Apie tai „Telegram“ pranešė Nikolajivo srities karinės administracijos pirmininkas Vitalijus Kimas.

„Rugsėjo 5-ąją apie 00.30 val. Nikolajivo miestą vėl atakavo raketos. Pirminiais duomenimis, S-300 tipo. Smūgiai buvo į miesto pakraštyje esančią pramonės įmonę. Detalesnė informacija tikslinama“, – rašė jis.

V. Kimas taip pat sakė, kad nuo 3 val. iki 04:30 buvo apšaudytas kaimo pakraštys.

„Nėra jokių aukų ar žalos“, – pridūrė jis.

UNIAN primena, kad sekmadienį, dėl naktinių išpuolių Nikolajivo  apgadinti 26 namai, septyniems iš jų iš dalies apgadintas stogas. Taip pat smarkiai apgadintos trys gydymo įstaigos: jose išdaužti langai, durys, apgadintas pastatų fasadas, o procedūrų kabinetuose ir palatose apgadinti baldai ir lubos, patalpos aplipusios nuolaužomis.

Nukentėjo viešbučio ir muziejaus pastatai, trys ugdymo įstaigos, tarp jų dvi mokyklos – išmušti jų langai ir durys.

Zaporižios AE veikia su radiacinės saugos standartų pažeidimo rizika

Rugsėjo 5 d. 10 val. Zaporižios atominė elektrinė (AE) , kurią dabar okupavusi Rusija, veikia su radiacijos ir priešgaisrinės saugos normų pažeidimo rizika.

Apie tai „ Telegram“ kanale pranešė „Energoatom“.

Pažymima, kad tebeveikia tik 6-asis energetinis blokas, kuris tiekia elektrą Ukrainos energetikos sistemai.

Maskvos teismas panaikino laikraščio „Novaja gazeta“ licenciją

Rusijos nepriklausomas laikraštis „Novaja gazeta“, kurio vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Muratovas pernai pelnė Nobelio taikos premiją, pirmadienį pranešė, kad teismas panaikino jo žiniasklaidos priemonės licenciją.

„Maskvos Basmano rajono teismas panaikino laikraščio „Novaja gazeta“ registravimo pažymėjimą“, – socialiniuose tinkluose pranešė leidinys.

Maskvos teismas patvirtino šį sprendimą pranešime. Teisinius veiksmus inicijavo Rusijos žiniasklaidos prievaizdas.

Žiniasklaidos priežiūros institucija taip pat siekia uždaryti „Novaja Gazeta“ interneto svetainę ir liepą pradėtą leisti spausdintą žurnalą.

Vėliau šį mėnesį suplanuoti dar du teismo posėdžiai.

Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro atstovė spaudai Ravina Shamdasani (Ravina Šamdasani) pareiškė, kad šis teismo sprendimas – dar vienas smūgis spaudos laisvei Rusijoje.

Ji pridūrė, kad spaudos „veiklai dar labiau pakenkė teisiniai apribojimai ir sustiprinta valstybės kontrolė, įvesta po Rusijos Federacijos puolimo prieš Ukrainą“.

„Novaja gazeta“ kovą buvo priversta sustabdyti savo veiklą Rusijoje, kai po Kremliaus pajėgų įsiveržimo Ukrainą objektyvioms žiniasklaidos priemonėms buvo nustatytos neįgyvendinamos sąlygos darbui tęsti.

Laikinu veiklos sustabdymu siekta apsaugoti leidinį nuo uždarymo įsigaliojus drakoniškiems įstatymams, iš esmės uždraudusiems bet kokią Rusijos karo Ukrainoje kritiką.

Pirmadienio sprendimas priimtas praėjus mažiau nei savaitei po paskutinio Sovietų Sąjungos vadovo Michailo Gorbačiovo, kuris 10-o dešimtmečio pradžioje padėjo įkurti laikraštį „Novaja Gazeta“, mirties.

D. Muratovas per M. Gorbačiovo laidotuves Maskvoje šeštadienį ėjo procesijos priekyje.

Rusijoje buvo uždarytos visos pagrindinės nepriklausomos žiniasklaidos priemonės arba sustabdyta jų veikla šalyje.

Per daugelį metų „Novaja Gazeta“ sumokėjo didelę kainą už savo nepriklausomą poziciją ir tyrimus.

Nuo 2000 metai šeši laikraščio žurnalistai ir bendradarbiai buvo nužudyti dėl savo darbo, įskaitant žurnalistę tyrėją Aną Politkovskają.

