Rusija anksčiau apkaltino Kyjivo pajėgas smogus Zaporižios atominei jėgainei ir teigė, kad V. Zelenskio vyriausybė užsiima „branduoliniu terorizmu“.

„Įsibrovėliai sukūrė dar vieną visai Europai itin rizikingą situaciją – du kartus per dieną šaudė į Zaporižės atominę elektrinę. Tai didžiausia atominė elektrinė mūsų žemyne. Ir bet koks šio objekto apšaudymas yra atviras ir drąsus nusikaltimas, teroro aktas“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Jis pridūrė, kad Rusija turi atsakyti už grėsmės atominei elektrinei sukėlimo faktą.

„Ir tai – tik dar vienas argumentas, leidžiantis Rusiją pripažinti remiančia terorizmą. Tai įrodo sankcijų taikymo svarbą visai Rusijos branduolinei pramonei – nuo „Rosatom“ iki visų susijusių įmonių ir asmenų. Svarbiausia saugumas. Tas, kuris kuria branduolines grėsmes kitoms tautoms, tikrai nesugeba saugiai naudoti branduolinių technologijų“, – šnekėjo V. Zelenskis. 

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui vasario gale pasiuntus savo pajėgas į kaimyninę provakarietišką šalį, jos kovą užėmė Zaporižios jėgainę.

Šią savaitę Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) perspėjo, kad padėtis šioje elektrinėje „nestabili“.

Atsistatydino „Amnesty International“ Ukrainos biuro vadovė

Žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ padalinio Ukrainoje vadovė atsistatydino, apkaltinusi šią grupę atkartojant Kremliaus propagandą kontraversiškoje ataskaitoje, kurioje kritikuojamas Kyjivo pajėgų atsakas į Rusijos karinę invaziją.

„Amnesty“ išprovokavo įtūžį Ukrainoje, ketvirtadienį paskelbusi ataskaitą, kurioje ukrainiečių kariuomenė kaltinama sukelianti pavojų civiliams, kai įkuriamos bazės mokyklose arba ligoninėse, taip pat rengianti kontratakas iš tankiai apgyventų teritorijų.

„Jei negyvenat šalyje, į kurią įsibrovė okupantai, draskantys ją į gabalus, tikriausiai nesuprantate, ką reiškia smerkti gynėjų kariuomenę“, – vėlai penktadienį per socialinius tinklus parašė „Amnesty“ Ukrainos biuro vadovė Oksana Pokalčuk ir paskelbė apie savo atsistatydinimą.

„Ir jokie žodžiai jokia kalba negali to perteikti žmogui, nepatyrusiam šio skausmo“, – pridūrė ji.

O. Pokalčuk sakė mėginusi perspėti „Amnesty“ vadovybę, kad naujoji ataskaita yra vienpusiška ir neatsižvelgianti į Ukrainos gynybos ministerijos nuomonę, bet jos kalbos buvo ignoruojamos.

„Dėl to organizacija nesąmoningai išleido ataskaitą, kuri atrodo palaikanti Rusijos naratyvus. Nors siekta apsaugoti civilius, šis tyrimas tapo Rusijos propagandos įrankiu“, – tęsė O. Pokalčuk.

„Amnesty International“ generalinė sekretorė Agnes Callamard (Anjes Kalamar) pakomentavo žinią apie O. Pokalčuk pasitraukimą: „Oksana buvo vertinga „Amnesty“ kolektyvo narė ir septynerius metus vadovavo „Amnesty International“ biurui Ukrainoje, užtikrinusi daug reikšmingų pasiekimų žmogaus teisių srityje.“

„Mums labai gaila išgirsti, kad ji palieka organizaciją, bet gerbiame jos sprendimą ir linkim geros kloties“, – pridūrė A. Callamard.

„Amnesty“ nurodė, kad liepos 29 dieną susisiekė su Kyjivu dėl savo tyrimo išvadų, bet iki paskelbiant ataskaitą nesulaukė jokio atsakymo. Tačiau O. Pokalčuk argumentavo, kad Ukrainos vyriausybei tiesiog nepakako laiko ataskaitai išnagrinėti.

