Keli pulko „Azov“ nariai, paleisti per Kyjivo ir Maskvos apsikeitimą belaisviais, per internetinę spaudos konferenciją žurnalistams pasakojo matę, kaip kariai buvo mušami tol, kol jiems lūžo kaulai.

„Jie mus išrengė, privertė nuogus tupėti. Jei kuris nors iš vaikinų pakeldavo galvą, jie tuoj pat pradėdavo mušti“, – pasakojo sunkiai sužeistas „Azov“ karys Denysas Čepurka.

Pasak Mariupolio gynėjo, per tardymus jis buvo mušamas, taip pat buvo reikalaujama, kad jis pasirašytų pareiškimą, smerkiantį jo vadus.

Kai kuriems į žaizdas buvo įbestos adatos, kai kurie buvo kankinami vandeniu.

„Aš pasakiau, kad to nedarysiu. Tada jie pradėjo mušti mane lazdomis, grasinti mirtimi“, – sakė D. Čepurka.

„Mačiau vaikinų, kuriuos atvežė sulaužytais šonkauliais, labai sunkios būklės“, – kalbėjo jis.

Kitas buvęs belaisvis, Vladyslavas Žaivoronokas, sakė, kad jam teko stebėti „rimtų kankinimų“ atvejų.

„Kai kuriems į žaizdas buvo įbestos adatos, kai kurie buvo kankinami vandeniu“, – sakė jis per spaudos konferenciją.

D. Čepurka sakė, kad būta atvejų, kai „vaikinai buvo išvesti ir nebegrįžo“.

„Mačiau, kaip vienas karys buvo išvestas iš mūsų kareivinių ir po dviejų dienų sugrąžintas negalintis pajudėti“, – sakė jis žurnalistams.

„Jie norėjo, kad jis pasirašytų dokumentą, jog visa tai Mariupolyje padarė ne Rusija, o mes, bet jis atsisakė, todėl jam buvo sulaužyti šonkauliai, kojos ir rankos“, – pasakojo D. Čepurka.

D. Čepurka ir V. Žaivoronokas buvo tarp beveik pustrečio tūkstančio ukrainiečių karių, kurie paimti į rusų nelaisvę buvo laikomi liūdnai pagarsėjusiame Olenivkos kalėjime prorusiškų separatistų kontroliuojamoje Donecko srities dalyje Rytų Ukrainoje.

Praėjusį mėnesį per smūgį šiam kalėjimui žuvo dešimtys ukrainiečių belaisvių.

JAV: Rusija sieks suintensyvinti smūgius Ukrainos infrastruktūrai

JAV Valstybės departamentas pirmadienį perspėjo, jog Rusija artimiausiomis dienomis gali suintensyvinti smūgius Ukrainos civilinei infrastruktūrai ir vyriausybiniams objektams.

JAV ambasada Kyjive paragino Ukrainoje esančius Amerikos piliečius nedelsiant palikti karo draskomą šalį.

„Išgirdę garsų sprogimą arba perspėjimo sirenas, nedelsdami ieškokite slėptuvės, – rašoma Valstybės departamento paskelbtame įspėjamajame pranešime.  – Jei esate namuose ar pastate, eikite į žemiausią statinio aukštą, kuriame yra mažiausiai išorinių sienų, langų ir angų; uždarykite visas duris ir atsisėskite prie vidinės sienos, atokiau nuo bet kokių langų ar angų.“

Valstybės departamentas perspėjimą paskelbė JAV žvalgybos agentūroms pirmadienį išslaptinus išvadą, kad Rusija vis dažniau taikysis į Ukrainos civilinę infrastruktūrą. Apie tai pranešė su žvalgybos duomenimis susipažinęs JAV pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, nes nebuvo įgaliotas viešai komentuoti šio klausimo.

Nauja žvalgybos informacija paskelbta Ukrainai rengiantis trečiadienį minėti savo nepriklausomybės dieną. Ji šiemet sutaps su Rusijos invazijos į provakarietišką kaimynę pradžios vasario 24-ąją šešių mėnesių sukaktimi.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) sekmadienį su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Borisu Johnsonu (Borisu Džonsonu), Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu) ir Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu) aptarė susirūpinimą dėl karinių veiksmų aplink Rusijos pajėgų okupuotą Zaporižios atominę elektrinę pietryčių Ukrainoje.

J. Bidenas taip pat paragino artimiausiu laiku surengti Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) inspektorių vizitą tame branduoliniame komplekse.

Tačiau minėtas amerikiečių pareigūnas sakė, kad žvalgybos išvada nėra konkrečiai susijusi su padėtimi Zaporižioje.

J. Bideno administracija stengiasi įtikinti Vakarų sąjungininkes toliau spausti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

JAV Senato respublikonų lyderis Mitchas McConnellas (Mičas Makonelas) pirmadienį pareiškė, jog „svarbiausias dalykas, šiuo metu  vykstantis pasaulyje, yra [pastangos] įveikti rusus Ukrainoje“.

Pasak M. McConnello, kalbėjusio per oficialų renginį Kentukyje, jis baiminasi, kad užsitęsus karui Jungtinės Valstijos ir kitos šalys „praras susidomėjimą“.

„Turime juos [ukrainiečius] palaikyti, – pabrėžė respublikonas. – Mums ir visam pasauliui svarbu, kad jie laimėtų.“

Per Rusijos smūgius Dnipropetrovsko srityje žuvo moteris, dar trys žmonės sužeisti

Rusijos pajėgos praėjusią naktį keturis kartus apšaudė Dnipropetrovsko regioną centrinėje Ukrainoje, pranešė srities administracijos vadovas Valentynas Rezničenka.

Turimais duomenimis, per smūgius mažiausiai vienas žmogus žuvo, dar trys buvo sužeisti.

„Įtempta naktis su keturiais apšaudymais... Rusijos armija vėl atakavo du rajonus – Kryvyj Riho ir Nikopolio“, – parašė V. Rezničenka  platformoje „Telegram“.

Pasak jo, Kryvyj Rihas buvo apšaudytas iš salvinės raketų ugnies sistemų „Uragan“. Per apšaudymą žuvo 45 metų moteris, jos sutuoktinis buvo sužeistas.   

„Nikopolio rajonas praėjusią naktį buvo apšaudytas priešo tris kartus“, – nurodė V. Rezničenka ir pridūrė, kad buvo sužeistos dvi moterys – 61 ir 63 metų.  

Per apšaudymą Nikopolio mieste, įsikūrusiame šalia Dnipro upės, buvo apgadinti šeši gyvenamieji namai, dujotiekis ir vandentiekis.

Britų žvalgyba: rusai greta apgadinto Antonivkos tilto statys pontoninį

Ukrainai apšaudžius strategiškai svarbius tiltus per Dnipro upę, Rusija, anot britų žvalgybos, ketina statyti laikiną tiltą. Rusų daliniai savaitgalį tikriausiai pradėjo plukdyti baržas, kad prie pat apgadinto Antonivkos tilto pastatytų pontoninį tiltą, antradienį pranešė Gynybos ministerija Londone, remdamasi žvalgybine informacija. Tiltas yra labai svarbus rusų dalinių aprūpinimui okupuotame Pietų Ukrainos Chersono mieste.

Pastarosiomis savaitėmis ir rusų kariai, ir vietos gyventojai per upę keliasi keltais. „Jei Rusija pastatys improvizuotą tiltą, tai beveik neabejotinai padidins perėjos pralaidumą, lyginant su keltu“, - sakoma pranešime. Tačiau pontoninis tiltas bus labai pažeidžiamas Ukrainos atakų, pabrėžė ministerija.

Per Ukrainos atakas apgadintas daugiau nei 1,3 km ilgio Antonivkos tiltas nuo liepos pabaigos praktiškai nenaudojamas. Tai apsunkina atsargų rusų daliniams pristatymą į Chersoną.

