- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prancūzijos prokurorai penktadienį pranešė kaip teroro aktą tiriantys incidentą, kai vienas tunisietis, vėliau nušautas saugumo pajėgų, nudūrė Paryžiaus apylinkėse esančios policijos nuovados darbuotoją.
Šalies prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) po šios atakos pareiškė, kad Prancūzija niekada nepasiduos „islamistiniam terorizmui“.
Ši ataka, įvykdyta turtingame ir paprastai ramiame Rambujė miestelyje, esančiame maždaug už 60 km į pietryčius nuo Paryžiaus, šalyje atgaivino prisiminimus apie virtinę kruvinų pastarųjų metų atakų, dėl kurių kaltinami radikalieji islamistai.
Prancūzijos nacionaliniai kovos su terorizmu prokurorai pranešė pradėję tyrimą dėl terorizmo dėl pareigas viešajame sektoriuje ėjusio asmens nužudymo. Tyrime dalyvaus ir vidaus žvalgybos tarnyba DGSI.
Išpuolis buvo įvykdytas apie 14 val. 20 min. vietos (15 val. 20 min. Lietuvos) laiku saugomame nuovados vestibiulyje, informavo vienas šaltinis policijoje, pageidavęs likti anonimas.
Pasak jo, 49 metų auka, dirbusi padėjėja administracijoje, buvo begrįžtanti į darbo vietą po pietų pertraukos, kai jai buvo dukart durta peiliu į gerklę. Netrukus ji mirė nuo sužalojimų.
Po atakos užpuoliką nušovė policininkai. Užpuolimo auka tapusi moteris augino du vaikus, jiems buvo 13 ir 18 metų.
Į įvykio vietą atvykęs ministras pirmininkas Jeanas Castexas (Žanas Kasteksas) socialiniame tinkle „Twitter“ pasmerkė „barbarišką beribio žiaurumo aktą“ prieš „kasdienio gyvenimo didvyrę“.
„Noriu pasakyti policijai, kad jaučiu tas pačias emocijas ir pasipiktinimą“, – pridūrė vyriausybės vadovas.
36 metų užpuolikas nelegaliai atvyko į Prancūziją 2009 metais, bet vėliau gavo leidimą gyventi, nurodė šaltinis policijoje ir pridūrė, kad jis nebuvo žinomas saugumo tarnyboms. Vyras buvo neseniai persikėlęs į Rambujė.
Puldamas policijos administracijos darbuotoją jis šaukė „Allahu Akbar“ (Dievas visų didžiausias), naujienų agentūrai AFP pranešė su tyrimo eiga gerai susipažinęs šaltinis.
Prancūzijos kovos su terorizmu prokuroras Jeanas-Francois Ricard'as (Žanas Fransua Rikaras), kurio biuras vadovauja tyrimui, kalbėdamas šalia Rambujė nuovados pažymėjo, kad „užpuoliko išsakyti komentarai“ rodo, kad jis turėjo teroristinių motyvų.
Virtinė išpuolių
Per pastaruosius kelerius metus įvykdyta virtinė atakų atgaivino susirūpinimą dėl radikalaus islamo plitimo Prancūzijoje bei imigracijos.
Rugsėjį vienas pakistanietis sužeidė du žmones mėsos kapokle prie satyrinio žurnalo „Charlie Hebdo“, paskelbusio pranašą Mohammedą (Mohamedą) vaizduojančių karikatūrų, buvusios redakcijos.
Spalio 16 dieną jaunas čečėnas pabėgėlis nupjovė galvą mokytojui Samueliui Paty (Samueliui Pati), parodžiusiam savo mokiniams tų karikatūrų.
Spalio 29 dieną trys žmonės buvo nužudyti, kai neseniai atvykęs tunisietis peiliu užpuolė žmones Viduržemio jūros pakrantėje esančio Nicos miesto bažnyčioje.
Per rimčiausią pastarojo meto ataką prieš prancūzų policiją, surengtą 2019 metų spalį, IT specialistas nudūrė tris kolegas ir vieną policijos pareigūną. Užpuolikas vėliau buvo nušautas.
Vėliau buvo nustatyta, kad jis domėjosi radikaliu islamu.
Tos atakos buvo įvykdytos po islamistų ekstremistų siautėjimo 2015-aisiais, prasidėjusio nuo „Charlie Hebdo“ darbuotojų žudynių jų biure tų metų sausį.
