Tuo tarpu buvę rajono tarybos nariai Lawrence‘as Lau ir Lee Yue-shunas tapo pirmaisiais, išteisintais nuo tada, kai 2020 m. birželį įsigaliojo šis teisės aktas.

Šie šešiolika už demokratiją pasisakančių aktyvistų priklausė 47 asmenų grupei, kuriems pareikšti kaltinimai dėl ardomosios veiklos neoficialiuose 2020 m. pirminiuose Honkongo įstatymų leidžiamosios tarybos rinkimuose.

Visi šešiolika aktyvistų, tarp kurių yra buvę įstatymų leidėjai Leungas Kwok-hungas ir Helena Wong, su kaltinimais nesutiko, tuo tarpu likęs 31 iki prasidedant keturis mėnesius truksiančiam teismo procesui savo kaltę pripažino, nurodė „The Post“. Didžiausia bausmė, kuri gali būti skirta už tokį nusikaltimą, yra kalėjimas iki gyvos galvos.

Kaltinimai pagal nacionalinio saugumo įstatymą šioje svarbioje byloje vienu metu buvo pareikšti didžiausiam aktyvistų skaičiui nuo tada, kai, reaguojant į masinius demokratijos šalininkų protestus, buvo įvestas šis įstatymas.

Priėmus nacionalinio saugumo įstatymą, Kinijos valdžiai tapo paprasčiau imtis griežtų priemonių prieš aktyvistus, kurie kaltinami tokiais nusikaltimais, kaip atsiskyrimas, ardomoji veikla, terorizmas ar slapti susitarimai su užsienio valstybėmis.

Kinija kritiką Honkongo nacionalinio saugumo įstatymui laiko kišimusi į vidaus reikalus

Kinija ketvirtadienį Honkongo naujojo nacionalinio saugumo įstatymo kritikams liepė „nustoti kištis“ į vidaus reikalus po to, kai jie pasmerkė septynių asmenų sulaikymą dėl internete paskelbtų esą maištą kurstančių žinučių.

Honkongo policija paskelbė, kad pagal naująjį miesto nacionalinio saugumo įstatymą antradienį ir trečiadienį sulaikė septynis asmenis, kurie, institucijų teigimu, socialinio tinklo paskyroje skelbė maištą kurstančias žinutes, susijusias su Pekino represijų 1989-aisiais metinėmis. Kinija tuomet pasiuntė karius į Tiananmenio aikštę, kad numalšintų protestus už demokratiją.

Jie buvo pirmieji asmenys, sulaikyti pagal kovą Honkonge priimtą nacionalinio saugumo įstatymą, paprastai vadinamą 23 straipsniu, pagal kurį už maištą gresia iki septynerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Pasak Europos Sąjungos, sulaikymai rodo, kad naujieji teisės aktai „naudojami žodžio laisvei slopinti“.

Ketvirtadienį Kinijos užsienio reikalų ministerija Honkonge užsipuolė kritikus.

„Patariame atskiroms šalims ir politikams atvirai pažvelgti tikrovei į akis, laikytis objektyvios ir nešališkos pozicijos [...] ir nedelsiant nustoti kištis į Honkongo ir Kinijos vidaus reikalus“, – sakė ministerijos atstovas spaudai mieste.

Honkongo saugumo vadovas teigė, kad viena iš sulaikytųjų buvo žymi aktyvistė Chow Hang-tung (Čou Hangtung), viena iš pagrindinių kasmetinių Tiananmenio vigilijų, kurios anksčiau buvo rengiamos Honkonge, bet dabar yra faktiškai uždraustos, organizatorių.

Chow Hang-tung jau atlieka daugiau kaip pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę dėl kitų kaltinimų, įskaitant kaltinimą „nesankcionuotu susirinkimu“ už bandymą viešai paminėti birželio 4-ąją.

Sulaukė ES ir JAV kritikos

Kinijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė, kad Chow Hang-tung „socialiniuose tinkluose nuolat skelbė maištą kurstančias žinutes, kuriomis bandė išprovokuoti visuomenės neapykantą centrinei valdžiai ir Honkongo vyriausybei“.

Atstovas spaudai apkaltino neįvardytas „išorės jėgas dedant visas pastangas skųsti ir remti prieš Kiniją ir Honkongą nukreiptus elementus“.

„Jų niekingi bandymai yra gėdingi“, – sakoma jo pareiškime.

ES atstovas spaudai trečiadienį pareiškė, kad „šie sulaikymai patvirtina ES susirūpinimą dėl naujojo įstatymo ir jo poveikio Honkongo gyventojų teisėms ir laisvėms“.

Ketvirtadienį Jungtinės Valstijos pasmerkė sulaikymus „pagal naująjį represinį Honkongo nacionalinio saugumo įstatymą“.

„Pakartojame savo susirūpinimą, kad pernelyg plačios ir neaiškiai apibrėžtos įstatymo nuostatos dar labiau kriminalizuoja saviraiškos laisvę ir užgniaužia vyriausybės kritiką“, – teigė JAV valstybės departamento atstovas.

23 straipsnis, kurį priėmė opozicijos neturinti įstatymų leidžiamoji valdžia, tapo antruoju Honkongo nacionalinio saugumo įstatymu – pirmąjį Pekinas priėmė 2020 metais, po to, kai buvo numalšinti didžiuliai, kartais smurtiniai protestai už demokratiją.

JAV, ES, Japonija ir Jungtinė Karalystė buvo vienos iš griežčiausių 23 straipsnio kritikių.