Karas: V. Zelenskis prakalbo apie sėkmę fronte, O. Arestovičius pranašauja V. Putino režimo žlugimą

Krizė karo krečiamoje Ukrainoje sekmadienį dar labiau paaštrėjo, prezidentui Volodymyrui Zelenskiui paskelbus apie dviejų aukšto rango teisėsaugos pareigūnų atleidimą, tapusį didžiausiu vadovaujančių kadrų pakeitimu nuo Rusijos invazijos pradžios vasario pabaigoje.

Tuo metu Europos Sąjunga ruošiasi pirmadienį aptarti griežtesnes sankcijas Maskvai, o Kyjivas apkaltino Rusiją surengus naujų smūgių daugeliui gyvenamųjų teritorijų Ukrainos rytinėje ir pietinėje dalyse.

Maskva savo ruožtu paskelbė suintensyvinsianti savo karines operacijas. Be to, Ukraina kaltina Rusijos pajėgas dislokavus raketų leidimo sistemas didžiausioje Europoje atominėje jėgainėje.

V. Zelenskis informavo atleidžiantis generalinę prokurorę Iryną Venediktovą ir Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovą Ivaną Bakanovą padažnėjus pranešimų apie ukrainiečių teisėsaugos pareigūnų įtariamus valstybės išdavystės atvejus.

 

Kreipdamasis į tautą V. Zelenskis sakė, kad šiuo metu tiriama per 650 įtariamos išdavystės ir pagalbos arba palaikymo Rusijai atvejų, susijusių su Ukrainos saugumo tarnybų pareigūnais. Anot prezidento, 60 bylų susijusios su pareigūnais, pasilikusiais Rusijos okupuotose teritorijose ir „dirbančiais prieš mūsų valstybę“.

„Toks didelis skaičius nusikaltimų prieš nacionalinio saugumo pagrindus ir ryšių tarp Ukrainos teisėsaugos pareigūnų ir Rusijos specialiųjų tarnybų užmezgimas kelia labai rimtų klausimų atitinkamiems vadovams, – sakė V. Zelenskis. – Į kiekvieną tokį klausimą bus atsakyta.“

V. Zelenskis taip pat atkreipė dėmesį į niokojamą karinę galią, Maskvos nukreipiamą prieš Ukrainą. Pasak jo, sekmadienį Rusijos pajėgos į taikinius Ukrainoje paleido daugiau kaip 3 000 sparnuotųjų raketų.

„Didelė kaina“

Karui Ukrainoje tęsiantis ir vis labiau skatinant apsirūpinimo energijos ištekliais ir maisto produktais pasaulines krizes, ES užsienio reikalų ministrai svarstys siūlymą uždrausti aukso importą iš Rusijos.

Be to, Rusijos veikėjų, kuriems taikomos Bendrijos sankcijos, ratas gali būti dar labiau išplėstas.

„Maskva privalo toliau mokėti didelę kainą už savo agresiją“, – pateikusi siūlymus dėl tolesnių priemonių sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

Toks didelis skaičius nusikaltimų prieš nacionalinio saugumo pagrindus ir ryšių tarp Ukrainos teisėsaugos pareigūnų ir Rusijos specialiųjų tarnybų užmezgimas kelia labai rimtų klausimų atitinkamiems vadovams. Į kiekvieną tokį klausimą bus atsakyta.

Prognozuojama, kad pirmadienį bus surengtas pirminis sankcijų aptarimas, bet tą pačią dieną sprendimas dėl jų nebus priimtas, sakė vienas aukšto rango Briuselio pareigūnas.

Tuo metu Ukrainos rytuose tęsėsi įnirtingiausios kautynės. Donecko srities administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka sekmadienį apkaltino Maskvą bombarduojant „civilę infrastruktūrą, ypač švietimo institucijas“.

Netoli Juodosios jūros pakrantės esantis pietinis Mykolajivo miestas sekmadienį taip pat buvo „smarkiai bombarduojamas“, nurodė srities administracijos vadovas Vitalijus Kimas.

V. Kimas pridūrė, kad ankstesnę dieną šiame regione irgi buvo apšaudytos kelios gyvenamosios teritorijos. Trys žmonės žuvo Ševčenkovės gyvenvietėje, o Šyrokive, kur buvo „sugriautas gyvenamasis pastatas“, žuvo moteris.

Sekmadienį britų visuomeninio transliuotojo BBC parodytame interviu Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų vadas admirolas Tony Radakinas (Tonis Radakinas) sakė, kad nuo invazijos pradžios Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista apie 50 tūkst. Rusijos karių. Taip pat buvo sunaikinta beveik 1,7 tūkst. rusų tankų ir apie 4 000 pėstininkų kovos mašinų.

T. Radakinas kėlė prielaidą, kad Rusijos sausumos pajėgos dabar kelia mažesnę grėsmę negu prieš 20 savaičių, kai prasidėjo invazija. Tačiau Maskva šeštadienį pareiškė savo karines operacijas suintensyvinsianti.

Gynybos ministras Sergejus Šoigu „davė reikalingus nurodymus toliau didinti“ karinį spaudimą Ukrainai, nurodė jo ministerija.

