Rusijos pajėgos tiesioginę ataką prieš šį miestą, regis, surengė pirmą kartą.

Ankstų penktadienio rytą „prieš miestą buvo surengtos trys atakos iš oro, o būtent buvo smogta vaikų darželiui, vienam gyvenamajam pastatui ir dviejų aukštų avalynės gamyklai, kurioje kilo gaisras. Žuvo vienas žmogus“, – nurodoma pagalbos tarnybų pranešime.

Penktadienį taip pat buvo pranešta, kad Rusijos pajėgos smogė Lucko miestui Ukrainos šiaurės vakaruose.

„Sprogimai oro uosto pusėje“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Lucko meras Ihoris Poliščukas.

Rusijos gynybos ministerija per penktadienį surengtą spaudos konferenciją pareiškė, kad Rusijos pajėgos taikėsi į Lucko ir Ivano Frankivsko – dar vieno Vakarų Ukrainos miesto už maždaug 250 kilometrų į pietus nuo Lucko – oro uostus.

Ministerijos atstovas spaudai Igoris Konašenkovas pranešė, kad „Lucke ir Ivano Frankivske buvo išvesti iš rikiuotės kariniai aerodromai“.

Apkaltino Rusiją atakavus humanitarinį koridorių Mariupolyje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai ketvirtadienį pareiškė, kad iš šalies miestų per dvi dienas buvo evakuota apie 100 tūkst. žmonių, bet apkaltino Rusijos pajėgas taikantis į humanitarinį koridorių Mariupolio mieste.

Prezidentas pareiškė nusprendęs į Rusijos pajėgų apsuptą uostamiestį nusiųsti sunkvežimių, kuriais gabenamas maistas, vanduo ir vaistai, vilkstinę.

Tačiau „okupantai pradėjo tankų ataką būtent ten, kur buvo numatytas šis koridorius“, pareiškė jis vaizdo įraše, kuriame šią ataką pavadino „tikrų tikriausiu teroru“.

Mariupolio meras Vadymas Boičenka pranešė, kad Rusijos pajėgos gyvenamuosius rajonus apšaudo „kas 30 minučių“.

Ukrainos lyderis taip pat nurodė, kad iš maždaug 100 tūkst. žmonių, kuriems per pastarąsias dvi dienas pavyko humanitariniais koridoriais išvykti iš kitų Ukrainos miestų, apie 40 tūkst. evakavosi vien ketvirtadienį.

Maskva ketvirtadienį pažadėjo nuo kovų bėgantiems Ukrainos civiliams kasdien atidaryti humanitarinius koridorius į Rusijos teritoriją, tačiau Kyjivas anksčiau yra atmetęs pasiūlymą dėl evakuacijos kelių, vedančių į Rusiją.

Volodymyras Zelenskis. Scanpix nuotr.

Atmeta Rusijos kaltinimus dėl neva rengiamos atakos cheminiais ginklais

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmetė Rusijos kaltinimus neva Ukraina rengia ataką, per kurią bus panaudota cheminių ar biologinių ginklų, ir pažymėjo, kad tokie kaltinimai yra blogas ženklas.

„Tai man kelia labai didelį nerimą, nes mums ne kartą teko įsitikinti: jeigu nori sužinoti, ką planuoja Rusija, pažiūrėk, kuo Rusija kaltina kitus“, – pareiškė jis naktį išplatintame kreipimesi į tautą.

Rusija teigia gavusi dokumentų, esą atskleidžiančių JAV karinę biologinę veiklą Ukrainoje, įskaitant Ukrainos biologinių medžiagų perdavimą į užsienį.

„Esu adekvatus žmogus. Adekvačios šalies ir adekvačių žmonių prezidentas. Esu dviejų vaikų tėvas“, – pareiškė Ukrainos lyderis.

„Ir mano žemėje nėra kuriama jokių cheminių ar bet kokių kitų masinio naikinimo ginklų. Visas pasaulis tai žino.“

Ukrainos pajėgos: lėtiname rusų pajėgų puolimą

Ukrainos kariuomenė, jos pačios duomenimis, sulaikė ir sulėtino rusų dalinių puolimą prieš kelias teritorijas. Šalies šiaurėje Rusijos kariams neleista įsiveržti į Černihivo miestą, sakoma naktį į penktadienį feisbuke paskelbtame Ukrainos generalinio štabo pranešime. Aplink Charkivą šalies rytuose Rusija esą tęsia mėginimus blokuoti miestą iš šiaurės – tačiau ir toliau nesėkmingai.

Operacijos teritorijose Juodojoje ir Azovo jūrose meteorologinės sąlygos privertė rusų karinio laivyno laivus grįžti į savo bazes. Pietuose okupantai, be to, mėgino perimti Mykolajivo miesto kontrolę ir vykdyti puolimą Zaporižios ir Krivoj Rogo kryptimi, sakoma toliau pranešime. Tačiau rusų daliniai buvo sustabdyti ir patyrė didelių nuostolių.

Nepriklausomai šių duomenų patikrinti neįmanoma.

Scanpix nuotr.

Pentagonas: rusų kariai mėgina apsupti Ukrainos miestus

Rusijos pajėgos, Pentagono duomenimis, mėgina apsupti Ukrainos miestus, įskaitant sostinę Kyjivą. „Charkivas, Černihivas, Mariupolis – mes matome šitas pastangas apsupti“, – ketvirtadienį sakė aukštas JAV gynybos departamento pareigūnas.

Tai stebima ir aplink sostinę Kyjivą. Anot pareigūno, rusų kariai juda iš kelių pusių. „Tai, ką mes matome, yra skirtingos veržimosi linijos Kyjivo kryptimi“, – sakė jis. Tačiau Kyjivas yra daug didesnis nei kiti miestai ir yra stipriai ginamas.