„Amnesty“ dokumente išvardyti incidentai, kai Ukrainos pajėgos atrodo sukėlusios pavojų civiliams 19 miestų ir miestelių Charkivo ir Mykolajivo srityse bei Donbaso regione.

Po keturis mėnesius trukusio tyrimo parengtoje ataskaitoje „Amnesty International“ teigė nustačiusi, kad ukrainiečių kariuomenė steigė bazes mokyklose bei ligoninėse ir rengė atakas iš gyvenamųjų rajonų. Pasak organizacijos, tokia taktika pažeidžia tarptautinę humanitarinę teisę.

Visgi „Amnesty International“ pažymėjo, kad tokia taktika „jokiu būdu nepateisina Rusijos nesirinktinai vykdomų atakų“. 

„Esame dokumentavę šabloną, kai Ukrainos pajėgos sukelia pavojų civiliams ir pažeidžia karo įstatymus, veikdamos apgyventose teritorijose“, – sakė A. Callamard.

„Gynybos padėtis neatleidžia Ukrainos kariuomenės nuo tarptautinės humanitarinės teisės laikymosi“, – pabrėžė ji.

Ukrainos vyriausybė dėl šios ataskaitos pažėrė griežtos kritikos. Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba „Amnesty“ kaltinimus vadino nesąžiningais, o gynybos ministras Oleksijus Reznikovas netgi pavadino šį dokumentą „iškrypėlišku“.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad žmogaus teisių grupė mėgina suteikti „amnestiją teroristinei valstybei ir perkelti agresorės atsakomybę aukai.“

„Jei kas nors parengia ataskaitą, kurioje auka ir agresorius tariamai kažkuo yra lygūs, jei analizuojami kažkokie duomenys apie auką, o tai, ką tuo metu darė agresorius, ignoruojama, su tuo negalima taikstytis“, – pabrėžė jis.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Rusijos kariuomenė mėgina pralaužti ukrainiečių gynybą Donbase

Kyjivo teigimu, Rusijos kariuomenė įnirtingai atakuoja Bachmutą – kertinį gynybos sistemos miestą Ukrainos valdomoje teritorijoje rytiniame Donbaso regione.

„Priešas puola Bachmutą; mūšiai tęsiasi“, – sakoma Ukrainos generalinio štabo pranešime apie padėtį šeštadienio rytą. Ankstesnę dieną prorusiški separatistai tvirtino, kad kautynės vyksta jau miesto teritorijoje. Abiejų šalių teiginių neįmanoma nepriklausomai patikrinti.

Liepos pradžioje Rusijai užėmus Luhansko sritį, jos pastangos Rytų Ukrainoje sutelktos į kaimyninę Donecko sritį. Luhanskas ir Doneckas sudaro Donbasą, daugiausia rusakalbių gyvenamą teritoriją, jau kelis mėnesius esančią Maskvos karo tikslų dėmesio centre.

Pastarosiomis savaitėmis įsibrovėliai iš Rusijos žingsnis po žingsnio sugebėjo atstumti Ukrainos gynėjus. Dabar jie kontroliuoja 60 proc. Donecko teritorijos. Ukrainos kariuomenės štabas Donbaso regione įsikūręs Slovjansko ir Kramatorsko miestų rajone, ten prieš karą gyveno apie pusė milijono žmonių. Iš rytų šią teritoriją saugo Siversko-Soledaro-Bachmuto gynybos linija. Dabar ji kai kuriose vietose svyruoja. Rusijos kariuomenė jau priartėjo prie Siversko ir Soledaro. Vis dėlto aršiausios kovos šiuo metu vyksta aplink Bachmuto eismo mazgą, kurį rusai apšaudo iš artilerijos ir tankų.

Mūšiai tęsiasi ir prie pat buvusios regiono sostinės Donecko, nuo 2014 m. jis yra prorusiškų separatistų rankose. Maskvai lojalios pajėgos mėgina atstumti ukrainiečius toliau. Į šiaurę nuo Donecko esančio nedidelio Avdijivkos miestelio rajone būta kelių mėginimų surengti atakas, bet jos buvo atremtos, pranešė Ukrainos generalinis štabas. Didelės regiono dalys apšaudomos iš artilerijos.