Tuo metu Ukrainos atominės energetikos agentūra apkaltino Rusiją dislokavus raketų leidimo įrenginius Zaporižios atominėje elektrinėje ir iš jos bombarduojant teritorijas Dnipro srityje.

Rusijos gynybos ministerija savo kasdieniame pranešime teigė Ukrainos pietiniame Odesos uostamiestyje sunaikinusi „sandėlį, kur buvo laikomos NATO Ukrainai perduotos priešlaivinės raketos „Harpoon“.

Ukraina šį pareiškimą paneigė ir sakė, kad Rusija sunaikino jokių ryšių su kariuomene nepalaikančios bendrovės sandėlį.

V. Zelenskis paragino J. Trudeau laikytis tarptautinių sankcijų Rusijai

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pranešė, kad pasikalbėjo su Kanados premjeru Justinu Trudeau ir paragino Otavą laikytis sankcijų Rusijai.

„Kalbėjausi su J. Trudeau. Padėkojau jam už jo šalies nenutrūkstamą tvirtą paramą gynybos srityje. Pokalbio metu pakartojau, kad būtina laikytis tarptautinės pozicijos dėl sankcijų, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė V. Zelenskis. – Po teroristinių atakų Vinycioje, Mykolajive, Časiv Jare ir kitur būtina ne mažinti, o didinti spaudimą.“

Nors Kanada yra viena pagrindinių Ukrainos rėmėjų tarptautinėje arenoje, šalies vadovybė neseniai priėmė sprendimą, dėl kurio sulaukė V. Zelenskio kritikos strėlių – Otava Vokietijos prašymu nusprendė grąžinti rusišką „Nord Stream 1“ dujotiekio turbiną, kuri buvo remontuojama Kanadoje. Šalis iš pradžių priešinosi galimybei grąžinti šią detalę Rusijai, tačiau vėliau nusprendė perduoti ją Vokietijai.

Rusija dar nuo birželio mažina dujų tiekimą Vokietijai „Nord Stream 1“ dujotiekiu ir pagrindine to priežastimi įvardija būtent turbinos remontą.

Nuo praėjusio pirmadienio dėl techninės priežiūros darbų „Nord Stream 1“ vamzdynu visiškai neteka dujos. Nors oficialiai skelbta, kad darbai turėtų baigtis liepos 21 d., kai kurių Europos šalių lyderiai yra išreiškę nuogąstavimus, kad dujų tiekimas gali būti ir neatnaujintas, nes Rusija nori nubausti Vokietijos vartotojus.

Rusijos žurnalistė po trumpo sulaikymo paleista

Rusijos žurnalistė Marina Ovsianikova, išgarsėjusi, kai smerkdama Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje pertraukė tiesioginę televizijos transliaciją, pirmadienį pranešė, kad po kelių valandų suėmimo buvo paleista.

„Esu namuose. Viskas gerai“, – naktį parašė ji feisbuke. „Dabar žinau, kad geriau išeiti iš namų su pasu ir krepšiu“, – pridūrė ji.

Stop kadras ir tviterio nuotr.

Jos advokatas Dmitrijus Zachvatovas sakė, kad ji buvo sulaikyta dėl įtarimų „diskreditavus“ kariuomenę, kai praėjusią savaitę prie Maskvos teismo išsakė pastabas, palaikančias opozicijos aktyvistą Ilją Jašiną, kaltinamą melagingos informacijos apie kariuomenę skleidimu. Pasiuntusi kariuomenę į Ukrainą, Maskva priėmė įstatymus, numatančius iki 15 metų įkalinimo bausmę už informacijos apie kariuomenę, kurią valdžia laiko melaginga, skleidimą.

Kol kas Rusijos valdžia nepaskelbė pradėjusi kokį nors baudžiamąjį tyrimą M. Ovsianikovos atžvilgiu. Ji buvo trumpai sulaikyta po kelių dienų, kai viena surengė protestą prie Kremliaus, iškėlusi plakatą, kritikuojantį karinę intervenciją Ukrainoje ir prezidentą Vladimirą Putiną.

Kovo mėnesį tiesioginiame eteryje protestą surengusi M. Ovsianikova akimirksniu išgarsėjo tarptautiniu mastu. Vaizdai, kaip ji nutraukė transliaciją, apskriejo visą pasaulį. Ji buvo trumpam sulaikyta ir paskui paleista, atsipirko tik bauda, ​​tačiau nors daugelis tarptautinių stebėtojų gyrė jos protestą, Rusijos opozicija jos poelgį vertino prieštaringai. Kai kurie kritikai teigė, kad ji daug metų dirbo „Pirmajame kanale“, kuris, jų teigimu, yra Kremliaus ruporas.

Kurį laiką po protesto M. Ovsianikova praleido užsienyje, trumpai dirbo Vokietijos laikraštyje „Die Welt“. Liepos pradžioje ji paskelbė, kad grįžta į Rusiją išspręsti ginčo dėl savo vaikų globos.

Ukrainos pareigūnai: Rusija didina savo karinį buvimą Ukrainos pietuose

Ukrainos pareigūnai teigia, kad Rusija bando padidinti savo karinį buvimą Ukrainos pietuose, kur ukrainiečių ginkluotosios pajėgos vykdo puolimą, praneša CNN.