V. Zelenskis: Ukraina ir kaimyninės ES šalys steigia naują saugumo formatą

Ukraina ir kelios Europos Sąjungos šalys parengė vadinamąją Kyjivo iniciatyvą regioniniam bendradarbiavimui stiprinti,  pirmadienį vakare pranešė Ukrainos prezidentas V. Zelenskis.

Jis įvardijo kaimynines Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją ir Vengriją, taip pat Baltijos šalis Estiją, Latviją ir Lietuvą kaip dalyves ir teigė, kad durys atviros ir kitoms šalims prisijungti prie šio formato.

V. Zelenskis apibūdino tai kaip „labai perspektyvią mūsų darbo kryptį euroatlantinio vienijimosi srityje“, tačiau pateikė nedaug detalių, pasakydamas tik tiek, kad daugiausia dėmesio bus skiriama saugumo klausimams.

Savo vaizdo kreipimesi prezidentas taip pat kalbėjo apie antrąją kasmetinę Krymo platformą – aukščiausiojo lygio susitikimą, kuris antradienį vyks internetu ir kuriame kalbės Vokietijos, Japonijos, Kanados ir NATO vadovai.

Iš viso paskelbta daugiau kaip 50 dalyvių iš Europos, Azijos, Amerikos ir Afrikos. Praėjusiais metais pradėtą rengti Krymo platformą Kyjivas naudoja siekdamas sutelkti paramą Krymo pusiasalio grąžinimui Ukrainai.

Strategiškai svarbią Juodosios jūros teritoriją 2014 metais aneksavo Rusija, tačiau pagal tarptautinę teisę ji tebėra Ukrainos dalis.

Grupė europarlamentarų reikalauja įvesti ES sankcijas dar 6 tūkst. rusų

Grupė europarlamentarų reikalauja smarkiai išplėsti sąrašą Rusijos piliečių, kuriems draudžiama įvažiuoti į ES. Sankcijos turi būti įvestos dar bent 6 000 asmenų, kurie įtraukti į kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno fondo sąrašą, sakoma laiške, kuris pirmadienį išsiųstas ES užsienio politikos įgaliotiniui Josepui Borrelliui. Be kelionių draudimo sankcijos esą turėtų apimti ir turto įšaldymą.

ES duomenimis, dėl paramos Rusijos karui prieš Ukrainą į ES sankcijų sąrašą iki šiol įtraukta 1 214 rusų.

Anot Belgijos europarlamentaro Guy Verhofstadto, laišką J. Borreliui pasirašė iš viso 48 parlamentarai.

Dėl gaisrų Rusijos regione Maskvą apgaubė dūmai

Rusijos Riazanės regione, esančiame maždaug už 200 km į pietryčius nuo Maskvos, pirmadienį paskelbta nepaprastoji padėtis dėl išplitusių miškų gaisrų.

Gaisrai apėmė apie 9 000 hektarų plotą, pranešė Rusijos naujienų agentūros, remdamosi Miškininkystės agentūros atliktais stebėjimais iš oro.

Pastarosiomis dienomis Maskvą pasiekė aitrūs dūmai, dėl jų pablogėjo matomumas.

Pranešama, kad Maskvos meras Sergejus Sobianinas iš sostinės į gaisro apimtą regioną išsiuntė 9 000 pagalbos darbuotojų su daugiau kaip 2 300 transporto priemonių ir sunkiosios technikos, kad šie padėtų vietos pajėgoms. Taip pat buvo pasitelkti gaisrų gesinimo lėktuvai ir sraigtasparniai.

Meteorologai prognozuoja, kad dūmai Maskvoje išliks pastebimi iki darbo savaitės pabaigos. Rusijos sostinėje bent iki ketvirtadienio taip pat numatoma 30-33 laipsnių karščio.

Ukrainoje iki šio žuvo apie 45 500 rusų karių

Ukrainos pajėgos nuo vasario 24 dienos iki rugpjūčio 23-iosios nukovė apie 45 500 Rusijos kareivių, feisbuke pranešė Ukrainos pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

Tai yra 150 karių daugiau nei skelbta para anksčiau. Be to, sunaikintas 1 921 tankas (+2), 234 lėktuvai (+0), 198 sraigtasparniai (+0), 4 238 (+8) šarvuotos kovos mašinos, 1 033 (+1) artilerijos sistemos, 266 (+0) raketų paleidimo sistemos, 146 (+1) oro gynybos sistemos, 3 150 (+1) automobilių ir autocisternų, 817 (+2) taktinių dronų, 15 (+0) laivų, 99 (+0) specialiosios technikos vienetai, 196 (+2) sparnuotosios raketos.

Lenkijos prezidentas atvyko į Kyjivą aptarti tolesnės paramos Ukrainai

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį atvyko į Kyjivą aptarti tolesnės paramos Ukrainai, įskaitant karinę pagalbą, pranešė jo kanceliarijos vadovas.

Pasak „Reuters“, Varšuva yra viena iš stipriausių Kyjivo rėmėjų, o nuo vasario 24 dienos, kai Rusija užpuolė Ukrainą, beveik šeši milijonai ukrainiečių pabėgėlių kirto Lenkijos sieną. Lenkija, NATO ir Europos Sąjungos narė, dažnai kritikuoja kai kurias kitas ES šalis, kad jos daro per mažai siekiant padėti Ukrainai.

„Vizito metu įvyks susitikimas su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir derybos dėl karinės paramos ir Ukrainos gynybos ekonomine, humanitarine bei politine prasme“, – žurnalistams sakė Pawelas Szrotas.

„Prezidentai aptars politinę paramą, kurią Lenkija galėtų pasiūlyti, kad įtikintų kitas šalis toliau padėti Ukrainai“, – sakė jis.

Šiais metais A. Duda penkis kartus susitiko su V. Zelenskiu, įskaitant tris jo vizitus į Ukrainą nuo invazijos pradžios. Kelionės metu Lenkijos vadovas dalyvaus Krymo platformos – forumo, kurio tikslas yra atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą ir nutraukti 2014 metais Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, – viršūnių susitikime.

V. Putinas po mirties ordinu už drąsą apdovanojo D. Duginą

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po mirties ordinu už drąsą apdovanojo Darją Duginą. Ordinas skiriamas už „drąsą ir pasiaukojimą vykdant profesines pareigas“, - sakoma Kremliaus pranešime.

29-erių D. Dugina, Rusijos invazijos į Ukrainą rėmėja, žuvo naktį į sekmadienį, kai netoli Maskvos sprogo jos automobilis. Rusija dėl atakos apkaltino Ukrainos žvalgybą. Kyjivas bet kokias sąsajas neigia.

Prieš tai V. Putinas pareiškė užuojautą dėl D. Duginos mirties. Prezidentas ją vadino, „protingu, talentingu žmogumi su tikra rusiška širdimi – geru, mylinčiu, užjaučiančiu ir atviru“.

JAV ambasada Kyjive ragina savo piliečius išvykti iš Ukrainos

JAV ambasada Kyjive, perspėdama apie didėjantį Rusijos karinių smūgių Ukrainai pavojų artimiausiomis dienomis, kai bus minima Ukrainos nepriklausomybės diena, dar kartą paragino JAV piliečius išvykti, jei tai įmanoma.

„Valstybės departamentas turi informacijos, kad Rusija didina pastangas artimiausiomis dienomis smogti smūgius Ukrainos civilinei infrastruktūrai ir vyriausybiniams objektams“, – sakoma ambasados perspėjime, paskelbtame jos interneto svetainėje.

„JAV ambasada ragina JAV piliečius dabar išvykti iš Ukrainos, jei įmanoma tai saugiai padaryti, naudojantis prieinamu privačiu antžeminiu transportu“, – sakoma perspėjime.

Trečiadienį Kyjivas uždraudė sostinėje viešai švęsti nepriklausomybės nuo SSRS metines, motyvuodamas padidėjusia išpuolių grėsme.