Rusijos pajėgos per praėjusias 24 valandas pajudėjo į priekį maždaug 5 km, kalbėjo pareigūnas. Tačiau tai santykinai nėra daug. „Kaip sakiau, Kyjivas gerai ginamas, ukrainiečiai deda daug pastangų (...), kad apsaugotų savo sostinę“, – pažymėjo pareigūnas. Šiuo metu esą neįmanoma pasakyti, kiek laiko užtruks, kol rusai galbūt iš tikrųjų įsiverš į Kyjivą. Vietomis rusų kariai nuo miesto centro nutolę per 15 km.

„RIA Novosti“: prorusiški separatistai užėmė Volnovachos miestą

Rusijos remiami separatistai, agentūros „RIA Novosti“ teigimu, užėmė Ukrainos Volnovachos miestą, esantį į šiaurę nuo apsiausto Mariupolio uostamiesčio. Agentūra remiasi Rusijos gynybos ministerija, informuoja „Reuters“.

Ukraina šios informacijos kol kas nepatvirtino. Volnovacha turi strateginę reikšmę kaip šiaurinė prieiga prie Mariupolio. Rusijos duomenimis, miestas buvo apsuptas nuo vasario 28 dienos.

„Donecko liaudies respublikos“ daliniai užėmė dar keturias vietoves ir iš viso 6 km pasistūmėjo gilyn į Ukrainos teritoriją, sakė Gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Rusų pajėgos esą taip pat tęsė puolimą – ir pasistūmėjo dar 17 km gilyn.

Rusijos artilerija apšaudė branduolinių tyrimų institutą Charkive

Rusijos pajėgos ketvirtadienį iš artilerijos pabūklų apšaudė branduolinių tyrimų institutą Charkive – antrame pagal dydį Ukrainos mieste – ir jo pastatuose buvo kilęs gaisras, pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerijos patarėjas Antonas Geraščenka.

Vienas artilerijos sviedinys pataikė į pastatą, kuriame yra įrangos, kurią apgadinus „gali pasklisti radiacijos“, pareiškė patarėjas. Tačiau prezidentūra pranešė, kad radiacinis fonas nepakito.

Dėl apšaudymo buvo kilęs gaisras, bet ugniagesiams pavyko jį užgesinti.

Rusijos pajėgos Ukrainoje jau perėmė dvi atomines elektrines, sukėlusios nerimą dėl šių branduolinių objektų saugumo.

Scanpix nuotr.

Rusų pajėgos artėja prie Kyjivo

Rusų pajėgos penktadienį dar labiau priartėjo prie Ukrainos sostinės Kyjivo, kuris, pasak vietos pareigūnų, virsta „tvirtove“.

Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėl apkaltino Maskvą apšaudant humanitarinius koridorius.

Ukrainos miestuose, įskaitant Mariupolį, lieka šimtai tūkstančių civilių, Rusijai nenutraukiant bombardavimo po to, kai žlugo pirmosios aukščiausios lygio derybos tarp Maskvos ir Kyjivo.

Ukrainos kariuomenė išplatintame pareiškime perspėjo, kad „priešas mėgina eliminuoti Ukrainos gynybos pajėgas aplink“ regionus į vakarus ir šiaurės vakarus nuo sostinės, kad „blokuotų Kyjivą“.

„Negalime atmesti priešo judėjimo link Brovarų galimybės“, – nurodoma pareiškime.

Kyjivo meras Vitalijus Kličko sako, kad miestą paliko pusė gyventojų, ir pridūrė, kad miestas „paverstas tvirtove“.

„Kiekviena gatvė, kiekvienas pastatas, kiekvienas patikros punktas yra sustiprintas“, – sakė jis.

Rusų pajėgos šiuo metu supa mažiausiai keturis didelius Ukrainos miestus: šarvuočiai pasirodė Kyjivo šiaurės rytiniame krašte, kur kelias dienas smarkiai bombarduoti Irpino ir Buchos priemiesčiai.

Ukrainos kariai tuose rajonuose praneša apie kovas dėl pagrindinio greitkelio, vedančio į sostinę, o AFP žurnalistai matė, kaip raketomis buvo apšaudyta Velyka Dymerkos gyvenvietė prieš pat Kyjivo ribos.

„Gąsdina, tačiau ką padarysi? – klausė 38 metų vietos gyventojas Vasylis Popovas. – Iš tiesų nėra kur bėgti ar slėptis. Mes čia gyvename.“

Remiantis Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos paskelbtais naujausiais žvalgybos duomenimis, „rusų pajėgos siunčia vis daugiau savo pajėgų apsupti pagrindinius miestus“.

„Tai dar labiau sumažins skaičių pajėgų, kurios galės toliau pulti, ir dar labiau sulėtins Rusijos judėjimą į priekį“, – tviteryje nurodė ministerija.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Palaiko planus į Ukrainą siųsti savanorius kovotojus

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pritarė planams leisti savanoriams, įskaitant užsieniečius, vykti kovoti Ukrainoje, į kurią jis į jo vadinamą specialią karinę operaciją yra pasiuntęs tūkstančius Rusijos karių.

„Jeigu matote, kad yra žmonių, kurie patys nori [padėti Rytų Ukrainos separatistams], ką gi, reikia imti ir padėti jiems patekti į kovos zonas“, – pareiškė jis gynybos ministrui Sergejui Šoigu per Saugumo tarybos posėdį, kuris buvo transliuotas per televiziją.

Pasak S. Šoigu, prašymus prisijungti prie karinių veiksmų pateikė daugiau kaip 16 tūkst. savanorių, daugiausia iš Artimųjų Rytų.

„Kalbant apie ginklus, ypač pagamintus Vakaruose, kurie atsidūrė Rusijos kariuomenės rankose, žinoma, pritariu galimybei juos perduoti DNR ir LNR kariniams daliniams“, – pareiškė V. Putinas, turėjęs omenyje separatistines Donecko ir Luhansko liaudies respublikas Ukrainos rytuose.

Jis taip pat liepė, kad S. Šoigu parengtų atskirą ataskaitą dėl Rusijos vakarinių sienų stiprinimo „atsižvelgiant į veiksmus, kurių NATO šalys imasi šia kryptimi“.