Tokius pareigūnų teiginius patvirtina autentiškas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas Rusijos karinės technikos judėjimas kai kuriose Pietų Ukrainos dalyse.

„Toliau fiksuojame karinės technikos judėjimą pro Mariupolio teritoriją“, – sekmadienį pranešė laikinai okupuoto Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka. Pasak jo, šeštadienį „pro miestą Zaporižios srities kryptimi pravažiavo didelė kolona, kurią sudarė iki 100 karinės technikos vienetų“, įskaitant šarvuotąsias kovos mašinas.

„Negana to, Nikolskės kaime ir Manhušo mieste apsigyveno daug Rusijos karių, kurie čia buvo atvežti „KAMAZ“ sunkvežimiais“, – pridūrė P. Andriuščenka.

Praėjusią savaitę CNN pavyko patvirtinti vaizdo įrašo, kuriame užfiksuota Melitopolio link artėjanti didelė Rusijos karinės technikos kolona, autentiškumą. Liepos 15 dieną Mariupolio gyventojai taip pat pasidalino nuotraukomis, kuriose matyti pro miestą Berdiansko kryptimi judanti Rusijos karinė technika.

Kai kurie nepriklausomi analitikai mano, kad Rusija bando sustiprinti savo karinį buvimą Ukrainos pietuose kovoje dėl Chersono kontrolės. Čia Ukrainos kariuomenė rusus atakuoja ilgojo nuotolio ginklais.

Rusijos gynybos ministras įsakė kariuomenei teikti pirmenybę Ukrainos raketų naikinimui

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pirmadienį įsakė savo šalies kariuomenei teikti pirmenybę Ukrainos ilgojo nuotolio raketų ir artilerijos naikinimui, praneša agentūra „Reuters“.

Kyjivas teigia pastaruoju metu įvykdęs daugybę sėkmingų smūgių prieš Rusijos logistikos ir amunicijos centrus. Ukrainos kariai pasitelkia reaktyvinės salvinės ugnies sistemas, kurias jiems tiekia Vakarai.

Karas Ukrainoje jau pražudė 353 vaikus

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 353 vaikai, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generaline prokuratūra.

Prokuratūros duomenimis, sužeisti dar 666 vaikai.

Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.

ES perspėja, kad dėl Rusijos vykdomos Ukrainos grūdų blokados badu gali mirti tūkstančiai žmonių

Rusijos vykdoma Ukrainos uostų blokada kelia grėsmę grūdų tiekimui dešimtims tūkstančių bado pažeidžiamų žmonių ir turi būti nutraukta, pirmadienį perspėjo Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

„Tai gyvybės ir mirties klausimas daugeliui žmonių. Todėl Rusija turi panaikinti blokadą ir leisti eksportuoti Ukrainos grūdus“, – žurnalistams sakė J. Borrellis.

Trečiadienį Stambule Rusijos ir Ukrainos derybininkai susitiks su Jungtinių Tautų (JT) ir Turkijos diplomatais, kad aptartų galimą susitarimą nutraukti kelis mėnesius trunkančią Ukrainos uostų blokadą. Rusija vasarį įsiveržė į Ukrainą ir užėmė kai kuriuos Juodosios jūros uostus bei subombardavo kitus, įskaitant pagrindinį grūdų eksporto uostą Odesos mieste. Ukraina taip pat užminavo kai kurių savo uostų prieigas, kad apsaugotų juos nuo Rusijos puolimo.

Tačiau Ukrainos ūkiai yra pagrindinis grūdų šaltinis pasaulinei rinkai, ypač Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, kur maisto tiekimas yra labai ribotas. „Didžiausią nerimą kelia tai, kad daugelyje pasaulio šalių trūksta maisto, o maisto nėra, nes Rusija blokuoja Ukrainos grūdų eksportą“, – sakė J. Borrellis.

Jis kalbėjo atvykęs į Briuselyje vykusį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą aptarti, kaip panaikinti sankcijų, kuriomis Rusija baudžiama už invaziją, režimo spragas. J. Borrellis sakė, kad Ukrainos sąjungininkės Europoje darys viską, ką gali, kad padėtų Kyjivui eksportuoti grūdus sausumos keliais ir Dunojumi, tačiau perspėjo, kad uostai yra svarbiausi. „Taigi, tikiuosi – ir manau, kad turiu vilties, jog šią savaitę pavyks pasiekti susitarimą dėl šio ir kitų Ukrainos uostų blokados panaikinimo“, – sakė jis, turėdamas galvoje Odesą. „Nuo šio susitarimo priklauso tūkstančių – daugiau nei tūkstančių – dešimčių tūkstančių žmonių gyvenimas, todėl tai nėra diplomatinis žaidimas“.

J. Borellis taip pat pareiškė, kad jei trečiadienio JT derybos žlugtų, Briuselis ir toliau kaltins Rusiją, kad naudoja bado grėsmę kaip „ginklą“ savo kare.

