Tokia netikėta žinia nuskambėjo praėjus vos dienai po to, kai šis 68-erių politikas, siekęs šeštosios kadencijos, buvo paskelbtas prezidento rinkimų nugalėtoju.

Pasak kariuomenės, I. Deby Itno savaitgalį vadovavo savo pajėgoms, kovojančioms su sukilėliais, kurie balsavimo dieną pradėjo didžiulį puolimą šalies šiaurėje.

I. Deby Itno „ką tik išleido savo paskutinį atodūsį gindamas suverenią tautą mūšio lauke“ savaitgalį, sakė kariuomenės atstovas spaudai generolas Azemas Bermandoa Agouna (Azemas Bermandoa Aguna), perskaitęs pareiškimą per valstybinę televiziją.

I. Deby Itno valdė Čadą geležiniu kumščiu daugiau nei tris dešimtmečius, bet buvo Vakarų šalių svarbus sąjungininkas kovojant su džihadistais neramiame Sachelio regione.

Anot ginkluotųjų pajėgų, I. Deby Itno pakeis jo 37 metų sūnaus, aukšto rango generolo Mahamato Idrisso Deby Itno (Mahamato Idriso Debi Itno) vadovaujama karinė taryba.

Po to bus surengti rinkimai, nurodė kariuomenė.

Pirmadienį kariuomenė pareiškė pasiekusi „didžiulę pergalę“ kovoje su sukilėliais iš kaimyninės Libijos, teigdama, kad per aštuonias dienas besitęsusius karo veiksmus žuvo penki kariai ir nukauta 300 kovotojų.

Vėlų pirmadienį jis buvo paskelbtas balandžio 11-ąją vykusių prezidento rinkimų nugalėtoju, surinkęs beveik 80 proc. balsų. I. Deby Itno būtų buvęs vienas ilgiausiai pasaulyje pareigas einančių lyderių.

Dėl jo pergalės nebuvo abejojama, nes šalies opozicija yra susiskaldžiusi ir ragino boikotuoti balsavimą, o rinkimų kampanijos metu buvo uždraudžiamos ar išvaikomos demonstracijos.

„Nėra jokios grėsmės, kurios reikėtų bijoti“

I. Deby Itno agituodamas žadėjo atnešti regionui taiką ir saugumą, tačiau jo pažadus pakirto sukilėlių įsiveržimas.

Vyriausybė pirmadienį mėgino įtikinti susirūpinusius gyventojus, kad puolimas baigėsi.

Pirmadienį kai kur Ndžamenoje buvo kilusi panika, palei miesto pagrindinius kelius dislokavus tankus.

Vėliau tie tankai buvo išvesti iš visų sostinės rajonų, išskyrus teritoriją aplink prezidentūrą, budriai saugomą net įprastais laikais.

„Panašu, kad saugumo pajėgų dislokavimas tam tikruose sostinės rajonuose buvo neteisingai suprastas“, – pirmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė vyriausybės atstovas Cherifas Mahamatas Zene'as (Šerifas Mahamatas Zenas).

„Nėra jokios grėsmės, kurios reikėtų bijoti“, – pridūrė jis.

Tačiau JAV ambasada Ndžamenoje šeštadienį liepė išvykti iš šalies nebūtiniems darbuotojams, perspėdama apie galimą smurtą sostinėje. Jungtinė Karalystė taip pat paragino savo piliečius palikti šalies teritoriją.

Tuo metu Prancūzijos ambasada pranešė Čade esantiems piliečiams, kad pajėgų dislokavimas tėra atsargumo priemonė ir kad nėra jokios konkrečios grėsmės sostinei.

Sukilėlių puolimą Tibesčio ir Kanemo provincijose surengė Libijoje įsikūrusio Čado pokyčių ir santarvės fronto (FACT) kovotojai.

Jie yra sudarę nepuolimo susitarimą su kariniu vadu Khalifa Haftaru (Chalifa Haftaru), kontroliuojančiu didžiąją dalį rytų Libijos.

FACT – grupuotė, kurios dauguma kovotojų priklauso Sacharos tubų etninei grupei – sekmadienį išplatintame pareiškime nurodė „išlaisvinusi“ Kanemo regioną. Tokius teiginius atokiose dykumos kovos zonose sunku patikrinti.

Netoli Libijos sienų esančiuose Tibesčio kalnuose dažnai vyksta kautynės tarp sukilėlių ir kariuomenės, kaip ir su Sudanu besiribojančiuose šiaurės rytiniuose Čado rajonuose. 2019 metų vasarį Prancūzijai ten teko surengti antskrydžių, siekiant užkirsti kelią kovotojų įsiveržimui.

2008 metų vasarį sukilėliams pavyko pasiekti prezidentūros duris, bet vėliau jie buvo atstumti per kontrpuolimą padedant prancūzų pajėgoms.