JAV ambasada: Rusija intensyvina smūgius Ukrainos civilei infrastruktūrai

Rusijos ambasada Kyjive antradienį pareiškė, kad Rusija planuoja intensyviau atakuoti Ukrainos civilę infrastruktūrą ir vyriausybinius pastatus, šaliai ruošiantis minėti Nepriklausomybės dieną.

Trečiadienį sukanka šeši mėnesiai nuo Rusijos didelio masto karinio įsiveržimo į Ukrainą pradžios, taip pat minimas 1991-aisiais įvykęs šalies atsiskyrimas nuo Sovietų Sąjungos.

„Valstybės departamentas turi informacijos, kad Rusija didina pastangas ateinančiomis dienomis surengti smūgių Ukrainos civilei infrastruktūrai ir vyriausybiniams objektams“, – sakoma antradienį ambasados paskelbtame perspėjime.

Ambasada paragino JAV piliečius palikti Ukrainą, jeigu tai įmanoma.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau anksčiau perspėjo, kad artimiausiomis dienomis „Rusija gali mėginti padaryti kažką ypatingai šlykštaus, ypatingai žiauraus“.

Sostinė Kyjivas paskelbė draudimą viešai rinktis, o antrame pagal dydį Ukrainos mieste Charkive buvo įvesta komendanto valanda.

Lenkijos prezidentas atvyko į Kyjivą aptarti tolesnės paramos Ukrainai

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) antradienį atvyko į Kyjivą susitikti su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu, siekdamas dar kartą patvirtinti Varšuvos paramą kare su Rusija ir paraginti paskelbti Maskvai naujų sankcijų.

Ukrainos pasienio sienos apsaugos tarnyba pasidalijo filmuota medžiaga, kurioje matyti, kaip A. Duda antradienio rytą traukiniu atvyksta į Kyjivą, taip pat rodomas prierašas: „Sveikiname savo draugą sostinėje.“

Po susitikimo su V. Zelenskiu A. Duda turėtų dalyvauti „Krymo platformoje“ – Ukrainą remiančių šalių forume, įsteigtame iki Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną.

„Prezidentai aptars, kokią dar pagalbą galėtų suteikti Lenkija, taip pat kaip Lenkija gali politiškai padėti įtikinti kitas šalis suteikti pagalbos“, – antradienį per spaudos konferenciją Varšuvoje sakė lenkų prezidento biuro vadovas Pawelas Szrotas (Pavelas Šrotas).

A. Duda, kurio šalis nuo pat karo pradžios glaudžiai remia Ukrainą, „nori imtis ribojamųjų priemonių Rusijos atžvilgiu, kurios leistų piliečiams suprasti, kokią rimtą agresiją vykdo ši šalis“, nurodė P. Szrotas.

„Prezidentas taip pat įsitikinęs, kad visos Vakarų šalys, ES, NATO turėtų veikti solidariai“, – pridūrė jis.

Ukrainoje Nepriklausomybės dienos išvakarėse tvyro nerimas dėl Rusijos atakų grėsmės

Ukrainos nepriklausomybės dienos ir Rusijos invazijos į savo kaimynę pusmečio sukakties išvakarėse karo draskomoje šalyje išaugo nerimas, kad Maskva gali per šventę smogti atskiriems valstybiniams ir civiliniams taikiniams.

Vašingtonas suteikė papildomo peno tokiems būgštavimams, JAV ambasadai Kyjive perspėjus, jog esama „informacijos, kad Rusija aktyvina pastangas artimiausiomis dienomis smogti Ukrainos civilinei infrastruktūrai ir vyriausybiniams objektams“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar savaitgalį perspėjo apie artėjančią grėsmę. Jis per savo kasdienį kreipimąsi į tautiečius pareiškė: „Šią savaitę Rusija gali bandyti padaryti kažką ypač bjauraus, kažką ypač žiauraus.“

Tokie perspėjimai nuskambėjo po Rusijos pareiškimo, kad Ukrainos žvalgybos tarnybos yra atsakingos už savaitgalį įvykdytą automobilio sprogdinimą, per kurį žuvo Aleksandro Dugino, vieno įtakingiausių dešiniojo sparno Rusijos politinių ideologų, duktė. Kyjivas neigia kaip nors prisidėjęs prie to incidento.

Darja Dugina, nacionalistinės pakraipos televizijos „Cargrad“ apžvalgininkė, žuvo šeštadienio vakarą, kai, jai važiuojant Maskvos pakraščiu, buvo nuotoliniu būdu detonuotas prie jos visureigio pritvirtintas įtaisas.

Karą persmelkęs baimės jausmas iš dalies susijęs su pietryčių Ukrainoje esančia didžiausia Europos Zaporižios atomine elektrine, kur dėl besitęsiančio apšaudymo ir kautynių rajone iškilo potencialios branduolinės katastrofos pavojus.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) vėlai pirmadienį perspėjo dėl platesnės branduolinės grėsmės – ypač atsižvelgdamas, kad Rusija užsiminė apie savo didžiulį branduolinį arsenalą karo pradžioje.

A. Guterresas pirmadienį pareikalavo nutraukti „žvanginimą branduoliniais ginklais“, nes pasaulis patiria „didžiausio pavojaus akimirką“. JT vadovas taip pat paragino atominius arsenalus turinčias šalis įsipareigoti „pirmoms jų nepanaudoti“.

Tačiau šie perspėjimai neužkirto kelio bombardavimui netoli Zaporižios AE. Dnipropetrovsko srities gubernatorius Valentynas Rezničenka pranešė, kad Rusijos pajėgos apšaudė šalia jėgainės esančius Marhanecą ir Nikopolį dešiniajame Dniepro krante, tęsdamos jau kelias savaites nesiliaujantį naktinį bombardavimą.

Mirties ir naikinimą Ukrainoje praskaidrino viena prošvaistė: antradienį Kyjive prasideda naujas futbolo lygos sezonas, nors vasarį šalyje buvo sustabdytos visos profesionalios rungtynės.

Olimpiniame stadione atidarymo dieną susitiks Donecko „Šachtar“ ir Charkivo „Metalist 1925“ – komandos iš rytinių miestų, kovojančių dėl savo išlikimo.

Į 65 tūkst. žiūrovų talpinantį stadioną miesto centre, kur 13 val. vietos (ir Lietuvos) laiku prasidės varžybos, nebus įleidžiami jokie sirgaliai, o nuskambėjus oro pavojaus sirenoms žaidėjai turės skubiai persikelti į slėptuves.

„Komandos, žaidėjai didžiuosis šiuo įvykiu“, – pirmadienį interviu telefonu naujienų agentūrai AP sakė „Šachtar“ kapitonas Tarasas Stepanenka.

Ukrainos pareigūnas: Rusijos tarnybos rengia teroristinių išpuolių seriją šalies viduje, D. Duginos atvejis buvo pirmasis

Rusijos saugumo tarnybos savo šalyje rengia seriją teroro išpuolių, per kuriuos nukentės daugybė civilių gyventojų, o visa tai daroma siekiant pateisinti visuotinę mobilizaciją ir pakurstyti antiukrainietišką isteriją tuo metu, kai pačioje Rusijoje ima mažėti palaikymas karui, tviteryje parašė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.

Pasak jo, „Putino ideologo“ Aleksandro Dugino dukters automobilio susprogdinimas buvo pirmasis iš tos serijos teroristinių išpuolių. Jis pabrėžė, kad Ukraina nedalyvavo sprogdinant Rusijos propagandisto dukterį, nes Ukraina, priešingai nei Rusija, civilių nežudo.

Ukrainos portalas unian.net pranešė, kad Rusijos specialiosios tarnybos jau paskelbė išaiškinusios D. Duginos nužudymą. Kaip ir tikėtasi, žmogžudystės suplanavimu ir įvykdymu jos apkaltino Ukrainos specialiąsias tarnybas.