NATO narė Turkija, palaikanti pokalbius tiek su Rusija, tiek su Ukraina, vadovauja pastangoms atnaujinti grūdų tiekimą. Turkijos pareigūnai teigia, kad Juodojoje jūroje laukia 20 prekybinių laivų, kuriuos būtų galima greitai pakrauti ukrainietiškais grūdais. Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas pabrėžė, kad Maskva dalyvaus susitikime su griežtų reikalavimų sąrašu, įskaitant teisę apieškoti laivus su grūdais, ar juose nėra ginklų. Ukraina turi savo saugumo garantijų reikalavimų sąrašą ir pabrėžia JT vaidmens svarbą tarpininkaujant deryboms.

„H&M“ pranešė nutraukianti veiklą Rusijoje

Švedijos drabužių mažmeninės prekybos įmonė H&M pirmadienį pranešė nusprendusi nutraukti veiklą Rusijoje, prieš tai kovo mėnesį po Maskvos įsiveržimo į Ukrainą sustabdžiusi ten visus pardavimus.

„Atidžiai apsvarstę, manome, kad, atsižvelgiant į dabartinę situaciją, tęsti savo verslą Rusijoje neįmanoma“, – sakoma H&M grupės generalinės direktorės Helenos Helmersson pareiškime.

„H&M“ veikė Rusijoje nuo 2009 m. ir pranešė, kad iš naujo atidarys parduotuves Rusijoje „ribotam laikui, kad parduotų likusias atsargas“, tai dalis pasitraukimo proceso.

Pranešime sakoma, kad visas veiklos nutraukimas atsieis grupei apie 2 mlrd. Švedijos kronų (192 mln. JAV dolerių), iš kurių maždaug milijardas kronų turės įtakos pinigų srautams. „Visa suma bus įtraukta į 2022 m. trečiojo ketvirčio rezultatus kaip vienkartinės išlaidos“, – nurodė bendrovė.

Ukraina praneša laikinai okupuotame Chersone sunaikinusi dar kelis Rusijos amunicijos sandėlius

Ukrainos ginkluotosios pajėgos laikinai okupuotoje Chersono srityje sunaikino dar kelis Rusijos karinėms pajėgoms priklausančius amunicijos sandėlius, praneša transliuotojas CNN, remdamasis Chersono srities karinės administracijos vadovo patarėju Serhijumi Khlanu.

Pasak S. Khlano, sekmadienį 11 val. vietos laiku buvo smogta sandėliui Chulakivkos kaime, o pirmadienį 5 val. vietos laiku suduota dar vienam sandėliui netoli Nova Kachovkos miesto.

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 38 450 karių

Rusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 38 450 karių, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki liepos 18-osios Rusija taip pat neteko 1 687 tankų, 3 886 šarvuotųjų kovos mašinų, 849 artilerijos sistemų, 248 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 113 oro gynybos sistemų, 220 lėktuvų, 188 sraigtasparnių, 2 753 transporto priemonių ir degalų cisternų, 15 laivų, 690 dronų, 70 specialiosios technikos vienetų ir 166 sparnuotųjų raketų.

Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Nepaisydami problemų dėl energetikos, ES užsienio reikalų ministrai nusiteikę toliau taikyti sankcijas Rusijai

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį pareiškė, kad neturėtų būti jokių abejonių dėl jų įsipareigojimo taikyti sankcijas Rusijai už įsiveržimą į Ukrainą, nepaisant didėjančių energijos kainų Europoje.

Europos Sąjunga „neketina liautis remti Ukrainos ir taikyti sankcijų Rusijai“, prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje pareiškė vyriausiasis bloko diplomatas Josepas Borrellis. ES užsienio reikalų ministrai susirinko aptarti naujo sankcijų paketo, uždrausti Rusijos aukso eksportą iš bloko ir sustiprinti esamų baudžiamųjų priemonių vykdymą.

Vis dėlto Rusijos sankcijų poveikis ES užgožė susitikimo pradžią. J. Borrellis griežtai atmetė bet kokius ES valstybių narių prašymus atšaukti kokias nors priemones, susijusias su didėjančiomis išlaidomis energijai. Vokietijos energetikos bėdos taip pat buvo dėmesio centre – susirūpinimą kelia „Nord Stream 1“, didelio Rusijos dujų tiekimo vamzdyno Vokietijai, sustabdymas, susijęs su iš anksto suplanuotais techninės priežiūros darbais. Rusija nuo birželio mėnesio, dar net prieš užsukdama čiaupą dėl šią savaitę vykdomos techninės priežiūros, stabdė srautus „Nord Stream“ vamzdynu, tai vertinama kaip atsakas į Europos sankcijas už invaziją į Ukrainą.

„Sankcijų dujoms nėra, tai daro Rusija“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, atmetęs siūlymus švelninti priemones. Lietuvos ministras sakė esąs įsitikinęs, jog Vokietija pasirengusi bet kokiam nepalankiam scenarijui. Vokietijos užsienio reikalų ministerijos aukšto rango pareigūnė Anna Lührmann pabrėžė Berlyno pastangas diversifikuoti energijos tiekimą Ukrainos karo metu.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba vaizdo ryšiu pateiks ES kolegoms naujausią informaciją, kaip jo šalis ginasi nuo Rusijos. Taip pat tikimasi, kad ES užsienio reikalų ministrai suteiks Ukrainai karinės pagalbos dar už 500 mln. eurų.