2015 metų lapkričio 13-ąją per koordinuotas džihadistų atakas Paryžiaus koncertų salėje „Bataclan“, nacionaliniame stadione, keliuose baruose ir restoranuose žuvo 130 žmonių, dar 350 buvo sužeisti. Tai buvo kruviniausias taikos metu Prancūzijoje įvykdytas išpuolis.
2016-aisiais minint Bastilijos paėmimo dieną Nicoje vienas vyras sunkvežimiu įsirėžė į minią ir nužudė 86 žmones.
Vos keliomis savaitėmis anksčiau džihadistų judėjimui „Islamo valstybė“ (IS) ištikimybę prisiekęs vyras nudūrė du policininkus jų namuose netoli Paryžiaus.
Prezidento E. Macrono vyriausybė priėmė teisės aktus, skirtus pažaboti radikalių islamistų veiklą Prancūzijoje. Ši iniciatyva sukėlė pasipiktinimą kai kuriose musulmoniškose šalyse.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
B. Netanyahu pareiškė, kad Iranas siekia sukaupti branduolinių bombų atsargas ir sunaikinti Izraelį1
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pirmadienį pareiškė, kad Iranas siekia sukaupti branduolinių bombų, skirtų sunaikinti Izraelį, „atsargas“. ...
-
Rusijos kariai spalį į Ukrainos teritoriją įžengė 478 kv. km – rekordas nuo 2022-ųjų kovo
Rusijos kariuomenė spalį užgrobė 478 kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos, o tai yra rekordas nuo 2022 metų kovo – pirmųjų karo savaičių, rodo naujienų agentūros AFP pirmadienį atlikta JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) du...
-
Prancūzijoje vykstantis masinio išžaginimo teismo procesas paskatino diskusijas1
Gisele Pelicot (Žizel Peliko), išdrįsusi paduoti parodymus prieš dešimtis vyrų, kaltinamų ją išžaginus, kai ją apsvaigino jos vyras, tapo feministų ikona Prancūzijoje ir užsienyje. ...
-
Policija: Austrijoje mero nužudymu įtariamas šaulys slapstosi
Austrijos šiaurėje pirmadienį vyksta šaulio, pareigūnų vadinamo itin pavojingu, įtariamo nužudžius vietos merą ir dar vieną asmenį, gaudynės, pranešė policija. ...
-
Rusams dronais atakavus Nikopolį nukentėjo du vaikai
Rusijos pajėgoms dronais kamikadzėmis atakavus Nikopolį nukentėjo du vaikai, tinkle „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas. ...
-
Ukraina dėl šnipinėjimo Rusijai suėmė JT darbuotoją
Ukraina pranešė dėl šnipinėjimo Rusijai suėmusi JT Pasaulio maisto programos darbuotoją. ...
-
JAV analitikai: dėl didėjančių karo išlaidų Rusijos ekonomika pasieks lūžio tašką
Rusijos ekonomika ir karo pastangos susiduria su vis didesniais sunkumais, tai kelia abejonių dėl Vladimiro Putino gebėjimo ilgalaikėje perspektyvoje dabartiniu tempu tęsti karą, sakoma Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime. ...
-
Šiaurės Austrijos kaimiškoje vietovėje nušauti du žmonės1
Šiaurinėje Austrijos dalyje esančioje kaimiškoje vietovėje buvo nušauti du žmonės, pirmadienį pranešė policija, pridūrusi, kad įtariamas šaulys slapstosi. ...
-
Lenkijos prezidentas: teritorinės nuolaidos Ukrainoje būtų katastrofiška klaida
Kyjivas turi gauti iš Vakarų viską, ko reikia, kad pasiektų pergalę gynybiniame kare prieš Rusiją. Bet kokios nuolaidos Maskvai, net ir nedidelės, būtų „katastrofiška klaida“. ...
-
NATO vadovas: Šiaurės Korėjos karių dislokavimas Rusijoje – V. Putino desperacijos ženklas
NATO vadovas Markas Rutte pirmadienį pareiškė, kad Šiaurės Korėjos karių dislokavimas Rusijoje, siekiant paremti rusų karo veiksmus Ukrainoje, yra prezidento Vladimiro Putino desperacijos ženklas. ...