Kremlius: savanoriai iš Sirijos gali kovoti už Rusiją Ukrainoje

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pritarus planui į Ukrainą siųsti savanorius kovotojus, Kremlius penktadienį pareiškė, kad kovotojams iš Sirijos ir Artimųjų Rytų bus leista kovoti už Rusiją Ukrainoje.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams pareiškė, kad Rusijos gynybos ministras pranešė, jog „dauguma norinčiųjų ir pasiprašiusiųjų [kovoti] yra Artimųjų Rytų šalių piliečiai ir sirai“.

Sirijoje kilus pilietiniam karui, Rusija buvo viena pagrindinių prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) partnerių ir 2015 metais įsikišo į šį konfliktą, kad paremtų B. al Assado režimą.

D. Peskovas pareiškė, jog sprendimas į Ukrainą siųsti kovotojus savanorius yra priimtinas. Anot jo, Jungtinės Valstijos palaiko priemones, pagal kurias kovoti kartu su Kyjivo kariuomene Ukrainoje būtų siunčiami samdiniai.

Svarsto atsaką į NATO pajėgų judėjimą Rytų Europoje

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo gynybos ministrui penktadienį nurodė parengti Rusijos vakarinės sienos galimo sustiprinimo planus atsižvelgiant į NATO pajėgų judėjimą Rytų Europoje.

„Kalbant apie mūsų vakarinių sienų stiprinimą dėl veiksmų, kurių imasi NATO šalys...., tai reikia apsvarstyti atskirai, prašau jūsų parengti ataskaitą“, – pareiškė V. Putinas gynybos ministrui Sergejui Šoigu per Rusijos saugumo tarybos posėdį, kuris buvo transliuotas per televiziją.

Rusijai pradėjus „specialią karinę operaciją“ Ukrainoje, NATO šalys Centrinėje ir Rytų Europoje dislokavo tūkstančius karių. Maskva yra pareikalavusi, kad NATO atitrauktų savo pajėgas iš rytų.

Bendrą sieną su Rusija turi trys Baltijos šalys ir Lenkija, kurios visos yra NATO narės.

JT: Ukrainą dėl „beprasmio“ karo jau paliko 2,5 mln. žmonių

Nuo vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo savo karinę invaziją, iš Ukrainos pabėgo jau 2,5 mln. žmonių, o šalies viduje dėl „beprasmio“ karo namus teko palikti dar 2 mln. gyventojų, penktadienį pranešė Jungtinės Tautos.

JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) vadovas Filippo Grandi (Filipas Grandis) pareiškė, kad dėl masinio gyventojų perkėlimo yra kaltas vasario 24 dieną prasidėjęs „beprasmis karas“.

„Pabėgėlių iš Ukrainos skaičius šiandien pasiekė 2,5 mln. ir tai yra tragedija, – parašė jis tviteryje. – Taip pat skaičiuojame, kad Ukrainos viduje yra perkelti apie 2 mln. žmonių. Dėl šio beprasmio karo palikti savo namus yra priversti milijonai žmonių.“

UNHCR skaičiuoja, kad karas tiesiogiai paveikė dar 12,65 mln. žmonių.

JT Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) atstovas Paulas Dillonas (Polas Dilonas) pareiškė, kad tarp 2,5 mln. iš Ukrainos jau pasitraukusių žmonių buvo 116 tūkst. trečiųjų šalių piliečių.

Prieš Rusijos invazijos pradžią Ukrainos teritorijoje, kurią kontroliavo Kyjivo centrinė vyriausybė, gyveno daugiau kaip 37 mln. žmonių.

Daugiau kaip pusė pabėgusiųjų iš šalies pasitraukė į Lenkiją.

Rusijos pajėgos penktadienį smogė civiliams taikiniams Dnipro mieste centrinėje Ukrainos dalyje, o Maskvos pajėgos dar labiau priartėjo prie sostinės Kyjivo, kurį, pasak mero Vitalijaus Kličko, nuo karo pradžios paliko pusė iš maždaug 3,5 mln. gyventojų.

LNK vaizdo įrašas:

Precedento neturintis srautas

UNHCR iš pradžių prognozavo, kad dėl karo namus paliks keturi milijonai žmonių. Tačiau atstovas spaudai Matthew Saltmarshas (Metjus Soltmaršas) sakė, kad „visiškai įmanoma, kad pirminis keturių milijonų skaičius bus peržiūrėtas ir padidintas“.

„Ką tik pasiekėme 2,5 mln. ribą, ir tai įvyko vos per dvi savaites, todėl tai tikrai nebūtų staigmena“, – vaizdo ryšiu iš Lenkijos jis sakė žurnalistams Ženevoje ir pažymėjo, kad didžiulis pabėgėlių srautas „tikrai neturi precedento nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“ Europoje.

Šaltas laukimas dėl galimybės kirsti sieną

„UNHCR dar kartą skubiai paragino apsaugoti civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą, laikytis tarptautinės humanitarinės teisės ir dar kartą dėkoja kaimyninėms šalims už tai, kad jos išlaiko savo sienas atviras bėgantiems žmonėms“, – sakė J. Saltmarshas.

Jo teigimu, agentūra bendradarbiauja su pasienio valstybių vietos valdžios institucijomis, kad pagerintų priėmimo sąlygas pasienyje, kur žmonės valandų valandas laukia eilėse, kad galėtų kirsti sieną, dažnai šaldami.

Agentūra stengiasi įrengti šildymo punktus, kuriuose ypač pažeidžiami žmonės, pavyzdžiui, nėščios moterys, pagyvenę žmonės ir neįgalieji, galėtų sėdėti ir šiltai laukti.

UNHCR taip pat vykdo skubią grynųjų pinigų programą, kad padėtų pabėgėliams.

M. Saltmarshas taip pat sakė, kad agentūra pačioje Ukrainoje imasi priemonių padėti milijonams žmonių, kurie buvo priversti palikti savo namus.

„Šiuo metu iš pasaulinių UNHCR atsargų ruošiami pagrindiniai pagalbos dalykai maždaug 1,5 mln. žmonių“, – sakė jis.