Rusijos specialiosios tarnybos teigė, kad žmogžudystę įvykdė 43 metų Ukrainos pilietė Natalija Vovk. Esą nužudymo išvakarėse moteris į Rusiją atvyko kartu su savo 12 metų dukra. Maža to, ji tariamai tarnavo Ukrainos batalione „Azov“.

Pasak Ukrainos prezidento patarėjo Michaylo Podoliako, D. Duginos automobilio susprogdinimas liudija Rusijos irimo iš vidaus pradžią, kai įvairios šalies politinės grupuotės pradeda kovoti tarpusavyje.

Atnaujinus grūdų eksportą, iš Ukrainos išplukdyta 720 tūkst. tonų grūdų

Po to, kai pasiekus susitarimą buvo atnaujintas grūdų eksportas, iš Ukrainos išplukdyta beveik 720 tūkst. tonų grūdų. Nuo liepos 22 dienos iš viso 33 krovininiai laivai paliko Ukrainos Juodosios jūros uostus, Kyjive pranešė Žemės ūkio ministerija. Jungtinis koordinavimo centras Turkijoje, kuris stebi susitarimo įgyvendinimą, nurodė net šiek tiek didesnį išgabentų grūdų kiekį – 721 500 tonų.

Ministerijos duomenimis, Ukrainos grūdų eksportas rugpjūtį gali pasiekti keturias tonas. Tai būtų milijonų tonų daugiau nei liepą.

Šiuo metu dar 18 laivų jau yra pakrauti arba laukia leidimo išplaukti iš Ukrainos uostų. Nepaisant to, svarbios Ukrainos žemės ūkio produkcijos eksportas nuo Rusijos invazijos pradžios prieš pusmetį sumažėjo kone perpus.

Prieš karą Ukraina buvo viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje.

JT būgštauja, kad Rusija ruošiasi neteisėtiems karo belaisvių teismams

Jungtinės Tautos antradienį išreiškė susirūpinimą dėl pranešimų, kad Rusija ruošiasi teisti Ukrainos karo belaisvius tokiomis sąlygomis, kurios gali prilyginti karo nusikaltimams.

JT žmogaus teisių biuras pareiškė, kad susirūpinimą kelia vaizdai ir filmuota medžiaga, kurioje matyti, kaip sugriautame Ukrainos Mariupolio mieste filharmonijos salėje statomi metaliniai narvai, skirti karo belaisviams laikyti teismo proceso metu.

„Jei karo belaisviai kaltinami nusikaltimais, jie turi teisę į tinkamą procesą ir teisingo teismo garantijas“, – Ženevoje žurnalistams teigė JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro atstovė spaudai Ravina Shamdasani (Ravina Šamdasani).

„Joks nuosprendis ar bausmė negali būti jiems paskirta, jei jos nepaskelbia nešališkas ir reguliariai sudarytas teismas“, – kalbėjo ji.

Atstovė sakė, kad pagal tarptautinę teisę asmenys „negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn vien už dalyvavimą karo veiksmuose arba už teisėtus karo veiksmus ginkluoto konflikto metu“.

Tarptautinė humanitarinė teisė draudžia steigti teismus, skirtus tik karo belaisviams teisti, o sąmoningas teisės į sąžiningą ir teisingą teismo procesą atėmimas iš karo belaisvio prilyginamas karo nusikaltimui, pridūrė ji.

„Jei taip būtų, atsakomybė tektų Rusijos Federacijai“, – kalbėjo JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro atstovė spaudai.

Pasak R. Shamdasani, JT žmogaus teisių komisaro biuras yra sunerimęs, kad karo belaisviai neturi galimybės susiekti su nepriklausomais stebėtojais, todėl kyla pavojus, kad jie bus kankinami siekiant išgauti jų prisipažinimą.

„Be to, nerimą kelia vieši Rusijos pareigūnų ir su ja susijusių ginkluotų grupuočių narių pareiškimai, kuriuose ukrainiečių karo belaisviai vadinami „karo nusikaltėliais“, „naciais“ ir „teroristais“, taip pažeidžiant nekaltumo prezumpciją“, – pridūrė ji.

JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) ne kartą ragino Maskvą suteikti nepriklausomiems stebėtojams galimybę patekti pas visus asmenis, kuriuos per karą sulaikė Rusija ir su ja susijusios grupuotės.

Tačiau stebėtojams nebuvo leista patekti į jokias Rusijos internuotų karo belaisvių laikymo vietas arba į jos įgaliotinių kontroliuojamas teritorijas, pavyzdžiui, Donecko regione.

OHCHR neturi informacijos, kiek žmonių gali būti teisiama arba kaip gali būti sudarytas tribunolas. Taip pat nežinoma,  kas nagrinės bylas, kas bus kaltinamieji ir kokie nusikaltimai bus nagrinėjami.

Rusija didelio masto invaziją į Ukrainą pradėjo vasario 24 dieną.

Ukrainos pietrytinis Mariupolio uostamiestis ilgą laiką buvo apsuptas ir intensyviai apšaudomas, kol pagaliau jį užėmė Rusijos kariai.

Pasak R. Shamdasani, OHCHR buvo suteikta galimybė susipažinti su Ukrainos pradėtais teismo procesais ir ji žino apie šešis asmenis, teisiamus už karo nusikaltimus.

Tačiau biuro nerimą kelia „karo belaisvių iš su Rusija susijusių ginkluotų grupuočių teisimas Ukrainos teismuose, jų teigimu, pagreitinto proceso tvarka“, pridūrė ji.

„Turime pagrindo manyti, kad kai kuriais atvejais karo belaisviai buvo nuteisti tik už dalyvavimą karo veiksmuose“, – sakė R. Shamdasani.

Turkija perdavė Ukrainai 50 šarvuotųjų transporterių „Kirpi“

Turkijos vyriausybė perdavė Ukrainos kariškiams 50 naudotų minoms atsparių šarvuotųjų transporterių „Kirpi“.

Kaip praneša leidinys „Defense News“, remdamasis Turkijos valdžios ir pramonininkų atstovais, transporterių pristatymas buvo Turkijos vyriausybės sudaryto susitarimo, o ne susitarimo tarp Ukrainos ir kompanijos BMC, kuri gamina „Kirpi“, rezultatas. 

„Pagal susitarimą, Turkijos nacionalinės gynybos ministerija patiekė Ukrainai pradinę 50 šarvuotųjų transporterių „Kirpi“ partiją. Jie bus tiekiami ir ateityje“, - sakė žurnalistams šaltinis Turkijos vyriausybėje.

Savo ruožtu BMC atstovas pareiškė, kad „šis susitarimas niekaip nesusijęs su mūsų kompanija, Turkijos vyriausybė patiekė „Kirpi“, kurie buvo laikomi jos kariuomenės arsenaluose“.

Gautomis žiniomis, šarvuočiai „Kirpi“ apginkluoti kulkosvaidžiais, kuriuos galima sukioti 360 laipsnių, juose sumontuota gaisro gesinimo sistema ir efektyvi apsauga nuo minų. Mašina gali gabenti 12 karių ir įgulą.

E. Macronas: ES teiks Ukrainai ilgalaikę paramą

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) teiks Rusijos užpultai Ukrainai „ilgalaikę paramą“.

Praėjus šešiems mėnesiams nuo karo pradžios, „mūsų ryžtas nepakito ir esame pasirengę teikti ilgalaikę paramą“, Krymo platformos susitikime parodytame vaizdo kreipimesi teigė E. Macronas. Pasak jo, po vasario 24-osios pasaulyje kilę su energetika ir maistu susiję trikdžiai yra „Rusijos ir tik Rusijos“ priimto sprendimo įsiveržti į Ukrainą pasekmė.

„Negali būti jokio silpnumo ir kompromisų, nes čia kalbame apie mūsų visų laisvę ir taiką visame pasaulyje“, – pridūrė E. Macronas.

