„Pagrindiniai susišaudymai tarp Kirgizijos ir Tadžikijos pasieniečių dalinių vyksta Tort-Kočo ir Čyr-Dobo kaimuose“, – sakoma Kirgizijos nacionalinio saugumo komiteto pranešime.

„Tadžikų pusė naudoja minosvaidžius ir granatsvaidžius“, – priduriama jame.

Pareiškime situacija pasienyje apibūdinta kaip „įtempta“, po anksčiau šią dieną įvykusio incidento, kai Tadžikijos piliečiai užblokavo vieną strateginį kelią, jungiantį du Kirgizijos miestus ir kertantį Tadžikijos teritoriją.

Po derybų tarp abiejų šalių pasienio tarnybų tas kelias buvo atidarytas, „tačiau padėtis pablogėjo dėl tadžikų pusės ginklų ir ugnies panaudojimo prieš Kirgizijos pasienio dalinius“, sakoma pranešime.

Tadžikija, uždara autoritarinė šalis, situacijos kol kas nekomentuoja ir per konfliktus prie 970 km ilgio sienos skelbia nedaug pareiškimų,

Tadžikų naujienų svetainė „Asia-Plus“ vis dėlto patvirtino susirėmimų faktą, remdamasi vienu tadžiku kaimo gyventoju, kuris apkaltino Kirgizijos kariuomenę, kad ši pirmoji atidengė ugnį.

Rusijos vadovaujama Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO) – karinis aljansas, kuriam priklauso tiek Tadžikija, tiek Kirgizija, – ketvirtadienį pranešė, kad jos generalinis sekretorius Stanislavas Zasis surengė derybas su abiejų šalių kariuomenės pareigūnais, siekdamas sustabdyti konfliktą.

KSSO ragina pradėti derybas

„Atsinaujinę susirėmimai pasienyje, per kuriuos buvo sužeista žmonių, kelia rimtą susirūpinimą. Ginkluota konfrontacija Tadžikijos ir Kirgizijos pasienyje turi būti nedelsiant nutraukta“, – pareiškė S. Zasis, pridūręs, kad blokas yra pasirengęs suteikti „būtiną pagalbą sprendžiant konfliktą“. Jis cituojamas KSSO pareiškime.

Kirgizijos nacionalinio saugumo komitetas nurodė, kad 21 val. 45 min. vietos (17 val. 45 min. Lietuvos) laiku abiejų šalių pasienio tarnybų vadovai kalbėjosi telefonu.

„Tadžikų pusė paprašė paliaubų. Tačiau 22 val. 30 min. tadžikų kariai tęsė (Kirgizijos) pozicijų periodišką apšaudymą“, – sakoma pareiškime.

Kirgizijos ir Tadžikistano žiniasklaida pranešė, kad prasidėjus šaudymui pradėta evakuoti moteris ir vaikus iš gyvenviečių, esančių prie konflikto vietos.

Palei abiejų šalių ginčijamą sieną dažnai įvykdavo bendruomenių susirėmimų dėl žemės ir vandens išteklių, neretai įsitraukiant ir pasieniečiams.

Tačiau pernai tarp abiejų šalių pajėgų kilę susišaudymai buvo smarkiausios kautynės per pastaruosius kelerius metus. Šie susirėmimai pareikalavo per 50 gyvybių ir išprovokavo būgštavimus, kad gali įsižiebti platesnis konfliktas.

Kazachstane, anksčiau laikytame Centrinės Azijos stabilumo švyturiu, anksčiau šį mėnesį kilo riaušių ir protestuotojų susirėmimų su pareigūnais, per kuriuos žuvo mažiausiai 225 žmonės.

Krizė paskatino prezidentą Kassymą-Jomartą Tokayevą (Kasymą Žomartą Tokajevą) prašyti KSSO įsikišimo. Jo prašymu Kazachstane dvi savaites, kol padėtis stabilizavosi, buvo dislokuotas Rusijos vadovaujamas daugiau nei 2 tūkst. karių kontingentas.