Scanpix nuotr.

Kyjivas: karo Ukrainoje žala jau viršija 100 mlrd. eurų

Rusijos karas prieš Ukrainą, Kyjivo duomenimis, jau padarė žalos už daugiau kaip 100 mlrd. eurų. „Šiandien šis skaičius konkretizuotas – tai 119 mlrd. JAV dolerių“, – penktadienį sakė ekonomikos viceministras Denysas Kudinas, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra „Ukrinform“.

Suma auga kiekvieną dieną, teigė D. Kudinas. Ministerija, anot jo, atlikdama skaičiavimus, atsižvelgia ir į tiesioginę žalą, ir į netiesioginius nuostolius dėl ekonomikos traukimosi. Anksčiau prezidento kanceliarija nurodė, kad vien tik pirmąją karo savaitę padaryta žalos už 92 mlrd. eurų.

Rusija savo kaimynę užpuolė vasario 24 dieną. JT duomenimis, jau žuvo daugiau kaip 500 civilių. Kyjivas kalba apie daug didesnius skaičius. Anot Rusijos prezidento Vladimiro Putino, tai ne karas, o „karinė specialioji operacija“.

Rusijos aviacija smogė neįgaliųjų slaugos namams prie Charkivo

Per Rusijos aviacijos smūgius buvo smogta neįgaliųjų slaugos namams netoli Charkivo rytinėje Ukrainos dalyje, penktadienį pranešė vietos pareigūnas, nepatvirtinęs aukų skaičiaus.

„Priešas šiandien smogė specializuotai neįgaliųjų įstaigai netoli Oskilo“, – platformoje „Telegram“ parašė Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Sinjehubovas.

Anot jo, pastate atakos metu buvo 330 žmonių, įskaitant 10 žmonių, kuriems reikalingas neįgaliojo vežimėlis, ir 50 riboto judrumo asmenų.

O. Sinjehubovas pridūrė, kad jau evakuoti 63 žmonės, bet išsamesnės informacijos apie kitus nepateikė.

„Rusai vėl surengė brutalią ataką prieš civilius, – pareiškė O. Sinjehubovas. – Tai karo nusikaltimas prieš civilius.“

J. Stoltenbergas: Ukraina neturi tapti „visaverčiu“ NATO karu su Rusija

NATO privalo neleisti, kad Rusijos invazija į Ukrainą peraugtų į karą tarp Aljanso ir Maskvos, penktadienį pareiškė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, dar kartą atmetęs galimybę virš Ukrainos nustatyti neskraidymo zoną.

„Esame atsakingi už tai, kad šis konfliktas neišplistų už Ukrainos sienų ir netaptų visaverčiu Rusijos ir NATO karu“, – interviu naujienų agentūrai AFP, duotame per Turkijoje vykstantį forumą, sakė NATO generalinis sekretorius.

Jis įspėjo, kad neskraidymo zonos virš Ukrainos nustatymas „veikiausiai išprovokuotų plataus masto karą tarp NATO ir Rusijos“, o tai sukeltų „gerokai daugiau kančių, daugiau mirčių ir sunaikinimo“.

J. Stoltenbergas sakė, kad neskraidymo zona virš Ukrainos reikštų, jog NATO turėtų neutralizuoti Rusijos oro gynybos sistemas ne tik Ukrainoje, bet ir aplink Baltarusiją bei Rusiją.

„Tai reikš, kad turėsime būti pasirengę numušti Rusijos lėktuvus, nes neskraidymo zona yra ne tik tai, ką jūs paskelbsite, bet ir tai, ką turite užtikrinti", – sakė jis.

Anot jo, pastaraisiais metais NATO valstybių narių surengti dešimčių tūkstančių Ukrainos karių mokymai ir karinės įrangos tiekimas įrodė esą „nepaprastai svarbūs (Ukrainos pajėgoms) kovojant su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis“.

Tuo pačiu jis pridūrė, kad „svarbiausia, kad prezidentas (Vladimiras) Putinas nutrauktų šį beprasmį karą“.

„Atitrauktų visas savo pajėgas ir geranoriškai įsitrauktų į diplomatines politines pastangas siekiant politinio sprendimo", – sakė J. Stoltenbergas.

Jis taip pat pagyrė Turkijos pastangas sudaryti sąlygas ketvirtadienį Antalijoje įvykti Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų deryboms.

„Svarbu, kad sąjungininkai ir toliau stengtųsi remti, palengvinti politinio sprendimo paieškas“, – sakė NATO vadovas.

Jensas Stoltenbergas. Scanpix nuotr.

V. Putinas įžvelgia „teigiamų postūmių“ Rusijos ir Ukrainos derybose

Praėjus dviem savaitėms nuo Maskvos karinės invazijos į Ukrainą pradžios, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Rusijos ir Ukrainos derybose yra tam tikrų „teigiamų postūmių“.

„Yra tam tikrų teigiamų postūmių, mūsų pusės derybininkai tai man pranešė“, – pareiškė jis per Maskvoje surengtą susitikimą su Baltarusijos autoritariniu lyderiu Aliaksandru Lukašenka, kuris buvo transliuotas per televiziją.

V. Putinas taip pat pareiškė, kad derybos „dabar vyksta kone kasdien“.

Nuo vasario 24 dienos, kai V. Putinas nusiuntė į Ukrainą savo pajėgas, Rusijos ir Ukrainos derybininkai surengė kelis derybų ratus.

Derybos padėjo atverti kelis humanitarinius koridorius civilių evakuacijai iš kovų zonų. Abi šalys yra apkaltinusios viena kitą blokuojant šias pastangas.

V. Putinas pažadėjo ir toliau „informuoti“ savo sąjungininką A. Lukašenką apie derybų procesą.

Rusijos pajėgos į Ukrainos teritoriją įžengė iš kelių pusių, be kita ko, iš Baltarusijos teritorijos.

V. Putinas yra sakęs, kad Maskva siekia „demilitarizuoti ir denacifikuoti Ukrainą“.

Nuo tada, kai jis nusiuntė pajėgas į Ukrainą, Rusijai buvo paskelbta daugybė tarptautinių sankcijų.