Kyjivas: Rusijai apšaudžius Donbaso Torecko miestą, žuvo šeši žmonės

Ukrainos pagalbos tarnybos pirmadienį pranešė, kad Rusijai apšaudžius Torecko miestą rytiniame Donecko regione žuvo šeši žmonės.

„Ankstų rytą Torecko miestas buvo apšaudytas. Dviejų aukštų pastatas, kuriame buvo žmonių, sugriautas“, – sakoma pagalbos tarnybų pranešime socialinėje žiniasklaidoje. Pareigūnų išplatintose nuotraukose buvo matyti, kaip gelbėtojai su mėlynais šalmais kasa nuolaužas ir valo sugriuvusio pastato griuvėsius.

„Gelbėtojai rado ir ištraukė iš viso penkių žuvusių žmonių kūnus. Iš griuvėsių išgelbėti trys žmonės, vienas jų mirė ligoninėje“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbė greitosios pagalbos tarnybos ir pridūrė, kad jų gelbėjimo operacijos baigtos.

Torecko miestas, kuriame gyvena maždaug 30 tūkst. žmonių, yra maždaug už 50 kilometrų į pietus nuo Kramatorsko, vieno paskutinių Ukrainos kontroliuojamų miestų pramoniniuose rytuose. Rusijos pajėgos stengiasi užimti visą Donbaso regioną ir neseniai atėmė iš Ukrainos karių Lysyčanską ir Sjeverodonecką.

Rusijos kariai raketomis apšaudė Čuhujivo miestą

Naktį į pirmadienį Rusijos kariai raketomis apšaudė Ukrainos Charkivo srityje išsidėsčiusį Čuhujivo miestą, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Charkivo srities prokuratūros spaudos tarnyba.

Pasak spaudos tarnybos, ataka surengta maždaug 2 val. nakties. Jos metu apgadinti du daugiabučiai namai.

ES užsienio reikalų ministrai susitarė skirti Ukrainai papildomą 500 mln. eurų vertės karinę paramą

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai susitarė skirti Ukrainai papildomą 500 mln. eurų vertės karinę paramą, pirmadienį pranešė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis.

„Europa toliau siekia taikos ir gina mūsų bendras vertybes“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ch. Michelis.

Ministrai dėl papildomos paramos Rusijos agresiją patiriančiai Ukrainai susitarė pirmadienį Briuselyje vykusioje ES Užsienio reikalų taryboje. Bendra Ukrainai nuo vasario 24-osios iki šios dienos skirtos karinės paramos suma išaugo iki 2,5 mlrd. eurų.

Vokietijos ministras skeptiškai vertina galimybę rasti sprendimą dėl Ukrainos grūdų eksporto

Vokietijos žemės ūkio ministras Cemas Özdemiras pirmadienį Briuselyje pareiškė skeptišką nuomonę, kad netrukus gali būti panaikinta Ukrainos Juodosios jūros uostų blokada, kad būtų galima eksportuoti grūdus.

Prieš derybas su Europos Sąjungos žemės ūkio ministrais C. Özdemiras sakė abejojantis, ar galima daug pasiekti, nes sėkmė priklauso nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino.

„Jei kas nors dar tiki V. Putino žodžiu, lygiai taip pat galėtų tikėti Kalėdų seneliu arba Velykų zuiku. Tai būtų maždaug tiek pat patikima ir lygiai taip pat pagrįsta faktais“, – sakė C. Özdemiras.

Karas Ukrainoje ir jos uostų užminavimas neleidžia eksportuoti milijonų tonų grūdų iš vienos svarbiausių pasaulio gamintojų. Artimųjų Rytų ir Afrikos šalys dėl to susiduria su dideliu trūkumu. Rusija neigia blokuojanti grūdų eksportą. Jungtinių Tautų, Ukrainos, Rusijos ir Turkijos atstovai šiuo metu Stambule derasi, kaip palengvinti grūdų eksportą.

Kremlius: nėra nustatyta jokių karo Ukrainoje terminų

Rusija, Kremliaus duomenimis, nėra nusistačiusi jokių terminų, kiek turi trukti karas prieš Ukrainą. „Nėra nustatytų terminų. Svarbiausia yra šios operacijos įgyvendinimo veiksmingumas“, – pirmadienį paskelbtame interviu sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Kai visi tikslai Ukrainoje bus pasiekti, karo veiksmai bus nutraukti, teigė jis Irano radijui.

Interviu, kurį D. Peskovas davė prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą Irane šį antradienį, ištraukas paskelbė Rusijos valstybinė televizija.

V. Putinas ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas Irano sostinėje Teherane susitiks su prezidentu Ebrahimu Raisiu. Oficialiai skelbiama, kad viršūnių susitikime numatyti pokalbiai dėl padėties pilietinio karo alinamoje Sirijoje gerinimo. Tačiau, Kremliaus duomenimis, bus aptariama visa virtinė tarptautinės politikos, įskaitant karą Ukrainoje, klausimų.

Rusija, kaip ir Iranas, yra smarkiai paveikta Vakarų sankcijų. D. Peskovas interviu sakė, kad Iranas „jau labai gerai prisitaikė, kad galėtų vystytis toliau“. Ir Rusija esą priprato prie situacijos.