Kanada vėl išplėtė savo sankcijų Rusijai sąrašą

Kanada vėl išplėtė savo sankcijų Rusijai sąrašą ir į jį įtraukė dar 62 fizinius bei vieną juridinį asmenį, praneša agentūra „Reuters“.

Kaip teigiama antradienį paskelbtame šalies premjero Justino Trudeau pranešime, baudžiamosios priemonės, be kita ko, paskelbtos tam tikriems aukšto rango Rusijos vyriausybės pareigūnams ir jų šeimos nariams bei pareigūnams iš jau sankcionuojamų gynybos sektoriaus subjektų.

D. Kuleba: prieš Rusijos įsiveržimą kai kurie G7 šalių URM vadovai tikino, kad karo nebus

Likus kelioms dienoms iki Rusijos plataus masto įsiveržimo pradžios, kai kurie Didžiojo septyneto šalių užsienio reikalų ministrai abejojo, kad Ukrainoje kils didelis karas.

Tai interviu leidiniui „Fakty ICTV“ papasakojo Ukrainos URM vadovas Dmytro Kuleba.

Pasak ministro, vasario 19 d. Miuncheno saugumo konferencijoje jis susitiko su kolegomis iš G7 šalių.

„Keli ministrai priėjo prie manęs ir tyliai į ausį pasakė: jūs neskubėkite, mes turime savų vertinimų, mes nemanome, kad bus didelis karas. Vasario 19-ąją. Todėl mėginimai sukurti matricą, kad visi tikėjo vienu ir tuo pačiu, ir tik Ukraina kažkuo netikėjo, yra melagingi“, – pabrėžė D. Kuleba.

Ukrainos diplomatijos vadovas neįvardijo šių ministrų. Jis pažymėjo, jog dabar Ukraina ir jos partneriai labiau pasitiki Amerikos žvalgybos duomenimis.

„Be abejo, po amerikiečių, deja, triumfališkos sėkmės prognozuojant Rusijos invazijos mastą, dabar JAV žvalgybos duomenimis neabejojame nei mes, nei mūsų partneriai, kurie iki vasario 24 d. turėjo abejonių šiuo klausimu“, – konstatavo D. Kuleba.

B. Johnsonas: parama Ukrainai turi tęstis, kol Rusijos kariai pasitrauks iš visų jos teritorijų

Kadenciją baigiantis Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas antradienį pareiškė, kad negalima leisti, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pakartotų Krymo aneksiją kitose Ukrainos dalyse.

B. Johnsonas tokius komentarus išsakė nuotoliniu būdu kreipdamasis į Krymo platformos susitikimo, kurį organizuoja Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, dalyvius. Pasak kadenciją baigiančio premjero, parama Ukrainai turi tęstis, kol Rusijos kariai pasitrauks iš visų šiai šaliai priklausančių teritorijų. B. Johnsonas pridūrė, kad nuo 2014 m. Rusija pavertė Krymą savo „ginkluota stovykla“ ir naudojosi jo teritorija vykdydama šių metų vasarį pradėtą Ukrainos puolimą.

„Putinas planuoja visoje Ukrainoje pakartoti tai, ką padarė Kryme, – perspėjo B. Johnsonas. – Jis rengia dar daugiau aneksijų ir dar daugiau pseudoreferendumų.“

B. Johnsono teigimu, Rusijos jau įvykdyta Krymo ar planuojama kitų Ukrainos teritorijų aneksija niekada negali būti pripažinta. „Putino puolimo akivaizdoje turime toliau teikti mūsų Ukrainos draugams visą reikiamą karinę, humanitarinę, ekonominę ir diplomatinę paramą, kol Rusija nutrauks šį pasibaisėtiną karą ir išves savo pajėgas iš visos Ukrainos teritorijos“, – kalbėjo netrukus savo postą paliksiantis britų premjeras.

Prasidėjus karui, B. Johnsonas užmezgė glaudžius ryšius su V. Zelenskiu. JK tapo viena pagrindinių paramos teikėjų Ukrainai.

Į rusų šeimas jau atiduota daugiau kaip tūkstantis vaikų, išvežtų iš Mariupolio

Jau daugiau kaip 1 000 ukrainiečių vaikų, kuriuos okupantai iš Mariupolio išvežė į Rusiją, atiduoti į rusų šeimas, ir šis procesas tęsiasi.

Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio miesto vadovo patarėjas Petro Andriuščenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Šiandien oficialūs Krasnodaro krašto globos organai prisipažino, kad neteisėtai laiko ir siūlo įsivaikinti 300 vaikų iš Mariupolio. O nuo okupacijos pradžios jau daugiau kaip 1 000 mariupoliečių vaikų perduota rusų šeimoms įvairiuose neobolševikinės imperijos kampeliuose“, – parašė P. Andriuščenka.

Anot jo, didžiausias Rusijos nusikaltimas Mariupolyje – tai netgi ne sąmoningas Dramos teatro subombardavimas, o mariupoliečių vaikų grobimas. Šie vaikai buvo priskirti prie našlaičių, neišsiaiškinus realaus jų statuso, atėmus jiems teisę atsidurti artimųjų šeimose ir turėti Tėvynę.

„Rusija be gailesčio žudo, vagia ir naikina ukrainiečius. Įniršis. Tiesiog įniršis“, – pabrėžė Mariupolio mero patarėjas.     

Nuo Rusijos agresijos pradžios Mariupolyje žuvo apie 22 tūkst. civilių, daugiau kaip 50 tūkst. buvo deportuoti į Rusiją ir į laikinai okupuotas Donecko srities teritorijas.

U. von der Leyen: Rusijos žmogaus teisių pažeidimai Kryme parodo tamsią V. Putino okupacijos realybę

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį pareiškė nerimą dėl žmogaus teisių pažeidimų Rusijos okupuotame Kryme, praneša CNN.

„Giliai nerimaujame dėl žmogaus teisių pažeidimų Krymo pusiasalyje, žmonių dingimų, kankinimų, žudymų, Krymo totorių persekiojimo bei žurnalistų, teisininkų ir žmogaus teisių gynėjų bauginimo bei kalinimo. Tokia yra tamsi Putino okupacijos realybė“, – Krymo platformos susitikime parodytame vaizdo kreipimesi teigė U. von der Leyen.

Pasak EK pirmininkės, nuo Krymo aneksijos 2014 m. pusiasalis „naudojamas ne tik kaip Rusijos karinė bazė, tačiau ir brutalių metodų, kuriuos Rusija dabar taiko kitose okupuotose Ukrainos teritorijose, poligonas“.

U. von der Leyen savo komentarus išsakė netrukus po to, kai tame pačiame susitikime Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo susigrąžinti Krymą ir jame atkurti Ukrainos valdymą.

„Norėdami įveikti terorą, atkurti nuspėjamumą ir saugumą savo regione, Europoje ir visame pasaulyje, turime laimėti. Laimėti kovą prieš Rusijos agresiją, – kalbėjo prezidentas. – Tad turime išlaisvinti Krymą nuo okupacijos. Viskas prasidėjo Kryme, Kryme ir pasibaigs.“

Ukrainos premjeras: darbą jau atnaujino daugiau kaip 80 proc. šalies įmonių

Ukrainoje darbą jau atnaujino daugiau kaip 80 proc. šalies įmonių. Kaip praneša „Ukrinform“, tai antradienį pradėdamas vyriausybės posėdį pareiškė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.

„Kreditinės, mokestinės ir reguliacinės paskatos kartu su kita tiksline pagalba leido atlaikyti ekonomikos frontą. To rezultatas – vėl dirba daugiau kaip 80 proc. šalies įmonių“, – informavo premjeras.

Pasak D. Šmyhalio, vyriausybė padėjo daugiau kaip 600 kompanijų persikelti į saugius regionus, kur jos atnaujino gamybą.