Tačiau Rusijos prezidentas, kuris taip pat yra buvęs KGB agentas, jų aiškiai nesureikšmina.

„TSRS tikrai gyveno sankcijų sąlygomis ir [vis vien] vystėsi bei pasiekė didžiulių laimėjimų“, – pareiškė jis penktadienį.

V. Zelenskis: Ukraina juda pergalės link

Ukraina, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, juda pergalės link. Šalis kare su Rusija pasiekė „strateginį lūžio tašką“, – sakė V. Zelenskis penktadienį per televiziją transliuotoje kalboje, praneša „Reuters“.

Anot V. Zelenskio, dar reikia laiko ir kantrybės, kol bus iškovota pergalė. „Neįmanoma pasakyti, kiek dienų mums dar reikės, kad išlaisvintume Ukrainos žemę. Bet mes galime pasakyti, kad mums tai pavyks. Nes mes jau pasiekėme strateginį lūžio tašką“, – pažymėjo prezidentas.

Volodymyras Zelenskis. Scanpix nuotr.

V. Zelenskis: ES turėtų padaryti daugiau Ukrainos labui

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga „turėtų padaryti daugiau“ jo šaliai, kovojančiai su Rusija.

Šis pareiškimas nuskambėjo ES lyderiams ankstesnę dieną atšaldžius Ukrainos viltis greitai tapti ES nare.

„Europos Sąjunga turėtų padaryti daugiau. Ji privalo mums, Ukrainai padaryti daugiau, – pareiškė jis vaizdo įraše. – Politikų sprendimai turi sutapti su jų žmonių nuotaika“.

ES vadovai nuo ketvirtadienio posėdžiauja Versalyje, Prancūzijoje, kad skubiai spręstų klausimus, susijusius su Rusijos invazijos padariniais. Penktadienį jie siekė padvigubinti karinės pagalbos Ukrainai finansavimą, papildomai skiriant 500 mln. eurų.

Jie taip pat apibūdino Maskvos puolimą prieš Ukrainą kaip perspėjimą 27 valstybių blokui uoliau rūpintis užtikrinti savo saugumą.

V. Zelenskis taip pat pareiškė, kad Rusija samdo „žudikus“ iš Sirijos, kuriuos siunčia kovoti Ukrainoje.

„Tai karas su labai užsispyrusiu priešu... kuris nusprendė pasisamdyti samdinių [ir juos siųsti kovoti] prieš mūsų piliečius. Žudikus iš Sirijos, šalies, kur viskas buvo sunaikinta... kaip jie tai daro čia su mumis“, – pareiškė jis vaizdo įraše, kuris buvo paskelbtas platformoje „Telegram“.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pritarus planui į Ukrainą siųsti savanorius kovotojus, Kremlius anksčiau penktadienį pareiškė, kad kovotojams iš Sirijos ir Artimųjų Rytų bus leista kovoti už Rusiją Ukrainoje.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad „jei Vakarai taip entuziastingai laukia atvykstant samdinių, tai mes taip pat turime savanorių, kurie nori dalyvauti“.

Rusija iki šiol buvo pagrindinė Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro al-Asado) partnerė 11 metų trunkančiame Sirijos pilietiniame kare. Maskva 2015 metais stojo jo pusėn, o jos oro pajėgos padėjo pakreipti konflikto eigą Damasko režimo naudai.

Pasak Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu, daugiau kaip 16 000 savanorių – daugiausia iš Artimųjų Rytų – esą pateikė prašymus prisijungti prie operacijos Ukrainoje.

JAV: Ukrainai reikia „žemė-oras“ raketų, o ne naikintuvų

JAV valstybės departamentas ketvirtadienį atmetė pasiūlymus per Amerikos bazę siųsti Ukrainai naikintuvus MiG ir pareiškė, kad Kijevo pastangoms atremti Rusijos invaziją geriau pasitarnautų antžeminės ginkluotės tiekimas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą ragino Vašingtoną ir NATO atsiųsti lėktuvų arba nustatyti „neskraidymo zoną“ virš karo draskomos Vakarų sąjungininkės, kad ji būtų apsaugota nuo Rusijos oro atakų.

Tačiau Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as (Nedas Praisas) žurnalistams Vašingtone pareiškė, kad Ukraina nustatė, jog antžeminės gynybos sistemos veiksmingiau atremia „didžiules“ Rusijos oro pajėgas.

„Mes ir toliau aprūpinsime savo partnerius Ukrainoje „žemė-oras“ sistemomis, kurių jiems reikia, kad jie galėtų atremti grėsmę, su kuria susiduria dėl Rusijos raketų ir artilerijos", – sakė jis.

N. Price'as pridūrė, kad Ukraina jau turi „kelias eskadriles“ savo „visiškai pajėgių vykdyti užduotis" lėktuvų ir kad JAV, siųsdamos daugiau lėktuvų į Ukrainą, gali tik įpilti daugiau žibalo į konfliktą.

„Žvalgybos bendruomenė pateikė vertinimą, kad tokį lėktuvų suteikimą... Maskva gali vertinti kaip eskalavimą, – per spaudos konferenciją sakė jis. – Mūsų pareiga yra padaryti viską, ką galime, kad užbaigtume šį konfliktą, kad išgelbėtume kuo daugiau gyvybių, ir padaryti viską, ką galime, kad šis konfliktas neišsiplėstų.“

Varšuva anksčiau pritarė planui, pagal kurį Lenkija savo sovietinių laikų naikintuvus „MiG-29“ būtų siuntusi į Kijevą per JAV oro pajėgų bazę Ramšteine, Vokietijoje, o Jungtinės Valstijos, savo ruožtu, papildytų Lenkijos lėktuvų parką naikintuvais „F-16“.

Tačiau JAV gynybos sekretorius Lloydas Ostinas (Loidas Ostinas) Lenkijos gynybos ministrui Mariuszui Blaszczakui (Marjušui Blaščakui) trečiadienį pareiškė, kad Vašingtonas nenori dalyvauti šiame plane.