Kremlius: dujų tiekimo Vokietijai sustabdymą lėmė Vakarų sankcijos

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Rusijos gamtinių dujų tiekimas į Vokietiją dujotiekiu per Baltijos jūrą „Nord Stream“ buvo sustabdytas dėl Vakarų sankcijų, kurios neleidžia tinkamai prižiūrėti jo infrastruktūros.

„Problemos dėl [dujų] pumpavimo kilo dėl sankcijų, kurios buvo įvestos mūsų šaliai“, – žurnalistams sakė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Toks pareiškimas nuskambėjo po to, kai Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“ prieš kelias dienas pranešė, kad rugsėjo 3-ąją neatnaujins dujų tiekimo dujotiekiu „Nord Stream“ po tris dienas trukusios techninės priežiūros – priešingai nei neva planavo.

„Sankcijos, neleidžiančios aptarnauti įrenginių, neleidžiančios jų perkelti be atitinkamų teisinių garantijų... būtent šios Vakarų valstybių įvestos sankcijos privedė situaciją prie to, ką matome dabar“, – pridūrė D. Peskovas.

Jis pareiškė, kad Kremlius „atmeta“ Vakarų bandymus „suversti atsakomybę ir kaltę“ Maskvai.

„Tai kolektyviniai Vakarai – šiuo atveju Europos Sąjunga, Kanada ir Jungtinė Karalystė – yra kalti, kad situacija pasiekė šį tašką“, – kalbėjo D. Peskovas.

Vamzdynas uždarytas neribotam laikui neva dėl problemų – vienintelėje dar veikusioje turbinoje aptiktas „tepalo pratekėjimas“. Savo ruožtu turbinos gamintoja „Siemens Energy“ pareiškė, kad tai „nėra techninė priežastis“ nutraukti dujų pumpavimą.

Vakarų šalims paskelbus ekonomines sankcijas Rusijai dėl vasarį jos surengtos invazijos į Ukrainą, Maskva sumažino arba sustabdė dujų srautus įvairioms Europos valstybėms, todėl energijos kainos šoktelėjo į viršų.

Maskva teigia, kad priversta riboti tiekimą „Nord Stream“ dėl ES įvestų baudžiamųjų priemonių, esą neleidžiančių Rusijai atgauti Kanadoje remontuotos „Siemens“ turbinos, reikalingos, kad veiktų dujotiekis.

Vokietija, kur šiuo metu yra ši turbina, sako, kad Rusija pati blokuoja svarbios įrangos grąžinimo procesą.

Ukrainoje per Rusijos apšaudymą žuvo 4 civiliai gyventojai, dar 7 nukentėjo

Keliose Ukrainos srityse mažiausiai keturi civiliai gyventojai žuvo, dar septyni buvo sužeisti per pastarąją parą Rusijos pajėgų vykdytą apšaudymą, pirmadienį pranešė Kyjivas.

Daugiausiai aukų yra rytinėje Donecko srityje, kur trys žmonės žuvo, o dar keturi nukentėjo. Didelę dalį šio regiono kontroliuoja Maskvos remiami separatistai.

Šiauriau esančioje Charkivo srityje raketai pataikius į gyvenamąjį namą buvo sužeisti trys žmonės, pranešė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biuras.

Karui tęsiantis jau septintą mėnesį, Rusijos sviediniai pataikė į keliolika gyvenamųjų pastatų, taip pat į mokyklą, keletą kavinių ir parduotuvių.

Tuo metu Ukrainos pietuose, kur ukrainiečių kariuomenė rugpjūtį pradėjo kontrpuolimą „daro patikrinamą pažangą šalies pietuose ir rytuose“, nurodė Vašingtone įsikūręs strateginių studijų centras „Institute for the Study of War“ (ISW).

„Tikėtina, kad kontrpuolimo tempas kasdien smarkiai keisis, kol ukrainiečių pajėgos stengiasi palikti rusus be būtinų atsargų, sutrikdyti jų vadovavimą ir kontrolę bei susilpninti jų kovinę dvasią, net tęsiantis antžeminėms atakoms per kontrpuolimą“, – vėlai sekmadienį paskelbė centras.

ISW prognozavo, kad Rusijos kariai pradės rengti „įnirtingas artilerijos ir aviacijos atakas“ prieš besiartinančias Ukrainos pajėgas ir bet kokias jų išlaisvintas teritorijas.