Premjeras pridūrė, kad Ukrainos žemdirbiams pavyko apsėti daugiau kaip 80 proc. pernykščių plotų ir pradėti javapjūtę.

ES diplomatijos vadovas: V. Putinas viliasi, kad Europa neatlaikys įtampos

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viliasi, kad Europos Sąjungos vieningas atsakas į jo pradėtą invaziją Ukrainoje pakriks, kai augančios kainos smogs europiečių vartotojų piniginėms, antradienį perspėjo Briuselio užsienio politikos vadovas.

Duodamas interviu naujienų agentūrai AFP vyriausiasis įgaliotinis ES užsienio reikalams Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) sakė, kad V. Putinas įžvelgia „Europos nuovargį ir jos piliečių nenorą prisiimti pasekmių už paramą Ukrainai“.

„Turime atsilaikyti, išskaidyti kainą visai ES“, – pridūrė J. Borrellis ir perspėjo, kad pastangos išlaikyti 27 Bendrijos šalių vienybę yra uždavinys vykdomas „diena iš dienos“.

Kitą savaitę J. Borrellis susitiks su Prahoje susirinksiančiais ES užsienio reikalų ir gynybos ministrais, tikėdamasis sustiprinti iki šiol buvusį stebėtinai vieningą diplomatinį frontą prieš Rusijos agresiją.

ES narės, kurių dauguma taip pat yra NATO sąjungininkės, susitarė dėl kelių sankcijų paketų, nutaikytų į V. Putino artimiausios aplinkos narius ir ekonomikos sektorius, įskaitant itin svarbų naftos eksportą.

Tačiau dabar Bendrijoje sparčiai brangsta energija ir spartėja infliacija, o kelioms šalims, įskaitant ekonomikos galiūnę Vokietiją, gresia gili recesija.

ES rytinės šalys, besiribojančios su Rusija ir išsaugojusios niūrius prisiminimus apie sovietų dominavimą, tebereikalauja griežtesnių priemonių ir spaudžia uždrausti išduoti turistines vizas Rusijos piliečiams.

Kitos sostinės vengia imtis tolesnių priemonių, kurios taip pat pakenktų jų pačių ekonomikoms, baimindamosi, kad rinkėjų palaikymas Ukrainai gali neatlaikyti, jeigu žiemą teks riboti energijos vartojimą ir apmokėti didžiules sąskaitas už dujas.

J. Borrellio pareiga – išlaikyti vieningą frontą, kuris, kaip Briuselis nujaučia, iki šiol buvo pagrindinis koziris, nepaisant Maskvos pastangų sumenkinti ES nuogąstavimus ir suskaldyti sąjungininkus.

„Privalome neužmiršti, kad Europos Sąjunga yra valstybių, turinčių skirtingą požiūrį Rusijos atžvilgiu, asociacija“, – pabrėžė jis.

75 metų buvęs Ispanijos užsienio reikalų ministras siūlys, kad ES organizuotų Ukrainos pajėgų mokymus, panašius į remiamus Jungtinės Karalystės ir Kanados.

Josepas Borrellis. Scanpix nuotr.

„Privalome pasipriešinti“

„Privalome suteikti Ukrainai paramą, kuri apima ne vien ginklų tiekimą. Susidūrę su atsisakančiais stabdyti karą, privalome sugebėti pasipriešinti“, – kalbėjo J. Borrellis.

Tačiau rasti kompromisą tarp skirtingų ES narių prioritetų nebus lengva.

„Valstybės narys yra savo užsienio politikos šeimininkės. Privalome užtikrinti, kad jų interesai pasiektų bendrą tašką. Visada veikiame kompromiso režimu“, – teigė J. Borrellis.

Europa yra didžiulė rinka ir prekybos blokas, tad ES ekonominės sankcijos gali skaudžiai smogti Bendrijos oponentams.

Tačiau sprendimai dėl sankcijų turi būti priimami bendru sutarimu. Tai reiškia, jog ir vienintelė narė, pavyzdžiui, draugiškus ryšius su Maskva palaikanti Vengrija, gali vilkinti bendrų priemonių priėmimą arba jį sužlugdyti.

Jeigu proukrainietiška koalicija, kurią galėtų sudaryti Lietuva, Latvija, Estija, Suomija ir Lenkija, norėtų įgyvendinti savo užmojus uždrausti atvykti rusų turistams, jiems būtų reikalingas atsargesnių ES narių pritarimas.

„Pirmiausia siekiame europinio sprendimo dėl to, kad jis yra tvariausias, teisiškai teisingiausias. (...) Jeigu tokio nėra randama, neatmetame galimybės ieškoti regioninio sprendimo, kuris įtrauktų Baltijos valstybes, Lenkiją ir potencialiai Suomiją“, – antradienį žurnalistams sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Tuo metu Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) išsakė nuogąstavimų dėl siūlymų uždrausti išduoti vizas, o J. Borrellis irgi laikėsi atsargios pozicijos, siūlydamas draudimą taikyti tik V. Putiną remiančiam elitui.

„Esu įsitikinęs, kad uždrausti visiems rusams atvykti į Europą – visada, kad ir koks būtų motyvas – nėra geras sumanymas. Turime būti selektyvesni, bet, aišku, oligarchams – nieko“, – sakė jis.

Vakarų ginkluotė, įskaitant įsigyta už 2,5 mlrd. eurų skirtą ES finansinę paramą, leido ukrainiečiams įgyti pranašumą prieš pasenusią karinę techniką naudojančius rusus, sakė J. Borrellis.

Vis dėlto Rusijos lyderis neketina nuleisti rankų, o Europa nerimauja, kad Maskvos pajėgos gali apgarinti vieną Ukrainos atominę elektrinę ir sukelti žemyno masto branduolinę katastrofą.

„Vladimiras Putinas išlieka nepalenkiamas. Privalome tęsti spaudimą sankcijomis ir atkurti Ukrainos pajėgas, – pažymėjo J. Borrellis. – Karas suka nauja linkme. Ukrainiečiai perėjo į puolimą.“

Rusijos gyventojai susiskaldę dėl jau pusę metų trunkančio karo Ukrainoje

Praėjus šešiems mėnesiams po to, kai Maskva pradėjo karą Ukrainoje, daugelis rusų tebėra susiskaldę dėl šio konflikto – vieni sako, kad įsiveržti buvo „būtina“, kitiems invazija kelia „liūdesį“.

Šią savaitę, artėjant šio karo pusės metų sukakčiai, Maskvoje ir jos apylinkėse dalis rusų reiškė palaikymą, anot Kremliaus, „specialiajai karinei operacijai“ provakarietiškoje kaimynėje, o kiti apgailestavo dėl šio karo sukeltų kančių.

Tačiau visi vieningai tikėjosi, kad netrukus kovos veiksmai baigsis.

„Man labai liūdna dėl ukrainiečių. Jie kenčia už nieką, jie nieko blogo nepadarė“, – naujienų agentūrai AFP sakė Maskvos centre sutiktas 35 metų IT specialistas Dmitrijus Romanenka.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas pasiųsti karius į Ukrainą vasario 24 dieną apvertė aukštyn kojomis daugelio rusų gyvenimą.

Nors Vakarams įvedus, jų manymu, žlugdančias sankcijas, šalies ekonomikai sekėsi geriau, nei daug kas tikėjosi, daugelis paprastų rusų skaudžiai nukentėjo dėl užsienio įmonių pasitraukimo ir sparčiai augančios infliacijos.

Dėl kelionių ir skrydžių apribojimų jie tapo atkirsti nuo likusio pasaulio, todėl daugelis šalies gyventojų jaučiasi labai izoliuoti.

Maskvoje neįmanoma nepastebėti ženklų, rodančių visuomenės paramą Rusijos veiksmams. Ant kai kurių automobilių langų klijuojami lipdukai su raide „Z“ – Rusijos pajėgų, kovojančių Ukrainoje, simboliu.

