Izraelis „pasiraitojo rankoves“ ir, panašu, kad neketina sustoti, kol nepamokys apie jo sunaikinimą svajojančių priešų taip, kad šiems dar daug metų neateitų į galvą grasinti žydų valstybei.

Kaip portalui kauno.diena.lt sakė istorikas orientalistas, daugelį metų Vidurio Rytuose dirbęs Irano ekspertas Michailas Krutichinas, Izraelio pamokas jo priešai įsisavina labai greitai – Iranas keičia retoriką ir aiškiai yra linkęs išvengti tiesioginio karinio konflikto su Izraeliu. Priežastis paprasta – Teheranas žino, kad pralaimėtų „į vienus vartus“. Tuo pat metu ekspertas perspėjo, kad jei šis karas kiltų, jis prikaustytų JAV dėmesį, o tai yra proga, kurios laukia Kremlius, visada pasirengęs paleisti naują hibridinių atakų bangą prieš kaimynus.

– Gana įprasta girdėti, kaip Izraelis grasina Iranui triuškinančiais smūgiais, o Iranas atgal žada visą dievišką rūstybę. Tai vien kalbos ar šį kartą matote didelio konflikto galimybę?

– Manau, kad tokia galimybė yra. Riksmų ir kovingos retorikos, kaip visada, daug ir šį kartą kur kas kovingiau kalba Izraelis, o tuo metu Irano retorika rodo pastangas mažinti eskalaciją. Pavyzdžiui, matėme, kaip Irano atstovas Jungtinėse Tautose, vos ne isterikos apimtas, prisiekinėjo, kad tikrai ne Iranas dronais atakavo Benjamino Netanyahu rezidenciją.

Konflikto eskalacijos atveju Iranas nukentės labiau nei bet kas kitas ir visai to nenori. Visai nenori naujų iššūkių ir taip ant ribos balansuojančiai ekonomikai, o juk jei karo veiksmai persikels į Persijos įlanką, visiškai sustos Irano naftos eksportas, kas savo ruožtu reiškia, kad pinigų nebebus nuo žodžio visai.

Mano prognozė – Izraelis suduos smūgį. Galbūt riboto galingumo.

– Tokia kovinga, beveik „apokaliptinė“ retorika – kultūrinis regiono reiškinys? Taip „priklauso“ kalbėti, nepaisant to, ar ketini įgyvendinti grasinimus, ar ne?

– Tai tiesiog privaloma. Atpildo pažadai, „kraujo kerštas“ ir visi kiti dalykai. Tau smogė – privalai atsakyti. Vyksta ždožių žaidimas, žodžių kova. Anaiptol ne visada pamatysime tai, kas žadama. Vykdomos informacinės operacijos, bauginimo karas ir taip toliau.

– B. Netanyahu kritikai teigia, kad jis plečia karo veiksmus ir nori susidūrimo su Iranu, siekdamas asmeninės politinės naudos. Jūsų nuomone, šiuose kaltinimuose gali būti tiesos?

– Atsižvelgiant į Izraelyje vyraujančią visuomenės nuomonę, B. Netanyahu atsidūrė padėtyje su mažai išeičių. Jis užsimojo ir dabar visi laukia, kada gi jau smogs. Karas nesibaigė, Irano kontroliuojama „Hezbollah“ toliau raketomis apšaudo Izraelį. Kovingų pareiškimų įaudrinta visuomenė laukia konkrečių veiksmų. Libane B. Netanyahu veikia – „Hezbollah“ patiria triuškinančius smūgius, kurie tęsis. Tačiau Irano atžvilgiu jis elgiasi atsargiau. Iš dalies todėl, kad laukia JAV rinkimų rezultatų, taip pat lemsiančių padėtį ir Vidurio Rytuose.

Mano prognozė – Izraelis suduos smūgį. Galbūt riboto galingumo. Tarkime, nenorėdamas kelti globalių krizių, Izraelis greičiausiai paliks ramybėje Irano naftos pramonės objektus.

– Kalbant apie Izraelio grasinimus, viskas daugiau ar mažiau aišku – žinome jo pajėgumus suduoti galingus smūgius iš oro ir karinę galią apskritai. Iranas turi kuo atsakyti?