Ukraina: V. Putinas planuoja teroro aktą Černobylio atominėje elektrinėje

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planuoja teroro aktą Černobylio atominėje elektrinėje, informuoja Pagrindinis Ukrainos gynybos ministerijos tyrimų direktoratas.

„V. Putinas ruošia teroro aktą Černobylio atominėje elektrinėje. Dėl akivaizdžios informacijos – V. Putinas išleido įsakymą rengti teroro aktą Černobylio atominėje elektrinėje“, – socialiniame tinkle pranešė direktoratas.

Apie tai rašo ir naujienų portalas „Unian“. „Tai šešioliktoji Rusijos didelio masto puolimo prieš Ukrainą diena, kai V. Putino armija tęsia Ukrainos miestų puolimą. Be to, priešas Ukrainoje bando išprovokuoti žmogaus sukeltą nelaimę. Ukrainos žvalgybos duomenimis, šalies agresorės prezidentas V. Putinas įsakė rengti teroro aktą Černobylio atominėje elektrinėje, už kurį atsakomybė bus „priskirta“ Ukrainai. Siekdami imituoti mūsų kariškių dalyvavimą Černobylio atominės elektrinės avarijoje, įsibrovėliai bando sukurti netikrus „įrodymus“, patvirtinančius savo versiją“, – rašoma pranešime.

LNK vaizdo įrašas:

J. Bidenas: JAV ir jų sąjungininkai nutraukia įprastus prekybos ryšius su Rusija

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį paskelbė, kad jo šalis ir jos sąjungininkės atims iš Rusijos lygiavertės prekybos partnerės statusą.

Šis žingsnis – naujausia baudžiamoji priemonė Maskvai už Rusijos prezidento Vladimiro Putino surengtą invaziją į Ukrainą.

„Jungtinės Valstijos ir mūsų sąjungininkės bei partnerės toliau darniai stiprina ekonominio spaudimo priemones Putinui ir toliau izoliuos Rusiją pasaulinėje arenoje“, – sakydamas kalbą Baltuosiuose rūmuose pareiškė J. Bidenas. Jis pridūrė, kad prie šio žingsnio, panaikinančio Rusijos turėtą „didžiausio palankumo statusą“, prisideda NATO narės, Didysis septynetas (G-7) ir Europos Sąjunga.

J. Bidenas sakė, kad iš Rusijos, be kita ko, nebebus importuojama jūros gėrybių, degtinės ir deimantų.

Importo draudimas bus taikomas prekėms iš „kelių Rusijos specifinių ekonomikos sektorių“, pažymėjo JAV prezidentas.

„Laisvasis pasaulis vienijasi, kad duotų atkirtį Putinui“, – J. Bidenas sakė Baltųjų rūmų Roosevelto (Ruzvelto) kambaryje. Prezidentas pridūrė, kad bus išplėstas Rusijos oligarchų, kuriems taikomos Vakarų sankcijos, sąrašas kad kad Amerika nutrauks prabangos prekių eksportą, įskaitant brangius laikrodžius, automobilius ir drabužius, eksportą į Rusiją.

„Uždraudžiame prabangos prekių eksportą į Rusiją“, – sakė J. Bidenas.

Panaikinus Rusijai palankiausios prekybos partnerės statusą JAV ir jų sąjungininkės galės taikyti didesnius muitų tarifus kai kurioms iš Rusijos importuojamoms prekėms, siekiant dar labiau izoliuoti šios šalies ekonomiką.

J. Bidenas apie prekybos su Rusija statuso pakeitimus pranešė Vašingtone didėjant abiejų pagrindinių JAV partijų spaudimui atšaukti „nuolatinius normalius prekybos santykius“ su Rusija. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praeitą savaitgalį kreipęsis į Amerikos įstatymų leidėjus, taip pat ragino Vašingtoną ir jo sąjungininkus tolesnių veiksmų.

Keliomis dienomis anksčiau J. Bidenas paskelbė uždraudžiantis rusiškos naftos ir dujų importą.

Atstovų Rūmų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) sakė, kad įstatymų leidėjai priims teisės aktų paketą dėl prekybos su Maskva suvaržymą.

„Putino iš anksto suplanuotas, neišprovokuotas karas yra puolimas prieš Ukrainos žmones ir ataka prieš demokratiją, – sakė ji. – Atstovų Rūmai lieka tvirtai įsipareigoję veikti kaip partneriai su prezidentu Bidenu ir mūsų sąjungininkais, kad skubiai pateiktume griežtą bausmę [Rusijai] ir palaikytume Ukrainos žmones.“

Didžiausio palankumo režimas yra pasaulinės prekybos pagrindas ir užtikrina, kad visos Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narės turi tokias pačias teises. Kai kurios PPO narės turi ypatingų privilegijų kaip besivystančios ekonomika. Tuo metu Rusija prisijungs prie Kubos ir Šiaurės Korėjos, kurioms JAV taip pat netaiko palankiausių prekybos partnerių statuso.

Vis dėlto šis žingsnis bus daugiausiai simbolinis. Anksčiau įvestos sankcijos Rusijos naftos, dujų ir anglių importui sumažino Jungtinių Valstijų importą iš šios šalies apie 60 procentų. Penktadienį paskelbti nauji importo draudimai lems tik apie 1 mlrd. JAV dolerių (910 mln. eurų) Rusijos pajamų praradimą, rodo Baltųjų rūmų duomenys.

Gruodį iš Rusijos importuota degtinė sudarė mažiau kaip 1 proc. į Jungtines Valstijas įvežtų šios rūšies gėrimų, rodo JAV Distiliuotų alkoholinių gėrimų tarybos duomenys. Rusiškos jūros gėrybės pagal kiekį sudarė mažiau kaip 2 proc. visų importuotų į Jungtines Valstijas, rodo federalinė statistika.