Tačiau Rusijos sostinės centre, kuris paprastai laikomas ne tokiu konservatyviu kaip kitos šalies dalys, dauguma AFP apklaustų gyventojų kritiškai vertino konfliktą ir jo padarinius.

„Kenčia visi“

Tankią barzdą nešiojantis D. Romanenka, kurio rankas ir kaklą puošia tatuiruotės, žurnalistams sakė, kad karinės kampanijos Ukrainoje pradžia iš jo atėmė pragyvenimo šaltinį Rusijoje.

„Ji sunaikino viską, ką aš dariau, visą mano verslą. Buvau pradedantis verslininkas, ir visi mano aštuoni projektai buvo sunaikinti“, – sakė jis.

Netoliese vaikštinėjusi spalvinga raštuota suknele ir balta skrybėle pasirėdžiusi 83 metų pensininkė meno kritikė Valentina Bjalik sutiko, kad „viskas pasikeitė“.

„Mes priklausome kartai, kurios vaikystė prabėgo per karą. Ir labai liūdna, kad mūsų senatvė taip pat eina per karą, – sakė ji. – Net jei gyvename toli nuo karinių operacijų, jaučiame gilų liūdesį dėl žmonių, kurie žūsta, nesvarbu, kokios jie būtų tautybės.“

Pasak V. Bjalik, itin sunku išgyventi rusų izoliaciją.

„Mums labai skaudus pats faktas, kad didžiulė šalis dabar yra izoliuota, kad visi nekenčia šios šalies“, – kalbėjo pensininkė.

34 metų padavėjas Dmitrijus Nalivaika, prie kuprinės prisisegęs Rusijos vėliavos spalvų juostelę, sakė, kad „neteisinga“, jog į konfliktą įtraukiami paprasti žmonės.

„Tegul sau kovoja politikai, o ne žmonės, kurie nuo viso to kenčia. Kenčia visi“, – sakė jis.

Tačiau nemažai rusų aršiai palaiko šią karinę kampaniją. Daugelis jų dalyvavo neseniai sostinės pakraštyje vykusiame kariuomenės forume, kur buvo demonstruojama naujausia šalies karinė technika.

„Viskas bus gerai“

Prie eksponuojamos tankų eilės vaikštinėję 33 metų Vladimiras Kosovas ir jo 55 metų motina Olga, abu dėvintys raide „Z“ pažymėtus marškinėlius, sakė, jog Rusijos pareiga yra palaikyti prorusiškus separatistus Ukrainos rytiniame Donbaso regione.

„Turime jiems padėti, net paaukodami savo gyvybę“, – sakė moteris. Jos sūnus pasmerkė „nacionalizmą“ Ukrainoje ir „pavojingiausią mūsų laikų grėsmę“.

„Tai buvo būtina, – forume sakė kitas 35 metų IT specialistas Michailas Nikitinas. – Anksčiau ar vėliau mes vis tiek nugalėsime ir viskas bus gerai.“

Nors konfliktas užsitęsė daug ilgiau, nei daugelis tikėjosi, Rusijos karinius veiksmus palaikantys asmenys teigė neabejojantys jo baigtimi.

„Manau, kad mūsų žmonės galiausiai laimės. Tarp Rusijos ir Ukrainos bus atkurta taika, nes mes visą gyvenimą buvome draugiškos šalys“, – sakė į forumą atvykusi 35 metų valymo įmonės vadovė Nadežda Josan.

„Tikimės, kad viskas greitai baigsis. Ir viskas bus gerai“, – pridūrė ji.

Rusijos ir Prancūzijos ministrai aptarė branduolinių ekspertų vizitą Zaporižios AE

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį aptarė su Prancūzijos kolege Catherine Colonna (Katrin Kolona) numatomą nepriklausomų inspektorių vizitą Ukrainos Zaporižios atominėje elektrinėje.

Jie „išsamiai aptarė padėtį Zaporižios atominėje elektrinėje ir galimybes surengti TATENA (Tarptautinės atominės energijos agentūros) misijos vizitą į elektrinę“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime, paskelbtame po ministrų pokalbio telefonu.

S. Lavrovas sakė, kad Ukraina „ir toliau apšaudo didžiausią Europoje atominę elektrinę ir prie jos esančią teritoriją, todėl visiems Europos gyventojams gresia branduolinės katastrofos pavojus“.

Pastaruoju metu aplink elektrinę vykstančios kovos kelia nerimą, kad gali pasikartoti Černobylio branduolinė katastrofa. Kyjivas ir Maskva kaltina vienas kitą dėl smūgių, keliančių grėsmę elektrinei.

Praėjusią savaitę Vladimiras Putinas ir Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) paragino atlikti nepriklausomą patikrinimą atominėje elektrinėje, kurią kovo mėnesį pirmosiomis Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje dienomis užgrobė Rusija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina Jungtines Tautas užtikrinti jėgainės saugumą.

Scanpix nuotr.

Vakarų lyderiai perspėja Rusiją atsisakyti planų aneksuoti naujas teritorijas

Vakarų šalių lyderiai antradienį perspėjo Rusiją neaneksuoti kitų Ukrainos teritorijų, pasklidus gandams, kad Rusija planuoja prisijungti kitas okupuotas teritorijas, neskaitant Krymo.

Vadovai atsiuntė savo vaizdo kreipimusis į Krymo platformos konferencijos Kyjive dalyvius. Konferencijoje gyvai dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo kolega iš Lenkijos Andrzejus Duda (Andžejus Duda).

Krymo pusiasalį Rusija užgrobė ir neteisėtai aneksavo 2014 metais, surengusi neteisėtą referendumą.

A. Dudos teigimu, Vakarų nuosaiki reakcija į aneksiją prilygsta „nuolaidžiavimui“ Rusijai. Jis pridūrė, kad Vakarų santykiai su Maskva nebegali būti tokie, lyg nieko nebūtų įvykę.

2014 metais įvykdyta Krymo aneksija lėmė „akivaizdų humanitarinės padėties ir žmogaus teisių padėties pusiasalyje pablogėjimą“, sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas). Jis pažadėjo ES paramą Ukrainai „ilgam laikui“.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) konferencijoje teigė, kad nuo vasario mėnesio Maskva naudojasi Krymu kaip placdarmu išpuoliams prieš Ukrainą ir „bandymų poligonu brutaliems metodams, kuriuos Rusija dabar taiko kitose okupuotose Ukrainos dalyse“.

„Putinas planuoja su atskiromis Ukrainos dalimis – iš tiesų, net su visa Ukraina – padaryti tai, ką jis padarė su Krymu“, – sakė Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas).

„Jis planuoja daugiau aneksijų ir fiktyvių referendumų, todėl dar niekada nebuvo taip svarbu būti kartu“, – pridūrė JK vyriausybės vadovas.

Okupuotose teritorijose Kremlius vykdo rusifikacijos kampaniją, kurios metu gyventojams išduodami pasai.

Kyjivas taip pat baiminasi, kad Maskva gali bandyti organizuoti referendumus per karą užimtose teritorijose.

Rusijos okupuotose Zaporižios dalyse Maskvos paskirti valdžios pareigūnai rugpjūčio pradžioje pranešė, kad planuoja surengti referendumą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) sakė, kad Vakarų lyderiai „smerkia Rusijos bandymus jėga integruoti Ukrainos teritorijos dalis. Bet kokie suklastoti referendumai ar kiti bandymai pakeisti Ukrainos teritorijos dalių statusą niekada nebus pripažinti.

„Tokie žingsniai užkerta kelią bet kokioms deryboms“, – sakė O. Scholzas.

Turkijos prezidentas: Krymas turi būti grąžintas Ukrainai

Krymas turi būti grąžintas Ukrainai. Kaip praneša UNIAN, tai antradienį pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, kreipdamasis į Krymo platformos susitikimo dalyvius.