Rusija, pasak D. Peskovo, jau Sovietų Sąjungos metais įgijo patirties dėl ribojimų daugelyje sričių. „Tačiau tai tikriausiai kaina, kurią mūsų šalis ir Iranas moka už savo nepriklausomybę ir savo suverenumą“, – pažymėjo jis.

V. Zelenskis paskyrė naują žvalgybos vadą

Po didelio dėmesio sulaukusio Ukrainos žvalgybos vado Ivano Bakanovo atleidimo prezidentas Volodymyras Zelenskis laikinuoju institucijos vadovu paskyrė ligšiolinį jo pavaduotoją. Remiantis pirmadienį pasirašytu dekretu, slaptajai tarnybai SBU kol kas vadovaus 39-erių Vasylis Maliukas. Jis nuo kovo buvo pirmasis I. Bakanovo pavaduotojas. Kariškis yra įgijęs teisininko išsilavinimą Žvalgybos akademijoje ir dirbęs institucijos kovos su korupcija struktūrose.

Sekmadienį V. Zelenskis iš SBU vado posto atleido savo jaunystės draugą I. Bakanovą, kuris nuo 2019 metų vadovavo daugiau kaip 30 000 darbuotojų turinčiai tarnybai. Oficialiai argumentuojama, kad I. Bakanovas, taip pat generalinė prokurorė Iryna Venediktova atleisti, nes daug darbuotojų iš Ukrainos saugumo aparato perbėgo pas rusų okupantus Pietų Ukrainoje.

Tačiau žiniasklaida atkreipia dėmesį ir į tai, kad 47 metų I. Bakanovas, kuris nebuvo žvalgybos specialistas, neturėjo didelio autoriteto tarp pavaldinių.

Rusija praneša apie naujas atakas Donecko srityje

Paskelbusi, kad plečia kovinius veiksmus, Rusijos kariuomenė patvirtino naujas atakas Rytų Ukrainoje. Donecko srityje atakuota užsienio samdinių grupė, pirmadienį sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Anot jo, nukauta iki 250 kovotojų. Nepriklausomai patikrinti šių duomenų nėra galimybės.

Vienam aerodrome, be to, sunaikinti du Ukrainos kariniai sraigtasparniai, teigė atstovas. Jis patvirtino ir atakas prieš Mykolajivą.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu šeštadienį lankydamas rusų dalinius davė įsakymą „išplėsti kariuomenės grupių veiksmus visomis puolimo kryptimis“. Jis pirmadienį patvirtino, kad pajėgos dabar Donbase tikslingai taikysis į Ukrainos raketas ir artileriją.

Kyjivas perspėjo ES nepasiduoti Rusijos spaudimui švelninti sankcijas

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį perspėjo savo kolegas iš ES, kad jie nemėgintų švelninti sankcijų Rusijai arba nusileisti prezidento Vladimiro Putino reikalavimams.

„Atsitraukimas ir nusileidimas jo reikalavimams nepadės, tai niekada nepadėjo. Tai spąstai“, – sakė D. Kuleba 27 ES užsienio reikalų ministrų susitikime.

„Esu tikras, kad per ateinančias savaites bus daugiau Kremliui palankių balsų, kurie stengsis formuoti viešąją nuomonę, esą reikia duoti V. Putinui tai, ko jis nori, kad paliktų Europą ramybėje. Turėtume aktyviai priešintis šiems naratyvams“, – pridūrė jis.

V. Putinas Vakarų sankcijas vadina dideliu iššūkiu savo šaliai

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Vakarų sankcijas pavadino dideliu iššūkiu savo šaliai – tačiau ir toliau buvo nusiteikęs optimistiškai. „Akivaizdu, kad tai didelis iššūkis mūsų šaliai, bet mes ne tik kad nepasiduosime. Žinoma, kad ne, priešingai: pripažindami milžiniškus mūsų laukiančius sunkumus, mes intensyviai ir kompetentingai ieškosime naujų sprendimų“, - sakė V. Putinas, kurį cituoja agentūra „Interfax“. Esą neįmanoma „didžiule tvora“ izoliuoti Rusijos nuo likusio pasaulio.

Maskva vis pabrėžia, kad gerai atlaiko Vakarų sankcijas, paskelbtas jai dėl karo Ukrainoje, ir dėl jų esą net tampa stipresnė.

Kremlius: V. Putinas ir R. T. Erdoganas Irane aptars Ukrainos grūdų eksporto mechanizmus

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Turkijos lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) antradienį susitiks Teherane aptarti Ukrainos grūdų eksporto mechanizmų, pirmadienį pranešė Kremliaus šaltiniai.

Jiedu susitiks Irano sostinėje, karui Ukrainoje smarkiai stabdant vienos didžiausių pasaulyje kviečių ir kitų grūdų eksportuotojų krovinių gabenimą ir kurstant būgštavimus dėl maisto stygiaus pasaulyje.

Ukraina yra gyvybiškai svarbi javų, įskaitant kviečius, miežius ir kukurūzus, eksportuotoja ir tiekdavo beveik pusę pasaulio rinkose parduodamo saulėgrąžų aliejaus, bet šių prekių gabenimas buvo sutrikdytas Rusijai vasarį įsiveržus į kaimyninę šalį.

