Policija skelbė, kad per šaudymą žuvo aštuoni žmonės. Tarp žuvusiųjų buvo ir šaulys bei septynių mėnesių dar negimusi mergaitė. Kūdikio besilaukusi moteris liko gyva.

Kaip pranešama, sužeisti aštuoni žmonės, keturi iš jų – sunkiai.

Pirmieji pagalbos skambučiai buvo gauti po 21 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku po to, kai prie pastato, esančio antro didžiausio Vokietijos miesto Hamburgo šiauriniame Didžiojo Borstelio rajone, pasigirdo šūviai.

Naudojantis perspėjimo apie nelaimes programėle buvo paskelbtas didelio pavojaus signalas, tačiau Vokietijos federalinė civilinės saugos tarnyba jį atšaukė netrukus po 3 val. vietos (4 val. Lietuvos) laiku.

Miesto policija anksti penktadienį tviteryje pranešė: „Policijos priemonės aplinkinėje teritorijoje palaipsniui nutraukiamos. Nusikaltimo aplinkybių tyrimas tęsiamas.“

Pareigūnai sakė, kad šaulys buvo 35 metų Vokietijos pilietis, įvardytas tik kaip Philippas F. (Filipas F.), laikantis Vokietijos privatumo taisyklių. Per išpuolį jis paleido daugiau kaip 100 šūvių.

Philippas F. buvo buvęs Jehovos liudytojų narys.

„Philippas F. buvo buvęs Jehovos liudytojų narys“, – spaudos konferencijoje sakė aukšto rango policijos pareigūnas ir pridūrė, kad užpuolikas iš šios bendruomenės pasitraukė maždaug prieš pusantrų metų, „bet, matyt, ne geruoju“.

Policijai įsiveržus į pastatą, užpuolikas pabėgo į pirmą aukštą ir nusižudė, sakė regiono vidaus reikalų ministras Andy Grote (Endis Grotė). Jis pridūrė, kad greitas policijos įsikišimas greičiausiai „išgelbėjo daug gyvybių“.

Hamburgo policijos viršininkas Ralfas Martinas Meyeris (Ralfas Martinas Mejeris) sakė, kad vyras turėjo leidimą laikyti ginklus ir teisėtai turėjo pusiau automatinį pistoletą. Jis sakė, kad įtariamasis anksčiau buvo tiriamas, kai pareigūnai gavo pranešimą, kad jis gali būti netinkamas nešioti šaunamąjį ginklą, tačiau buvo nustatyta, kad jis nepažeidė jokių taisyklių.

Policininkai nepanaudojo savo šaunamųjų ginklų, sakė policijos atstovas.

Ketvirtadienio vakarą antrą pagal dydį Vokietijos miestą sukrėtusio išpuolio galimo motyvo dar nenustatyta, tačiau prokurorai teigė, kad „ataka neturi jokių teroristinio išpuolio požymių“.

„Žiaurus smurto aktas“

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas), buvęs Hamburgo meras, tai pavadino „žiauriu smurto aktu“.

JAV gyvenantis Jehovos liudytojų atstovas spaudai Davidas Semonianas (Deividas Semonianas) ankstyvą penktadienį elektroniniu paštu atsiųstame pareiškime naujienų agentūrai AP teigė, kad nariai „visame pasaulyje liūdi dėl šio traumuojančio įvykio aukų“.

„Vietos bendruomenės vyresnieji teikia pastoracinę pagalbą nukentėjusiems nuo įvykio, – rašė jis. – Suprantame, kad valdžios institucijos vis dar tiria šio nusikaltimo detales. Vertiname drąsią policijos ir gelbėjimo tarnybų suteiktą pagalbą.“

Šaudymo vieta buvo Jehovos liudytojų Karalystės salė – modernus trijų aukštų pastatas šalia automobilių remonto dirbtuvių.

Visą naktį po pastatą tebevaikščiojo ir toliau dirbo kriminalistai baltais apsauginiais kostiumais.

Netoliese gyvenanti studentė Laura Bauch pasakojo, kad „buvo maždaug keturi šaudymo periodai“, pranešė Vokietijos naujienų agentūra „dpa“.

„Per juos visada buvo keli šūviai, maždaug kas 20 sekundžių–minutę“, – sakė ji.

Ji pasakojo, kad pažvelgusi pro langą pamatė žmogų, bėgantį iš pirmojo į antrąjį pastato aukštą.

Gregoras Miebachas (Gregoras Mybachas), gyvenantis netoli to pastato, išgirdo šūvius ir nufilmavo pro langą į pastatą įeinančią figūrą. Vėliau iš vidaus pasigirsta šūviai. Tuomet figūra išeina iš salės į kiemelį, o po to viduje paleidžia daugiau šūvių.

Vokietijos televizijos naujienų agentūrai „NonstopNews“ G. Miesbachas sakė, kad girdėjo mažiausiai 25 šūvius. Atvykus policijai, maždaug po penkių minučių pasigirdo paskutinis šūvis, sakė jis.

Jo vaizdo įraše, kurį internete paskelbė laikraštis „Bild“, matyti, kaip asmuo pro pirmojo aukšto langą paleidžia kelis šūvius į pastatą, o po to patalpoje užgęsta šviesa.

Jehovos liudytojai priklauso tarptautinei bažnyčiai, kuri buvo įkurta Jungtinėse Valstijose XIX amžiuje, o jos būstinė yra Vorike, Niujorko valstijoje. Teigiama, kad visame pasaulyje jai priklauso apie 8,7 mln. žmonių, iš jų Vokietijoje – apie 170 000.

Bažnyčios nariai nedalyvauja politiniame ir visuomeniniame gyvenime, be kita ko, neleidžia, kad jiems būtų perpilta kraujo. Jie aktyviai skelbia savo tikėjimą vaikščiodami po namus ir gatvėse.

Virtinė atakų

Pastaraisiais metais Vokietiją sukrėtė keli džihadistų ir kraštutinių dešiniųjų ekstremistų išpuoliai.

Vienas iš daugiausiai aukų pareikalavusių islamo ekstremistų išpuolių įvyko 2016 metų gruodį, kai Berlyno kalėdinėje mugėje užpuolikui nukreipus sunkvežimį į žmones žuvo 12 asmenų.

Tunisietis užpuolikas, prieglobsčio prašytojas, buvo džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) šalininkas.

Vokietiją taip pat sukrėtė virtinė kraštutinių dešiniųjų išpuolių, išprovokavusių kaltinimus, kad vyriausybė nepakankamai stengiasi pažaboti neonacių smurtą.

2020 metų vasarį kraštutinių dešiniųjų ekstremistas centriniame Vokietijos Hanau mieste nušovė 10 žmonių ir dar penkis sužeidė.

2019 metais du žmonės žuvo po to, kai neonacis per žydų šventę Jom Kipurą bandė įsibrauti į sinagogą rytiniame Halės mieste.