„Mes laikome Krymo užgrobimą neteisėtu ir antikonstituciniu. Tai mūsų principinė pozicija moralės ir teisės požiūriu. Tarptautinė teisė reikalauja, kad Krymas būtų grąžintas Ukrainai. Tai svarbu visam regionui ir pasaulio saugumo sistemai“, – pabrėžė jis.

Pasak Turkijos valstybės vadovo, Krymo totoriai yra Ukrainos piliečiai, ir Krymas turi būti plėtojamas jų labui. „Krymo totoriai, patyrę daugybę kančių per savo istoriją, kovoja už taikų gyvenimą savo tėvynėje“, – sakė R. T. Erdoganas.

„Šiame procese Turkija ir ateityje rems Ukrainos vyriausybę ir Krymo totorius“, – pridūrė jis.

Turkijos prezidentas pabrėžė, kad karas turi baigtis teisinga taika Ukrainos teritorijos vientisumo ir suvereniteto pagrindu.

V. Zelenskis: Ukrainos dalyvavimas G20 viršūnių susitikime priklausys nuo situacijos karo lauke

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad jo šalies dalyvavimas lapkritį Indonezijoje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių viršūnių susitikime priklausys nuo tuometinės situacijos karo lauke, praneša transliuotojas BBC, remdamasis Ukrainos naujienų agentūra UNIAN.

Spaudos konferencijoje paklaustas apie derybų su Rusija perspektyvas, įskaitant galimus dvišalius pokalbius G20 kuluaruose, V. Zelenskis nurodė, kad „tokioms diskusijoms dar per anksti“. „Esu dėkingas, kad Ukraina buvo pakviesta (dalyvauti G20 susitikime). Mūsų dalyvavimo formatas priklausys nuo daugelio veiksnių. Pirmiausia, nuo situacijos mūsų šalyje, karo lauke, fronto linijoje“, – teigė V. Zelenskis.

Praėjusią savaitę skelbta, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas informavo būsimo G20 susitikimo šeimininkę Indoneziją apie savo ketinimus dalyvauti. Tai pakurstė spėliones, kad jis šio susitikimo kuluaruose gali susitikti su V. Zelenskiu.

Latvijos prezidentas ragina didinti pagalbą Ukrainai ir stiprinti spaudimą Rusijai

Latvijos prezidentas Egilas Levitas, antradienį kreipdamasis į Krymo platformos susitikimo dalyvius, pareiškė, kad Ukrainos pergalė svarbi visos Europos ir pasaulio ateičiai.

Kaip praneša „Ukrinform“, jis paragino didinti pagalbą, pirmiausia – karinę, Ukrainai ir stiprinti tarptautinį spaudimą Rusijai.

„Tai žiaurus karas, kurio Rusija negali laimėti. Jis turi baigtis Ukrainos pergale ir jos teritorijos vientisumo atkūrimu. Mes stovime petys į petį su Ukraina. Latvija teikia jai visą įmanomą pagalbą. Bet mes turime daryti dar daugiau – kariniu, finansiniu, ekonominiu, humanitariniu požiūriu“, – sakė E. Levitas.

„Sankcijos Rusijai turi būti sugriežtintos. Rusų kelionės už Rusijos teritorijos ribų turi būti apribotos. Tie, kurie remia agresiją, neturi turėti galimybės keliauti į Europos šalis“, – pabrėžė Latvijos prezidentas.

Pasak E. Levito, karo prieš Ukrainą metu pasaulis pamatė, kad Rusija naudoja savo tradicinį okupacijos mechanizmą.

„Iš pradžių uždaromos teisėtos įstaigos ir organizacijos. Paskui rengiamas fiktyvus referendumas. Vėliau – masinės represijos, deportacija, gyventojų įvežimas iš Rusijos. Ir tolesnė propagandos remiama rusifikacija. Latvijai čia nėra nieko naujo. Juk sovietinės okupacijos patirtis mums kėlė siaubą daugelį metų“, – pareiškė prezidentas. Jis priminė, kad Baltijos šalių okupacijos nepripažinimas tapo jų nepriklausomybės atkūrimo laidu.

Latvijos valstybės vadovo įsitikinimu, Krymas, kurio okupacijos pasaulis taip pat nepripažįsta, netrukus bus išlaisvintas.

Egilas Levitas. Scanpix nuotr.

Vokietija perduos Ukrainai papildomos ginkluotės, kurios vertė – daugiau kaip pusė milijardo eurų

Vokietija rengiasi perduoti Rusijos užpultai Ukrainai papildomos ginkluotės, kurios vertė – daugiau kaip 500 mln. eurų, antradienį pranešė kanclerio Olafo Scholzo atstovas spaudai.

Pasak atstovo, Kyjivui, be kita ko, bus perduotos dar trys oro gynybos sistemos „IRIS-T“ ir tuzinas šarvuotųjų kovos mašinų „Bergpanzer“.

O. Scholzas prieš tai buvo pažadėjęs suteikti Ukrainai dar daugiau finansinės ir karinės paramos.

Iš pradžių Vokietija delsė tiekti ginkluotę Ukrainai, tačiau pastaruoju metu paspartino atitinkamas siuntas ir jau perdavė šaliai 15 savaeigių priešlėktuvinių sistemų „Gepard“, 10 savaeigių haubicų, kelis šarvuočius ir šimtus nešiojamųjų oro gynybos sistemų.

JAV planuoja skirti Ukrainai dar 3 mlrd. dolerių vertės pagalbos

Tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje Jungtinės Valstijos orientuojasi teikti saugumo pagalbą ilgesniu laikotarpiu ir planuoja paskelbti dar apytikriai 3 mlrd. dolerių (ir eurų) paramos paketą, iš kurio Kyjivo pajėgos būtų apginkluojamos ir apmokomos ne vienus metus, pranešė amerikiečių pareigūnai.

JAV pareigūnai naujienų agentūrai AP sakė, kad šį paketą planuojama paskelbti trečiadienį, kai bus minima Rusijos invazijos pradžios šešių mėnesių sukaktis ir Ukrainos nepriklausomybės diena. Iš šių lėšų turėtų būti finansuojamas dronų, kitokios ginkluotės ir įrangos pirkimas, bet visa tai Ukraina tikriausiai gautų tik po 1–2 metų, nurodė šaltiniai.

Pagalbos paketo pagal Ukrainos saugumo paramos iniciatyvą bendra suma dar gali būti pakeista, bet tikriausiai nedaug, sakė pareigūnai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga.

Kitaip nei dauguma ankstesnių paketų, naujasis finansavimas turėtų būti skirtas sustiprinti Ukrainos gynybos pajėgumams viduriniu ir ilguoju laikotarpiu, aiškino su šiuo reikalu susipažinę pareigūnai. Ankstesnės siuntos, kurių dauguma buvo skirtos remiantis prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) turimais įgaliojimais, buvo visų pirma orientuotos į būtinybę nedelsiant papildyti Ukrainos ginkluotės ir šaudmenų atsargas iš Pentagono jau turimų atsargų, kurios gali būti greitai perduotos.

Naujasis paketas taip pat turi užtikrinti Ukrainos pareigūnus, kad Jungtinės Valstijos nusiteikusios toliau remti Kyjivą, kad ir kaip pakryptų  operatyvinė situacija per dabartinį konfliktą, sakė pareigūnai.

NATO generalinis sekretorius antradienį irgi atkreipė dėmesį, kad reikia susitelkti į tolimesnę perspektyvą, ir dar kartą patvirtino Aljkanso palaikymą Ukrainai.

„Ateina žiema, ir ji bus sunki. Dabar matome alinantį sekinamąjį karą. Tai valios ir logistikos mūšis. Todėl privalome išlaikyti savo paramą Ukrainai ilguoju laikotarpiu, kad Ukraina nugalėtų kaip suvereni, nepriklausoma valstybė“, – J. Stoltenbergas vaizdo ryšiu sakė per vieną Ukrainoje organizuotą konferenciją dėl Krymo padėties.