Tačiau šalies pietuose iniciatyvą perima ukrainiečiai. Ten Rusijos kariuomenė telkia savo pozicijų okupuotose teritorijose gynybą, sakoma padėtį apžvelgiančiame pranešime. Ukrainos kariuomenės pietinė vadavietė anksčiau pranešė, kad Chersono regione sunaikinti mažiausiai šeši Rusijos ginklų ir amunicijos sandėliai bei du vadovavimo štabai.

Ukrainos pietuose formuojasi mūšio linijos, prasideda naujas karo etapas

Didžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis, Rusija telkia kariuomenę Ukrainos pietuose prieš gresiantį atsakomąjį Kyjivo puolimą, ir atrodo, kad daugiau nei penkis mėnesius trunkantis karas pereina į „naują etapą“.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerija mano, kad sunkiausios kovos persikels į Ukrainos pietus ties 350 kilometrų fronto linija, kuri driekiasi nuo Zaporižios iki Chersono palei Dnipro upę. Zaporižioje, esančioje prie tos pačios upės pietryčiuose, yra Rusijos okupuota Ukrainos atominė elektrinė, didžiausia Europoje. Strategiškai svarbus geležinkelis jungia Chersoną su okupuotu Juodosios jūros Krymo pusiasaliu.

„Ilgos Rusijos karinių sunkvežimių, tankų, artilerijos ir kitos ginkluotės vilkstinės traukia iš Ukrainos Donbaso regiono į pietvakarius“, – rašoma šeštadienį paskelbtame atnaujintame Didžiosios Britanijos žvalgybos pranešime. „Taip pat pranešama, kad technika juda iš Rusijos okupuotų Melitopolio, Berdiansko, Mariupolio, taip pat iš žemyninės Rusijos per Kerčės tiltą į Krymą“.

Didžiosios Britanijos teigimu, Ukrainos pajėgos pietuose mėgina sutrikdyti Rusijos tiekimo maršrutus blokuodamos, pažeisdamos arba naikindamos geležinkelių infrastruktūrą ir tiltus.

Rusijos gynybos ministerija šeštadienį pareiškė, kad per pastaruosius oro ir artilerijos smūgius Chersono ir Dnipropetrovsko regionuose nukovė beveik 600 Ukrainos karių ir jų sąjungininkų. Daugiau nei 400 Ukrainos karių žuvo atakavus laikiną bazę netoli Bilohirkos kaimo Chersone, pranešė Gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Be to, daugiau nei 70 kitų karių žuvo ir 150 buvo sužeista per raketų atakas kitur Chersono fronte, sakė jis ir pridūrė, kad per raketų atakas Dnipropetrovsko srityje nukauta daugiau nei 80 „užsienio samdinių“.

I. Konašenkovas taip pat pranešė, kad ankstesnę dieną Charkivo regione sunaikintos kelios Ukrainos artilerijos sistemos, įskaitant iš JAV gautą pažangų daugkartinio paleidimo įrenginį HIMARS. Maskva jau kelis kartus pranešė sunaikinusi šias ginklų sistemas, bet Kyjivas ir Vašingtonas tai paneigė.

Kyjivas: Zaporižios atominė elektrinė per smūgius buvo smarkiai apgadinta

Dalis pietryčių Ukrainoje esančios Zaporižios atominės elektrinės statinių buvo „smarkiai apgadinti“ karinių smūgių, dėl kurių teko išjungti vieną reaktorių, šeštadienį pranešė jėgainės operatorė.

Penktadienį smūgiai pietų Ukrainoje esančiai elektrinei, kuri yra didžiausia Europoje atominė jėgainė, smarkiai apgadino stotį, kurioje laikomas azotas ir deguonis, taip pat „pagalbinį pastatą“, per platformą „Telegram“ parašė valstybinė agentūra „Enerhoatom“.

Dėl šių smūgių Kyjivas ir Maskva kaltino vienas kitą.

