Izraelio ministrai „ima skleisti neapykantos žinutes, nepriimtinas neapykantos žinutes prieš palestiniečius“, – sakė J. Borrellis ketvirtadienį Briuselyje, prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą.

Kai kurie Izraelio ministrų siūlomi dalykai „akivaizdžiai prieštarauja tarptautinei teisei“ ir skatina daryti „karo nusikaltimus“, sakė J. Borrellis

Sankcijas įvesti siūloma Izraelio finansų ministrui Bezaleliui Smotrichui ir nacionalinio saugumo ministrui Itamarui Ben-Gvirui, dpa sužinojo iš ES pareigūnų prieš pat susitikimą.

ES nieko neturi laikyti tabu, kai reikia užtikrinti, kad būtų laikomasi humanitarinės teisės, sakė J. Borrellis, pabrėždamas, kad ES šalys turi nuspręsti pačios.

Vengrija ir Vokietija laikomos stipriausiomis Izraelio rėmėjomis ES, tačiau Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock neatmetė galimybės, kad Vokietija pritars pasiūlymui taikyti sankcijas B. Smotrichui ir I. Ben-Gvirui.

A. Baerbock prieš susitikimą sakė, kad, jos nuomone, tvirtinant sankcijas reikėtų atsižvelgti tik į teisinius reikalavimus ir kaltinimus politikams.

Izraelio užsienio reikalų ministras Israelis Katzas platformoje „X“ sakė, kad kartu su savo šalininkais ES dirba prieš sankcijas, kurias „stumia antiizraelietiški elementai“.

„Mūsų žinia aiški: realybėje, kurioje Izraelis susiduria su grėsmėmis, kurias kelia Iranas ir jo remiamos teroristinės organizacijos, laisvasis pasaulis turi būti su Izraeliu, o ne prieš jį“, – sakė I. Katzas.

Tiek B. Smotrichas, tiek I. Ben-Gviras pastaruoju metu sukėlė pasipiktinimą antipalestinietiškais pareiškimais. Jie yra Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanjahu kraštutinių dešiniųjų koalicijos partneriai.

Abu ministrai yra nausėdijų politikos okupuotose teritorijose šalininkai – šią politiką aukščiausiasis JT teismas laiko neteisėta.

I. Ben-Gviras neseniai paragino nutraukti pagalbos tiekimą į Gazos Ruožą, siekiant daryti spaudimą palestiniečių organizacijai „Hamas“.

Panašų pareiškimą padarė ir B. Smotrichas, siūlydamas galimą pagalbos blokadą, kol nebus paleisti visi Izraelyje pagrobti ir „Hamas“ laikomi įkaitai. Jis teigė, kad tai yra morališkai pateisinama, net jei dėl to pavojuje atsiduria 2 mln. Gazos Ruože gyvenančių žmonių gyvybės.

Pasak Izraelio, „Hamas“ Gazoje vis dar laiko 107 įkaitus. Manoma, kad bent trečdalio jų nebėra gyvų.

Karą Gazos Ruože sukėlė „Hamas“ surengtas išpuolis, per kurį spalio 7 dieną žuvo 1 200 žmonių, daugiausia civilių.

Nuo to laiko Izraelio kariuomenė, bombarduodama Gazos Ruožą, pražudė daugiau kaip 40 000 žmonių, tarp jų – tūkstančius vaikų, teigia „Hamas“ kontroliuojama Gazos Ruožo sveikatos apsaugos institucija.

Keletas ES užsienio reikalų ministrų išreiškė pasibaisėjimą humanitarine padėtimi Gazoje ir paragino Izraelį bei palestiniečių islamistų judėjimą „Hamas“ susitarti dėl paliaubų.

„Iš esmės dabar tai yra karas prieš palestiniečius, ne tik prieš „Hamas“, – sakė Airijos užsienio reikalų ministras Micheálas Martinas, apibūdindamas civilių gyventojų aukas kaip „neatleistinas“.

„Milžiniškos civilių gyventojų kančios Gazoje turi baigtis“, – sakė Švedijos užsienio reikalų ministras Tobiasas Billströmas.

Belgijos užsienio reikalų ministrė Hadja Lahbib kovas Gazoje pavadino „tragedija, humanitarine katastrofa“ ir perspėjo dėl smurto eskalavimo Vakarų Krante.

A. Baerbock prisidėjo prie raginimų nutraukti ugnį ir teigė, kad situacijai Vakarų Krante „neturi būti leista sprogti“.

Aukšto rango JT pareigūnė Sigrid Kaag, koordinuojanti humanitarines pastangas Gazoje, sakė, kad tokio masto naikinimo ir žmonių kančių „21 amžiuje dar nebuvo“.