Grūdų gabenimas laivais per Juodąją jūrą nutrūko, Rusijos karo laivams blokuojant uostus ir Kyjivui užminavus pakrančių vandenis, siekiant užkirsti kelią potencialiam Maskvos pajėgų išsilaipinimui.

Rusija ir Ukraina praėjusią savaitę pasiekė reikšmingą pažangą per savo pirmąsias nuo kovo tiesiogines derybas, tardamosi dėl galimybių sumažinti pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę dėl blokuojamo grūdų eksporto per Juodąją jūrą.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) sakė, kad derybos tapo „vilties spinduliu, jog žmonių kančios ir badas visame pasaulyje bus sumažinti“, bet perspėjo, kad nors jis nusiteikęs optimistiškai, susitarimas „dar nėra visiškai sudarytas“.

Derybas komplikuoja didėjantys įtarimai, kad Rusija mėgina eksportuoti grūdus, pavogtus iš Ukrainos ūkininkų regionuose, kuriuos kontroliuoja Maskvos pajėgos.

Graikija reiškia protestą Serbijai ir Ukrainai dėl sudužusio lėktuvo krovinio

Graikija pirmadienį pateikė oficialius skundus Serbijai ir Ukrainai dėl karinio krovinio lėktuve, sudužusiame jos teritorijoje avarinio tūpimo metu, sakė šaltinis graikų Užsienio reikalų ministerijoje.

Lėktuvas „Antonov An-12“, kuriam vėlai šeštadienį sudužus netoli Kavalos miesto Graikijos šiaurėje žuvo visi aštuoni jo įgulos nariai, gabeno 11,5 t serbų gamybos minosvaidžių šaudmenų juos užsisakiusiam Bangladešui.

Orlaivį valdė Ukrainos krovinių vežėja „Meridian“; Ukrainos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad visi įgulos nariai buvo ukrainiečiai.

Šaltinis Graikijos Užsienio reikalų ministerijoje pirmadienį sakė, jog Atėnai oficialiai pasiskundė Belgradui ir Kyjivui dėl to, kad iš anksto nebuvo įspėta dėl krovinio pobūdžio.

Pasak pareigūno, Graikijos ambasadoriui Belgrade nurodyta „nedelsiant pristatyti skundą Serbijai, pabrėžiant, kad Graikijos pareigūnus reikia iš anksto informuoti apie krovinio pobūdį“.

Po kelių valandų Ukrainos ambasadoriui Atėnuose buvo pristatytas panašus skundas, sakė pareigūnas.

Iš pradžių būta painiavos dėl lėktuvo krovinio ir galutinio kelionės tikslo.

Lėktuvas šeštadienį pakilo iš Serbijos Nišo miesto ir pakeliui turėjo nusileisti Jordanijos Amano mieste.

Orlaivis sudužo laukuose tarp dviejų kaimų. Vietos gyventojai pranešė, kad dvi valandas po katastrofos matė ugnies kamuolį ir girdėjo sprogimus. Sekmadienio rytą iš orlaivio priekinės dalies tebesiveržė baltų dūmų stulpas.

Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti lėktuvą apėmęs ugnies kamuolys.

Lėktuvo nuolaužos pažirusios dideliame plote, pranešė naujienų agentūros AFP fotografas.

Sprogmenų ekspertai pirmadienį įvykio vietoje antrą dieną šalino šaudmenis, kad rajoną vėl būtų galima atidaryti.

Pareigūnai uždraudė gyventojams eiti į aplinkinius laukus, kol nepašalinti visi nesprogę sprogmenys ir lėktuvo nuolaužos.

Vietos gyventojai taip pat pranešė apie sudirgintus kvėpavimo takus po lėktuvo katastrofos.

J. Borrellis: Europa negali pavargti kovoje su Rusijos invazija į Ukrainą

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozefas Borelis) pirmadienį pareiškė, kad europiečiai negali pavargti kovoje su Rusijos invazija į Ukrainą, ir perspėjo, kad V. Putinas sieks pasinaudoti „demokratijos nuovargiu“.

Kalbėdamas po derybų su ES šalių užsienio reikalų ministrais, J. Borrellis sakė, kad Rusijos vadovas „mano, jog demokratijos yra silpnos“, ir paragino Europą tvirtai laikytis savo sprendimų apginkluoti Ukrainą ir įvesti sankcijas Maskvai.

Šveicarijos ligoninės nepriims gydyti sužeistųjų iš Ukrainos

Šveicarija nepriims pacientų iš karo Ukrainoje gydymui šalies ligoninėse, pirmadienį pranešė šalies vyriausybė. Ji tai motyvavo savo kariniu neutralumu ir tuo, kad būtų sunku tarp sužeistųjų atskirti civilius nuo karių.

Laikraštis „Tages Anzeiger“ teigė, kad kai kurie Šveicarijos kantonai buvo pasirengę teigiamai atsakyti į NATO Euroatlantinio reagavimo į nelaimes koordinavimo centro, kuris tarptautiniu mastu organizuoja medicininę evakuaciją iš Ukrainos, prašymą.

Neutralioji Šveicarija nėra NATO narė.

Federalinė vyriausybė išnagrinėjo tarptautinį prašymą, tačiau vis tiek galiausiai nusprendė nepriimti karo sužeistųjų.