– Nelabai. Todėl Irano pareigūnai dabar labai dažnai kalba, kad jau „nubaudė“ Izraelį neseniai surengta raketų ir dronų ataka, kuri, tiesą sakant, nepadarė žymesnių nuostolių. Šios retorikos esmė – „mes jau atkeršijome ir daugiau kariauti nebenorime“. Jie supranta, kad jei Izraelis smogs vėl, Iranas vėl privalės atsakyti, o atsakyti nėra kuo.

Nebent vėl dronais ir raketomis, kurių dalis ne tik kad iki Izraelio nenuskrieja, bet jau paties Irano teritorijoje nukrenta. Balistinių raketų Iranas turi prikaupęs daug ir dalis jų spiečiaus pasieks Izraelį, nors ir nepadarys daug žalos. Tai nenuostabu – Izraelis išmoko jas numušinėti, o kiek galima spręsti iš internete viešintų vaizdo įrašų, iranietiškos raketos atrodo taip, lyg jas garaže kas būtų surinkinėjęs. Sunku pasakyti kažką tikslaus. Juk visi sėdime ir stebime: kas bus toliau?

Michailas Krutichinas/Asmeninio arch. nuotr.

– „Hezbollah“ vadinami Irano pavaldiniais, o ar turi Teheranas sąjungininkų? Bent viena regiono valstybė galėtų jį palaikyti? Kiek naudos Iranas turi iš remiamų teroristinių grupuočių tinklo regione?

– „Hezbollah“ tikrai yra pavaldi Iranui, nors šie vaikinai ne kvaili ir melžia ne vieną „telyčią“. Jie gauna paramą ir iš Rusijos, ir iš Sirijos režimo. Kai reikalai pasidarė visai prasti, pasipylė kaltinimai išdavyste. Pirmiausiai „Hamas“ apšaukė išdavikais „Hezbollah“, nes jie nesurengė analogiško puolimo spalio 7-ąją. Dabar „Hezbollah“ apkaltino išdavyste Iraną, esą metusį juos likimo valiai ir Sirijos režimą, nes šis uždraudė per savo teritoriją tiekti „Hezbollah“ ginklus ir kitokią paramą. Žodžiu, visi visus išdavė.

Islamo revoliucijos gvardijos vadai kalba apie menamą „vieningą šiitų frontą“, jungiantį Vidurio Rytuose Irano, Irako, Sirijos, Libano ir Jemeno jėgas. Joks „frontas“ neegzistuoja. Irako šiitai neturi nieko bendro su Jemeno husitais, palestiniečių „Hamas“ broliaujasi ne su Iranu, Kataru ir Egipto „Musulmonų brolija“ ir taip toliau.

Nė vienoje arabų valstybėje nėra šiitų daugumos. Kodėl joms tuomet remti Iraną? Niekas to nedarys. Atvirkščiai, sunitiškoms arabų valstybėms visai ne prie širdies ajatolų idėjos auginti „šiitų pusmėnulį“ nuo Irano iki Viduržemio jūros.

Maskva pati kaulija pagalbą Šiaurės Korėjoje, tai apie kokią paramą Iranui galima kalbėti?

– Gal Iranui gali kuo nors padėti apie „strateginę partnerystę“ nuolat kalbanti Rusija?

– Visiškai niekuo. Tik plepalais. Nebent iš Ukrainos nusiųsti kokią seną priešlėktuvinės gynybos sistemą S-300. Pagelbėti pinigais taip pat nėra galimybių. Maskva pati kaulija pagalbą Šiaurės Korėjoje, tai apie kokią paramą Iranui galima kalbėti?

– Baltijos regionas jautriai reaguoja į tai, kas vyksta Vidurio Rytuose, nes didelis konfliktas ten atitraukia JAV dėmesį nuo mūsų. Manote Maskva pasinaudotų tokia galimybe šį kartą?

– Jūs visiškai teisūs nerimaudami. Niekas neautšaukė fizikos dėsnių: jei kažkur kažko sumažėjo – kitur prisidėjo. Jei Vakarai sukoncentruos dėmesį ir jėgas į Vidurio Rytus, o ir galbūt Tolimuosius Rytus, Europa bus iki tam tikro lygio „pamiršta“.

Kremlius nepasirengęs ginkluotai agresijai prieš NATO šalis, bet didelė tikimybė, kad suaktyvintų hibridines atakas – aktyvuos agentūrą, prorusiškus lobistus, o gal ir rengs diversijas. Visa tai – standartiniai Kremliaus veiksmai ir jei jūs turite objektų, galinčių tapti tokių atakų aukomis, siūlyčiau labiau pasirūpinti jų apsauga.