Po trečiadienį vakare įvykusios nelaimės gelbėtojai tikriausiai tęs darbą kalvotoje vietovėje dar porą dienų, nors beveik nebeliko vilčių, kad iš 37 tebelaikomų dingusiais žmonių kas nors bus surastas gyvas.

Gelbėjimo tarnybos pareigūnas Pankajas Kavidayalas (Pankadžas Kavidajalas) sakė, kad iš 26 rastų žuvusiųjų yra 21 Teritorinės armijos narys. Šie kariškiai turėjo užtikrinti geležinkelio darbininkų saugumą, nes toje teritorijoje veikia dešimtmečius besitęsiančio etninių ir genčių separatistų grupių  sukilimo kovotojai.

Daugiau kaip 250 karių, gelbėtojų ir policininkų, pasitelkę buldozerius ir kitokią techniką, darbavosi per gelbėjimo operaciją Nonėje – miestelyje netoli Manipuro valstijos sostinės Impalo. Šeštadienį jie buvo perspėti, kad tame regione buvo užfiksuota naujų purvo nuošliaužų.

Ieškant palaikų upėje taip pat buvo pasitelkti ekskavatoriai.

Trylika karių ir penki civiliai buvo išgelbėti iš nuošliaužos visiškai nušluotos geležinkelio stoties, kurią statė darbininkai, nuolaužų. Toje vietoje taip pat buvo statomas bendrabutis geležinkelio darbuotojams ir kita infrastruktūra, sakė P. Kavidayalas.

Pastarąsias tris savaites Indijos šiaurės rytuose pliaupusios liūtys sukėlė chaosą regione, apimančiame aštuonias valstijas ir turinčiame 45 mln. gyventojų, taip pat kaimyniniame Bangladeše.

Nuo gegužės 17 dienos dėl smarkių liūčių ir purvo nuošliaužų Asamo, Manipuro, Tripuros ir Sikimo valstijose žuvo apie 200 žmonių, dar 42 žuvo Bangladeše. Šimtai tūkstančių gyventojų buvo priversti palikti savo namus.

Mokslininkai sako, kad klimato kaita skatina sunkiai prognozuojamas, anksčiau nei įprasta prasidedančias liūtis, sukeliančias beprecedenčio masto potvynių. Musoninės liūtys Pietų Azijoje paprastai prasideda birželį, bet šiemet šiaurės rytų Indijoje ir Bangladeše gausūs krituliai fiksuojami jau nuo kovo.

Ekspertai sako, kad klimatui šylant musonų sezonas tampa permainingesnis, ir neretai nutinka, kad didelė dalis kritulių, paprastai iškrentančių per visą sezoną, susitelkia į trumpesnį laikotarpį.