„Po to, kai tapo žinoma apie prašymą, su atitinkamais departamentais ir federalinėmis tarnybomis buvo išsiaiškinta, ar Šveicarija galėtų priimti pacientus ir šiuo atveju“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

„Šveicarija paprastai teikia geresnę ir veiksmingesnę paramą bei humanitarinę pagalbą vietoje, negu kai pacientai atgabenami į Šveicariją. – sakoma jame. – Be to, kilo kliūčių pagal neutralumo įstatymą, priimant karo pacientus, ir buvo sunku tarp jų atskirti civilius nuo karių“.

Ministerija pabrėžė, kad Šveicarija, teikdama humanitarinę pagalbą, remia per karą sužeistų žmonių reabilitacijos priemones. Pasak jos, pagrindinėms Lvivo, Sumų ir Černihivo ligoninėms buvo suteikta gydymo įranga ir organizuoti fizioterapeutų mokymai.

Praėjus kelioms dienoms po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario 24-ąją, Šveicarija nusprendė prisijungti prie Europos Sąjungos sankcijų Maskvai, taip pažeisdama tradicinę Alpių šalies neutralumo nuostatą.

Šveicarija nuo seno laikosi ginkluoto neutralumo pozicijos, o šios Europos šalies, neturinčios išėjimo į jūrą, vyrams tarnyba kariuomenėje yra privaloma.

Praėjusį mėnesį Šveicarija tvirtino, kad, laikydamasi griežto karinio neutralumo, neleis per trečiąsias šalis į Ukrainą gabenti šveicariškos ginkluotės.

Keturiems slovakams leista savanoriais kariauti Ukrainoje

Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputova davė leidimą keturiems savo šalies piliečiams kovoti Ukrainos pajėgų pusėje kare su Rusija. Toks leidimas suteiktas pirmą kartą, patvirtino prezidentės atstovas. „Ponia prezidentė šiais keturiais atvejais atsižvelgė į trijų ministerijų – Vidaus reikalų, Gynybos ir Užsienio reikalų – rekomendacijas“, – paaiškino atstovas.

Slovakijos piliečiams iš esmės draudžiama tarnauti užsienio šalies pajėgose. Tačiau pateikus individualų prašymą gali būti suteikta išimtis. Tam reikalingi administraciniai žingsniai gali užsitęsti kelias savaites ar net mėnesius. Dar šešiems asmenims, prezidentės atstovo duomenimis, leidimas nebuvo išduotas.

Slovakija yra kaimyninė Ukrainos šalis ir svarbi vyriausybės Kyjive rėmėja. Slovakijos kariuomenė be kitų ginklų perdavė Ukrainai ir savo vienintelę oro gynybos sistemą, taip pat ruošiasi pristatyti savo turimus sovietų gamybos „MiG-29“ kovinius lėktuvus.

V. Zelenskis: žingsnis po žingsnio judame į priekį

Ukrainos prezidento V. Zelenskio teigimu, Ukrainoje įsibrovėliai vis dar kontroliuoja daugiau nei 2,6 tūkst. gyvenviečių, rašo UNIAN.

Tai karo siaubiamos šalies vadovas pranešė vakarinėje vaizdo žinutėje, kuria pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“.

Pasak V. Zelenskio, Ukrainos ginkluotosios pajėgos okupantams galėjo padaryti didelių logistinių nuostolių, todėl Rusijos kariuomenei tampa vis sunkiau užimti pozicijas okupuotose teritorijose.

„Žingsnis po žingsnio judame į priekį – laužome įsibrovėlių atsargas, identifikuojame ir neutralizuojame kolaborantus. Perspektyva akivaizdi – Ukrainos vėliava bus visuose mūsų miestuose ir kaimuose. Klausimas – tik laikas“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.

Anot jo, iki šiol Ukrainos kariškiai sugebėjo iš užpuolikų išlaisvinti 1028 gyvenvietes. „Dar 2621 vis dar yra įsibrovėlių kontroliuojama. Su visomis, kuriose yra žmonių, privalome palaikyti informacinį ryšį kiek tik įmanoma“, – pabrėžė šalies vadovas.

O Arestovičius įvardijo, kada subyrės V. Putino režimas

Rusija pasirodė esanti stipresnė, nei prognozavo Vakarų analitikai – tokią nuomonę interviu „Best Radio Israel“ išsakė V. Zelenskio patarėjas Oleksejus Arestovičius, skelbia UNIAN.

„Putino režimas turi problemų, bet kol kas jos nelabai matomos eiliniam piliečiui. Rusijos Federacijos žlugimas yra įmanomas ir netgi realus. Tačiau tai neįvyks artimiausiu metu, kaip daugelis norėtų“, – sakė jis. .

O. Arestovičiaus nuomone, jei „viskas klostysis taip, kaip dabar, tai Putino režimui liko pusantrų ar dveji metai“.

„Realiausias scenarijus – skilimas tarp elito. Mažai tikėtina, kad kils žmonių riaušės. Nors nepasitenkinimas regionuose auga“, – kalbėjo jis.


Šiame straipsnyje: karas UkrainojekarasVolodymyras Zelenskis

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių