikos tarp aplinkinių, kad Rusija neįgyvendintų savo tikslo sėti nerimą ir paniką“.

Anot M. Laurinavičiaus, iš Rusijos ir Baltarusijos tikėtis galime bet ko, ne tik nelegalių migrantų: „Kiek fantazija gali leisti, reikėtų paminėti, ne visai sveika fantazija, to mes galime ir tikėtis. Labai svarbu pabrėžti – nei Rusijai, nei Baltarusijai, šitoms teroristinėms valstybėms, nusikaltėlių valdomoms valstybėms, jokių ribų nėra ir būti negali. Galėčiau įvardinti ne vieną scenarijų, ką jie galėtų padaryti, bet aš manau, kad to neverta daryti, nes tai prisidėtų prie visuomenės bauginimo, gąsdinimo. Tie scenarijai labiau skirti tarnyboms, kariuomenei, kurie tuo užsiima. Net neabejoju, kad tie dalykai yra svarstomi labai rimtai, yra ruošiamasi visiems galimiems atvejams“.

Esą svarbu ir pats pratybų mastas – Rusijoje ir Baltarusijoje yra net 14 poligonų, ir tai – tik oficialiai skelbiamos vietos. „Iš tiesų, aš net nelabai sakyčiau, kad būtent pratybų mastas yra kažkoks išskirtinis. Tai, ką mes pastaruoju metu matome Rusijoje, tą pratybų mastą, dydį, tikrai negalėčiau sakyti, kad pratybų, organizuojamų šiame regione, mastas yra kuo nors išskirtinis. Gal net greičiau atvirkščiai, šitos pratybos yra mažesnės.  Bet, kai kalbame apie Rusiją, mes iš tiesų turėtume matyti ne tik kas vyksta prie mūsų sienų, bet kaip apskritai Rusija organizuoja tas pratybas, koks jų pobūdis ir pan. Labai svarbu pabrėžti, turbūt visi kariniai analitikai sutinka, kad visos, absoliučiai visos Rusijos karinės pratybos yra puolamosios. Rusija ruošiasi puolamiesiems o ne gynybos veiksmams. Antras dalykas – tų pratybų mastas pastaraisiais metais labai ženkliai didėja. Tai reiškia, kad tas Rusijos pasiruošimas galimam konfliktui, karui su NATO, intensyvėja. Pasakius tai, reikėtų pabrėžti, kad aš tikrai neteigiu, kad tas Rusijos karas su NATO yra neišvengiamas, bet matyti, kad Rusija ruošiasi karui su NATO, yra būtina“, – aiškino jis.