Pats Kyjivas pareiškė, kad kariuomenė per kontrpuolimą Pietų Ukrainoje atkovojo kelis rajonus ir sunaikino kai kuriuos taikinius, įskaitant pontoninį tiltą.

Ukrainiečių kariuomenė sekmadienį „Facebook“ paskelbė, kad smogė šaudmenų sandėliui ir Rusijos pajėgų kontrolės centrui, esančiam į pietryčius nuo Chersono – miesto, kurį Maskva užėmė pirmosiomis karo dienomis.

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis sekmadienį savo kasdieniame vaizdo kreipimesi į tautiečius sakė, kad šalies pietuose atkovoti du kaimai, o rytuose – dar viena gyvenvietė, bet nenurodė jų pavadinimų.

Tuo metu V. Zelenskio administracijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenka „Twitter“ paskelbė nuotrauką, kurioje matyti Vysokopilios kaime iškelta Ukrainos vėliava. Šiaurinę Chersono srities dalį, kur yra šis kaimas, beveik visą kontroliuoja Rusijos pajėgos.

Vysokopilia buvo užimta kovą, o birželį ši gyvenvietė atsidūrė netoli fronto linijos, Ukrainos pajėgoms pradėjus puolimą šioje šalies dalyje.

Ukrainos pietinis štabas nurodė, kad jo pajėgos antskrydžiais ir artilerijos ugnimi stengiasi sutrikdyti Rusijos „karių judėjimo ir logistikos valdymą“.

Maskvos pajėgos įsiveržė į Ukrainą vasario 24 dieną iš šiaurės, pietų ir rytų. Pirmosiomis karo savaitėmis nesugebėjusios užimti sostinės Kyjivo, jos pasitraukė iš šiaurinės šalies dalies ir sutelkė savo pastangas į puolimą pietų ir rytų kryptimis.

ES sudarė susitarimą dėl papildomos 500 mln. eurų paramos Ukrainai

Europos Sąjunga pirmadienį pasirašė susitarimą su karo draskoma Ukraina dėl papildomos 500 mln. eurų vertės paramos, kurią šį kartą planuojama išskirti būsto, švietimo ir žemės ūkio sektoriams.

Europos Komisija paskelbė apie šį paketą, Briuselyje prasidėjus ES ir Ukrainos asociacijos tarybos susitikimui. Jame dalyvauja aušto rango Bendrijos pareigūnai ir Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.

ES ginklų atsargos senka, įspėja J. Borrellis

Ginklų atsargos Europos Sąjungoje senka, nes valstybės narės toliau siunčia ginklus ir šaudmenis Ukrainai, pirmadienį perspėjo Bendrijos užsienio politikos vadovas ir paragino bloko šalis geriau koordinuoti savo išlaidas karinei įrangai.

„Daugumos valstybių narių ginklų atsargos, nepasakyčiau, kad išsekusios, bet smarkiai apmažėjusios, nes mes perdavėme daug jų ukrainiečiams“, – sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) per debatus su Europos įstatymų leidėjais.

„Jas būtina papildyti. Geriausias būdas jas papildyti – daryti tai kartu. Tai bus pigiau“, – sakė J. Borrellis.

Praėjusią savaitę Čekijoje susitikę ES šalių gynybos ministrai aptarė būdus, kaip geriau sutelkti karinę įrangą ir išteklius, taip pat pirkti šaudmenis ir ginkluotę, pavyzdžiui, oro gynybos sistemas, kurių vis dar reikia Ukrainai.

J. Borrellis pirmadienį įspėjo, kad jei valstybės narės ir toliau tokiu pat būdu plės savo karinius pajėgumus, „rezultatas bus didelis pinigų švaistymas, nes taip nepanaikinsime dubliavimosi – o jo yra iš tiesų daug – ir neužpildysime spragų“.

J. Borrellis taip pat apgailestavo, kad, jo nuomone, 27-ių valstybių blokas praleido galimybę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymus pradėti prieš metus, dar gerokai prieš Rusijos karinės invazijos pradžią vasarį, kai pradėti tokią operaciją prašė kelios valstybės narės.

„Deja, to nepadarėme, ir šiandien dėl to apgailestaujame. Apgailestaujame, kad pernai rugpjūtį nesiėmėme vykdyti šio prašymo, kad jo neįgyvendinome“, – sakė jis.

Jei ES būtų reagavusi tuo metu, dabar „mūsų padėtis būtų geresnė“, pridūrė ES užsienio politikos vadovas.