Rugpjūčio 6 dieną pradėtas puolimas iš šiaurės rytų Ukrainos į Rusijos Kursko sritį buvo netikėtumas Maskvai ir pakėlė Rusijos invazijos išvargintų ukrainiečių nuotaikas.

Kyjivo teigimu, vienas iš puolimo – didžiausio užsienio kariuomenės įsiveržimo į Rusijos teritoriją nuo Antrojo pasaulinio karo laikų – tikslų buvo nukreipti Maskvos pajėgas nuo kovų rytų Ukrainoje.

„Galbūt priešas atsitraukė iš kai kurių kitų krypčių, galbūt panaudojo rezervus, bet mes čia nepajutome jokių reikšmingų pokyčių“, – sakė netoli Torecko dislokuotas karys Oleksandras.

„Jei tai trumpalaikė operacija, ji mus sustiprins“, – sakė Družkivkos kavinėje sėdintis kariškis Bogdanas. – Jei tai ilgalaikė operacija ir mes planuojame pasilikti Kurske, ji išeikvos mūsų pagrindinius išteklius“.

Rusijos puolimas „intensyvėja“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį, minint du mėnesius nuo operacijos pradžios, pasveikino karius, kurie „įrodė, kad gali stumti karą į Rusiją“.

V. Zelenskis teigia, kad Kursko puolimas sulėtino Rusijos pažangą rytų Ukrainoje.

Tačiau Karo studijų instituto (ISW) pateikti ir AFP išanalizuoti duomenys rodo, kad Maskva per mėnesį pasiekė didžiausių laimėjimų nuo 2022-ųjų spalio ir rugpjūtį pasistūmėjo užimdama 477 kv. km Ukrainos teritorijos.

Anksčiau šį mėnesį Rusijos kariai užėmė Vuhledaro miestą ir artėja prie Pokrovsko, buvusio logistikos mazgo.

„Rusijos kariuomenės puolimas intensyvėja – didelių nuostolių kaina – todėl negalime sakyti, kad Kursko puolimas pasiekė savo tikslus“, – sakė Prancūzijos karo ekspertas, Liono strateginių ir gynybos studijų instituto IESD mokslinis bendradarbis Yohanas Michelis.

Puolimas tik „parodė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos kažką sugeba ir kad galima įžengti į Rusiją nesukeliant apokalipsės“, pridūrė jis.

„Gražus propagandinis vaizdas“

Daugeliui Ukrainos karių Kursko puolimas vis dar kelia pasididžiavimą.

Ką tik iš Kursko grįžęs karys Serhijus sakė, kad moralinė ir politinė nauda buvo verta rizikos.

Kursko regione Ukraina paėmė į nelaisvę dešimtis rusų šauktinių, kurie gali praversti Kyjivui susigrąžinti savo karo belaisvius.

O Kursko operacija, sakė Serhijus, sukūrė „gražų propagandinį vaizdą, kad Ukraina gali užkariauti ir vykdyti puolamąsias operacijas“.

Šis signalas buvo svarbus išsekintiems Ukrainos gyventojams ir kariškiams.

„Manau, kad būtent ši šalis (Rusija) turėtų išgyventi viską, ką ji padarė mūsų šalyje, – sakė kitas karys Serhijus iš 43-iosios brigados. – Kartu mes nedarome jokių baisių dalykų, kuriuos darė, daro ir toliau darys Rusijos Federacijos kariai.“

Tos pačios brigados artileristas Dmytro sakė džiūgavęs, kai pamatė, kaip jo mūšio draugai plūstelėjo į Rusiją, už šimtų kilometrų nuo Donbaso regiono, kuriame jis buvo dislokuotas.

„Jaučiau pasididžiavimą mūsų kariais, kad jie turėjo įkvėpimo kovoti su priešu jo paties teritorijoje. Rusija, kuri įsiveržė į mūsų šalį, pajus tą patį, ką ir mes, pamatys, kas yra karas“, – sakė jis.

Kas toliau?

Operacijos tikslas taip pat buvo parodyti Ukrainą remiančioms, bet delsiančioms suteikti daugiau pagalbos Vakarų šalims, kad jų parama gali turėti akivaizdų poveikį.

Pagrindinėse Kyjivo sąjungininkėse Jungtinėse Valstijose netrukus įvyks rinkimai, kurie gali atvesti Ukrainos atžvilgiu skeptiškai nusiteikusį Donaldą Trumpą atgal į Baltuosius rūmus.

Jei Ukrainai tektų pradėti derybas, Rusijos teritorijos dalies turėjimas galėtų pagerinti jos pozicijas. Tačiau bet kokių derybų perspektyva atrodo tolima.

„Ar ši operacija sėkminga? Kariniu požiūriu – tikrai ne. O moralinis laimėjimas yra laikinas ir išnykstantis“, – sakė Strateginių tyrimų fondo bendradarbis Olivier Kempfas. – Ji turi prasmę derybų požiūriu... bet jei neturima omenyje derybų, tai yra visiškas absurdas.“

Ir, paradoksalu, bet Rusijai gali būti naudinga laikyti Ukrainos karius atokiau nuo pagrindinio fronto Rytų Ukrainoje.

„Rusija šią pradinę nesėkmę gali paversti tikru strateginiu pranašumu, – sakė O. Kempfas, kuris taip pat vadovauja strateginių tyrimų bendrovei „La Vigie“.

Netoli rytų fronto kai kas nerimauja, kad Ukraina gali įstrigti Kurske.

„Dabar kyla klausimas, ką darysime toliau, – sakė vienas karys, pageidavęs nebūti įvardytas. – Iš kur gausime žmonių, jėgų ir priemonių tęsti šią istoriją arba kaip nors ją užbaigti? Dievas žino, kaip ši istorija baigsis.“