Smūgiai apgadino svarbų elektros kabelį, todėl išsijungė vienas iš reaktorių. „Išlieka pavojus, kad nutekės vandenilio ir radioaktyvių medžiagų; gaisro pavojus irgi didelis“, – sakoma „Enerhoatom“ pranešime.

Apšaudymas „sukėlė didelį pavojų elektrinės saugiam darbui“, pabrėžė agentūra.

Prie Dnipro upės Ukrainos pietryčiuose esančią Zaporižios atominę elektrinę rusai kontroliuoja nuo pirmųjų karo savaičių, nors ją vis dar eksploatuoja darbuotojai ukrainiečiai. Kyjivas kaltina Maskvos pajėgas laikant jėgainės komplekse sunkiąją ginkluotę.

Maskva savo ruožtu kaltino ukrainiečių pajėgas apšaudžius elektrinę.

Europos Sąjunga šeštadienį dėl apšaudymo pasmerkė Rusiją.

„ES smerkia Rusijos karinius veiksmus aplink #Zaporičios atominę elektrinę“, – per „Twitter“ parašė Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

„Tai sunkus ir neatsakingas branduolinės saugos taisyklių pažeidimas ir dar vienas pavyzdys, kaip Rusija nepaiso tarptautinių normų“, – pridūrė jis.

J. Borrellis teigė, kad Tarptautinė atominės energijos agentūrai (TATENA) turi būti suteikta prieiga prie jėgainės.

TATENA jau kelias savaites bando nusiųsti į elektrinę savo misiją, bet Ukraina kol kas atmeta šias pastangas ir sako, kad tokiu būdu tarptautinės bendrijos akyse būtų pripažinta Rusijos okupacija.

Anot Kyjivo, Rusijos branduolinės energetikos agentūros „Rosatom“ darbuotojai prieš pat atakas išvyko iš jėgainės, bet ukrainiečiai darbuotojai pasiliko, o kompleksas tebegamina elektrą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Rusija privalo būti patraukta atsakomybėn už smūgius Zaporižios elektrinei, kuriuos jis prilygino „teroro aktui“.

„Šiandien okupantai sukūrė dar vieną nepaprastai rizikingą padėtį visai Europai – apšaudė Zaporižios atominę elektrinę, beje, dukart per dieną... Bet kokie šio objekto apšaudymai – atviras, įžūlus nusikaltimas, teroro aktas“, – kasdieniame vaizdo pranešime sakė V. Zelenskis.

„Ir tai ne vien dar vienas argumentas, kad Rusija turi būti pripažinta terorizmą remiančia valstybe. Tai argumentas, kad būtų įvestos griežtos sankcijos visai Rusijos atominei pramonei – nuo „Rosatom“ iki visų susijusių bendrovių ir asmenų“, – tęsė Ukrainos lyderis.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad „pataikymo į veikiantį reaktorių galimos pasekmės prilygtų atominės bombos panaudojimui“.

Anksčiau šią savaitę TATENA sakė, kad Zaporižios jėgainėje susidariusi „nestabili“ padėtis.

„Visi saugos principai buvo vienaip ar kitaip pažeisti“, – sakė agentūros vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis).

Maskvos remiamos Chersono administracijos pareigūnas sunkiai sužeistas per išpuolį

Rusijos primestos okupacinės administracijos Ukrainos pietinėje Chersono srityje vienas iš pareigūnų šeštadienį buvo sunkiai sužeistas per pasikėsinimą jį nužudyti, pranešė Maskvos remiama vietos valdžia.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS citavo neįvardytą pareigūną Chersone, sakiusį, kad buvo užpultas Kachovkos rajono, esančio maždaug už 80 km į rytus nuo Chersono miesto, administracijos vadovo pavaduotojas.

„Vitalijus Huras tapo pasikėsinimo jo namuose taikiniu. Jis gydomas ligoninėje dėl kelių šautinių žaizdų. Jo būklė kritinė“, – sakė šaltinis, bet daugiau detalių nepateikė.

Svarbias bylas tiriantis Rusijos tyrimų komitetas per platformą „Telegram“ patvirtino, kad buvo „pasikėsinta nužudyti“ V. Hurą.