Kadangi JAV iš Rusijos importuoja daugiausiai gamtinius išteklius, muitų padidinimas dėl prarasto palankiausio prekybos statuso bus menkas arba apskritai nepasireikš, sakė Vašingtone veikiančio Pažangiosios politikos instituto ekspertas Edas Gresseris (Edas Greseris).

Remiantis JAV įstatymais, nulinis muito tarifas tebebūtų taikomas uranui, rodžiui, paladžiui, sidabrui ir kamčiatkiniams krabams. Vis dėlto importo mokesčiai smarkiai išaugtų kai kuriems aliuminio produktams, fanerai, plieno ruošiniams, deimantams ir kitiems produktams.

Joe Bidenas. Scanpix nuotr.

J. Bidenas: tiesioginis NATO ir Rusijos konfliktas sukeltų Trečiąjį pasaulinį karą

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį dar kartą atmetė bet kokios Vašingtono tiesioginės intervencijos galimybę siekiant sustabdyti Rusijos invaziją Ukrainoje, nes toks konfliktas tarp NATO ir Kremliaus reikštų „Trečiąjį pasaulinį karą“.

„Nesikausime kare prieš Rusiją Ukrainoje“, – sakydamas kalbą Baltuosiuose rūmuose pareiškė J. Bidenas. Tokiu būdu jis dar kartą atmetė vis labiau desparatiškus Kyjivo radinimus NATO įsikišti, kad būtų sustabdytas Rusijos puolimas.

J. Bidenas: Rusija „skaudžiai sumokės“, jei panaudos cheminius ginklus Ukrainoje

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį pareiškė, kad Rusija „skaudžiai sumokėtų“, jei panaudotų cheminius ginklus Ukrainoje, tačiau dar kartą pakartojo, kad bet koks NATO įsitraukimas į konfliktą sukeltų „Trečiąjį pasaulinį karą“.

Taip J. Bidenas reagavo į Maskvos pareiškimus esą JAV ir Ukraina šioje šalyje kūrė biologinius ir cheminius ginklus. Vakarų šalys teigia, kad tai yra Kremliaus propagandos dalis, kuria siekiama paruošti dirvą pačios Maskvos galimam tokių ginklų panaudojimui.

„Apie žvalgybą nekalbėsiu, tačiau Rusija skaudžiai sumokėtų, jei panaudotų cheminius ginklus“, – sakė J. Bidenas, spaudos konferencijoje Baltuosiuose Rūmuose, kalbėdamas apie naujas sankcijas Rusijai.

ES uždraus prabangos prekių eksportą į Rusiją, varžys investicijas ir importą

Briuselis uždraus prabangos prekių eksportą iš Europos Sąjungos į Rusiją ir imsis kitų papildomų priemonių, suduosiančių „tiesioginį smūgį Rusijos elitui“, penktadienį pareiškė Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

Pasak U. von der Leyen, ES šeštadienį priims „ketvirtą priemonių rinkinį, kad Rusija būtų toliau izoliuojama ir kad sektų ištekliai, kuriuos ji naudoja šiam barbariškam karui finansuoti“.

„Uždrausime bet kokių ES prabangos prekių eksportą iš mūsų šalių į Rusiją, taip suduodami smūgį rusų elitui“, – teigė politikė.

„Tie, kurie remia V. Putino karo mašiną neturėtų mėgautis prabangiu gyvenimu, kol bombos krenta ant nekaltų žmonių Ukrainoje“, – pridūrė ji.

Europos Sąjunga kartu su sąjungininkėmis ir partnerėmis taip pat panaikins Rusijos turėtą didžiausio palankumo statusą, sakė EK vadovė.

„Tai panaikins didelę naudą, kurią Rusija gauna kaip PPO (Pasaulio prekybos organizacijos) narė. Rusijos įmonėms mūsų ekonomikoje nebebus taikomas lengvatinis režimas. Taip pat sieksime sustabdyti Rusijos narystės pirmaujančiose daugiašalėse finansų institucijose, įskaitant Tarptautinį valiutos fondą ir Pasaulio banką, teises. Užtikrinsime, kad Rusija negalėtų gauti finansavimo, paskolų ar bet kokios kitos naudos iš šių institucijų. Rusija negali šiurkščiai pažeidinėti tarptautinės teisės ir tuo pat metu tikėtis privilegijų, kurias suteikia priklausymas tarptautinei ekonominei sanklodai“, – aiškino U. von der Leyen.

Be to, ES toliau darys spaudimą V. Putinui artimam Rusijos elitui, jų šeimoms ir pagalbininkams. Todėl Didžiojo septyneto (G-7) finansų, teisingumo ir vidaus reikalų ministrai susitiks kitą savaitę ir koordinuos darbo grupės, įsteigtos Putino šalininkams sankcionuoti, veiklą.

Bendrija taip pat imsis priemonių, turinčių užtikrinti, kad Rusijos valstybė ir jos elitas negalėtų naudoti kriptoturto sankcijoms apeiti, sakė U. von der Leyen.

„Neleisime, kad Putinui artima grupė ir jo karo vykdytojai naudotųsi šiuo turtu savo turtui didinti ir perduoti“, – pabrėžė ji.

ES taip pat uždraus pagrindinių geležies ir plieno sektoriaus prekių importą iš Rusijos Federacijos. Anot U. von der Leyen, tai pakenks centriniam Rusijos sistemos sektoriui, atims galimybę gauti milijardus eksporto pajamų ir užtikrins, kad Bendrijos piliečiai nesubsidijuotų V. Putino karo.

„Galiausiai pasiūlysime iš esmės uždrausti naujas Europos investicijas visame Rusijos energetikos sektoriuje. Neturėtume didinti energetinės priklausomybės, kurios norime atsikratyti. Šis draudimas apims visas investicijas, technologijų perdavimą, finansines paslaugas ir kt., skirtas energijos žvalgymui ir gamybai, taigi turės didelį poveikį V. Putinui“, – sakoma EK vadovės pranešime.