Per kelis pastaruosius mėnesius buvo pranešta apie keletą mėginimų nužudyti prorusiškų administracijų pareigūnus Ukrainos srityse, okupuotose Rusijos pajėgų nuo invazijos pradžios vasario gale.

Tuo metu Chersono miesto okupacinė administracija penktadienį vakare nurodė, kad jos vadovas Voladymyras Saldo buvo išvežtas gydyti į Maskvą.

66 metų V. Saldo anksčiau per „Telegram“ parašė, kad jam pasireiškė koronavirusinės infekcijos komplikacijos.

Šis Maskvos remiamas ukrainiečių politikas anksčiau dirbo Chersono meru ir buvo Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas.

Rusija pastaraisiais mėnesiais užėmė didžiąją dalį Chersono srities ir dalį kaimyninės Zaporižios srities. Šiame regione okupacinė valdžia pradėjo įvedinėti atsiskaitymus rubliais ir dalyti Rusijos pasus.

Ukrainos kariuomenė, pradėjusi kontrpuolimą, sugebėjo atkovoti kai kurias teritorijas Chersono srityje, bet dar neprasiveržė per Rusijos gynybą, kad pasiektų Chersono miestą.

Turkija už dalį rusiškų dujų mokės rubliais, sako R. T. Erdoganas

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdhanas) patvirtino, kad jo šalis pradės mokėti rubliais už dalį iš Rusijos importuojamų gamtinių dujų.

Šį pranešimą vėlai penktadienį pirmiausiai paskelbė Maskva – po Sočyje ilgiau kaip keturias valandas trukusių R. T. Erdogano derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Jungtinės Valstijos vadovauja tarptautinėms pastangoms griežtinti ekonomines sankcijas Rusijai už vasarį pradėtą karinę invaziją į Ukrainą.

Tačiau NATO narė Turkija, labai priklausoma nuo Rusijos tiekiamų energijos išteklių, šio konflikto atžvilgiu stengėsi išlikti neutrali.

Rusija tiekia apie ketvirtadalį Turkijos importuojamos naftos ir 45 proc. pernai nupirkto gamtinių dujų kiekio.

„Kalbant apie Turkiją, mūsų durys atviros kiekvienam“, – Turkijos žiniasklaida šeštadienį citavo R. T. Erdogano pokalbį su žurnalistais skrendant iš Sočio.

„Vienas geras dalykas dėl Sočio vizito – kad susitarėme su ponu Putinu dėl [mokėjimų] rubliais, – pridūrė jis. – Kadangi prekiausime atsiskaitydami rubliais, tai, be abejo, atneš pinigų Turkijai ir Rusijai.“

Nei R. T. Erdoganas, nei Rusijos pareigūnai nesakė, kokia dalis sumos bus apmokama rubliais.

Išvengdama būtinybės mokėti už dujas JAV doleriais Turkija galės sutaupyti tvirtos valiutos atsargų.

Kaip pranešama, Turkijos vyriausybė per pastaruosius metus turėjo išleisti dešimtis milijardų dolerių liros kursui sustiprinti, šalies ekonomikai išgyvenant naujausią krizę.

Per pastaruosius 12 mėnesių lira dolerio atžvilgiu nuvertėjo 55 proc., o kainos vartotojams išaugo 80 procentų.

Ši krizė apsunkina R. T. Erdogano pastangas likti valdžioje trečią dešimtmetį per 2023-ųjų liepą vyksiančius rinkimus.

JAV ir Europos Sąjunga stengiasi spausti Rusijos energijos išteklių importuotojus nesutikti mokėti rubliais, kad būtų apribotos Maskvos galimybė kariauti su Ukraina.

Mokėjimai rubliais padeda Rusijai išvengti suvaržymų atsiskaitymams doleriais, kuriuos Jungtinės Valstijos stengiasi primesti pasaulio bankams.

Turkija atsisakė prisidėti prie sankcijų Rusijai ir skatino Maskvą bei Kremlių sėsti prie derybų stalo.

R. T. Erdoganas ir V. Putinas Sočyje pažadėjo išplėsti ekonominį bendravimą keliuose sektoriuose, įskaitant bankininkystę ir pramonę.