„ES tvirtai palaiko drąsius Ukrainos žmones. Todėl šį rytą Ukrainos finansams paremti išmokėjome 300 mln. EUR skubią makrofinansinę pagalbą. Tai pirmoji mūsų 1,2 mlrd. EUR finansinės pagalbos paketo dalis. Kitos dalys bus išmokėtos netrukus. Ši krizė beprecedentė. Beprecedentė ir mūsų demokratinių valstybių vienybė ir reagavimo sparta. Sakiau tai jau anksčiau ir tvirtai kartoju: Ukraina nugalės“, – sakė U. von der Leyen.

Vasario 24 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė šalies pajėgoms įsiveržti į provakarietišką Ukrainą. Vakarai į tai atsakė pluoštu įvairiausių sankcijų, iš Rusijos ėmė trauktis vakarietiškos įmonės.

Briuselio ir Vašingtono atsakas į Kremliaus agresiją pavertė Rusiją labiausiai Vakarų sankcionuota šalimi pasaulyje. Dėl to nuvertėjo rublis, paspartėjo ir taip sparčiai auganti infliacija, kilo nemokumo rizika.

Tuo metu V. Putinas teigė, kad Rusija iš krizės išeis stipresnė.

„Esu tikras, kad įveiksime šiuos sunkumus ir tapsime dar konkurencingesni, turėsime daugiau galimybių būti nepriklausomi ir savarankiški“, – penktadienį per susitikimą su Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka sakė jis.

Ursula von der Leyen. EPA-ELTA nuotr.

Rusija: Ukrainos laboratorijose kuriamas cheminis ginklas

Rusija JT Saugumo Taryboje apkaltino Ukrainą ir JAV kuriant biologinius ginklus. „Rusijos gynybos ministerija turi dokumentus, kurie patvirtina, kad Ukrainos teritorijoje veikė mažiausiai 30 biologinių laboratorijų tinklas“, – penktadienį skubiai sušauktame JT Saugumo Tarybos posėdyje Niujorke sakė Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia. Jos esą buvo naudojamos „pavojingiems eksperimentams“ su juodligės, tuliarmijos, choleros ir kitų mirtinų ligų sukėlėjais. Kyjivą esą rėmė Pentagonas.

Tai yra jau aštuntas skubus įtakingiausios JT institucijos posėdis nuo eskalacijos Ukrainoje, tačiau pirmasis, kurį inicijavo Maskva. Jo pagrindas – Rusijos kaltinimai, kad JAV ir Ukraina kuria biologinį ginklą.

Jungtinės Tautos ne kartą pareiškė, kad joms nėra nieko žinoma apie esą Ukrainoje gaminamą masinio naikinimo ginklą. JAV kalba apie „propagandą“ ir galimą rusų dingstį Ukrainos kare panaudoti masinio naikinimo ginklus.

J. Bidenas kalbėjosi telefonu su V. Zelenskiu

JAV prezidentas Joe Bidenas per pokalbį telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu dar kartą pažadėjo Kyjivui Vašingtono paramą konflikte su Rusija. J. Bidenas penktadienį Vašingtone sakė, kad ką tik kalbėjo su V. Zelenskiu. „Aš pasakiau jam, kaip kaskart, kai mes kalbamės, kad JAV remia Ukrainos žmones, kurie drąsiai gina savo šalį“.

V. Zelenskis tviteryje rašė, kad informavo J. Bideną apie padėtį mūšio lauke ir apie „Rusijos nusikaltimus prieš civilius gyventojus“. Abu jie susitarė dėl tolesnių žingsnių, „Ukrainos gynybai paremti ir sankcijoms Rusijai sugriežtinti“.

JT įspėja Rusiją dėl galimų karo nusikaltimų

Kremliaus pajėgoms vis smarkiau bombarduojant Ukrainą, Jungtinės Tautos penktadienį įspėjo Rusiją, kad atakos prieš civilius gyventojus yra uždraustos ir gali būti pripažintos karo nusikaltimais.

JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) penktadienį pareiškė esantis labai susirūpinęs dėl didėjančio aukų skaičiaus konflikte, prasidėjusio Rusijai vasario 24 dieną pasiuntus savo pajėgas į Ukrainą.

Biuro duomenimis, nuo invazijos pradžios Ukrainoje žuvo mažiausiai 564 civiliai, dar 982 yra sužeisti, nors pripažįstama, jog skaičiai gali būti „gerokai didesni“.

„Primename Rusijos valdžios institucijoms, kad tiesioginiai išpuoliai prieš civilius gyventojus ir civilinius objektus, taip pat vadinamasis plotų bombardavimas miestų ir kaimų bei kiti beatodairiški išpuoliai, yra draudžiami pagal tarptautinę teisę ir gali būti prilyginami karo nusikaltimams“, – sakė OHCHR atstovė Elizabeth Throssell (Elizabet Trosel).

„Civilių gyventojai žūsta ir nukenčia per, atrodo, beatodairiškas atakas, kai Rusijos pajėgos naudoja plataus poveikio sprogstamuosius ginklus apgyventose teritorijose arba netoli jų“, – pridūrė ji.

Pasak E. Throssell, šios atakos apima raketų, sunkiosios artilerijos ir aviacijos smūgius.

„Gavome patikimų pranešimų apie kelis atvejus, kai Rusijos pajėgos naudojo kasetinius sprogmenis, taip pat ir gyvenamosiose vietovėse“, – sakė jis.

Pasak E. Throssell, jau pirmąją karo dieną kasetinis sprogmuo buvo numestas ant vienos ligoninės Donecko srityje. Per šį išpuoli žuvo keturi žmonės, dar 10 buvo sužeisti.

Per šį antskrydį taip pat apgadinti greitosios pagalbos automobiliai, civilinės mašinos, pati ligoninė.

„Taip pat kasetiniai sprogmenys panaudoti keliuose Charkivo rajonuose. Per atakas žuvo devyni žmonės, 37 – sužeisti“, – kalbėjo JT atstovė.

„Kasetinių sprogmenų naudojimas gyvenamosiose teritorijose yra nesuderinamas su tarptautinės humanitarinės teisės principais, reglamentuojančiais karo veiksmus“, – pridūrė jis.

Scanpix nuotr.