Didžiausias Rusijos oro uostas jau netrukus po katastrofos sekmadienio vakarą atnaujino darbą, tačiau būta vėlavimų ir anuliuotų reisų.

Ekspertai tuo tarpu toliau ieško nelaimės priežasčių. Orlaivio „juodosios dėžės“ yra smarkiai apgadintos, pranešė Rusijos žinybos. Jos per gaisrą patyrė aukštą temperatūrą. Nepaisant to, tyrėjai tikisi rezultatų, nors ir keliomis dieniomis vėliau.

„Juodosios dėžės“, be kita ko, įrašo skrydžio duomenis bei pokalbius pilotų kabinoje. Tai tyrėjams labai svarbu aiškinantis nelaimės priežastis. „Juodosios dėžės“ yra labai tvirtos ir paprastai po katastrofų suteikia svarbios informacijos.

Valstybinės oro bendrovės „Aeroflot“ lėktuvas netrukus po starto dėl techninių problemų grįžo į Maskvą. Tūpdamas jis keliskart trenkėsi į žemę ir užsiliepsnojo. 37 asmenims, tarp jų - pilotams, pavyko išsigelbėti.

Sužlugdys lėktuvų pramonę?

„Suchoj Superjet 100“ (SSJ-100) keleivinis lėktuvas yra pirmasis serijinės gamybos stadiją pasiekęs Rusijos lėktuvas, kurtas su pačio Vladimiro Putino priežiūra, taip bandant palaikyti šalies civilinės aviacijos gyvybingumą. Visgi sekmadienį Maskvoje įvykusi katastrofa gali sužlugdyti bet kokias ambicijas sustiprinti keleivinių lėktuvų pramonę Rusijoje.

SSJ-100 ir anksčiau nepirko beveik jokia užsienio oro linijų bendrovė. Trumpų nuotolių skrydžiams skirtas lėktuvas pagarsėjo savo variklių gedimais ir nepatikimumu, o tai neviliojo galimų pirkėjų iš užsienio, rašo politico.eu.

Vienintelė SSJ-100 įsigijusi Europos bendrovė buvo Airijos „CityJet“, kuri vėliau paskolino lėktuvus „Brussels Airlines“, tačiau Briuselio oro linijos šių metų pradžioje atsisakė SSJ-100, o pati „CityJet“ taip pat nutraukė visus rusiško orlaivio skrydžius.

Nei „CityJet“, nei „Brussels Airlines“ neatskleidė priežasčių, privertusių nurašyti SSJ-100, tačiau žiniasklaida skelbė, kad „Superdžetai“ buvo nepatikimi, o oro linijoms kildavo problemų prižiūrint orlaivius ir sulaukiant atsarginių dalių iš lėktuvo gamintojo.

SSRS turėjo didžiulę civilinės aviacijos pramonę, tačiau valstybei sugriuvus, žlugo ir lėktuvų gamyba, o oro linijų bendrovės pasirinko efektyvesnius ir patikimesnius „Boeing“ ir „Airbus“ lėktuvus.

Rusija vis dar gamina aukštos klasės naikintuvus, tačiau civilinės aviacijos gamyba yra dalis nacionalinio pasididžiavimo ir pramonės meistriškumo ženklas. Būtent todėl Kinija taip pat bando gaminti civilinius orlaivius. Valdant V. Putinui, Rusijos valstybinė Jungtinė lėktuvų korporacija apjungė visus mažesnius lėktuvų gamintojus ir nusitaikė į mažesnių, regioninių lainerių rinką, kurioje šiuo metu dominuoja Kanados „Bombardier“ ir Brazilijos „Embraer“.

Pagrindinė Rusijos strategijos įsiveržti į šią rinką dalis buvo kaina. Buvo skelbiama, kad SSJ-100 parduodami po 31,7 mln. dolerių - maždaug trečdaliu pigiau nei analogiški Kanados ar Brazilijos laineriai. Rusija taip pat pasirašė bendradarbiavimo sutartis su Prancūzijos „Safran“, padėjusia kurti variklį, ir Italijos „Leonardo“, teikusia rinkodaros ir priežiūros paslaugas.

Tačiau bendradarbiavimas su Europos bendrovėmis rusams nepadėjo, o lėktuvo pristatymas buvo apgaubtas kontraversiškų vertinimų. Rusijos žiniasklaida 2010-aisiais skelbė, kad iki 70 lėktuvą gaminusių inžinierių turėjo netikrus aukštojo mokslo diplomus. SSJ-100 gamyklos vadovybė tuo metu tikino, kad inžinieriai be diplomų nedirbo su „Superjet“.

Neilgai trukus įvyko ir pirmoji SSJ-100 katastrofa. 2012 m. Indonezijos aviacijos parodoje pristatomas lėktuvas rėžėsi į ugnikalnį, o visi 50 juo skridę žmonės žuvo. Tuo metu vykęs tyrimas nustatė, kad tragedija įvyko dėl piloto neapdairumo, o ne techninių gedimų.

Europos aviacinės saugos agentūra (EASA) 2012 m. suteikė SSJ-100 sertifikatą ir leido ES avialinijoms įsigyti šiuos lėktuvus, tačiau tai Rusijos civilinės aviacijos vilties neišgelbėjo.

Slovėnijos oro linijos „Adria“ šiemet balandį atšaukė anksčiau pateiktą 15 orlaivių užsakymą, suabejojusi SSJ-100 gaminančios bendrovės strateginės plėtros vizija.

Irano vežėjai „Iran Air Tours“ ir „Aseman“ 2018-aisiais užsisakė po 20 lėktuvų, tačiau vėliau sustabdė sandorį neribotam laikui dėl galimų Jungtinių Valstijų sankcijų.

Meksikos „Interjet“ yra daugiausia SSJ-100 lėktuvų turinti užsienio bendrovė, tačiau ir ji svarsto atsisakyti lainerių dėl nuolatinių variklių gedimų ir nepavykusių derybų su orlaivio gamintoju „Suchojaus civilinė aviacija“.

Po sekmadienį įvykusios katastrofos Rusijos susisiekimo ministras Jevgenijus Ditrichas pareiškė, kad „nėra priežasčių“ sustabdyti visus SSJ-100 skrydžius. Kremlius tikino, kad pirma reikia sulaukti oficialių incidento tyrimo išvadų.

Nepavykus parduoti orlaivių užsienyje, „Suchoj“ suskubo „prastumti“ lėktuvą Rusijos oro linijoms. Didžiausią SSJ-100 parką, 50 lainerių, šiuo metu turi valstybės valdoma „Aeroflot“, o žiniasklaidoje netyla pranešimai, kad Rusijos valdžia spaudė būtent „Aeroflot“ valdybą patvirtinti SSJ-100 įsigijimą.

Aviacija Rusijai yra itin svarbi, nes sujungti didžiulę šalį keliais praktiškai neįmanoma, o skrydžių paklausa pastaraisiais metais smarkiai augo.

„Rusijos aviacija yra didelė ir labai gyvybinga rinka. Kasmet jis auga azijietiškais, o ne Europos tempais“, - sakė aviacijos konsultantas Andrew Charltonas. Nuo 2009 iki 2018 m. Rusijos oro keleivių skaičius išaugo nuo 45 iki 116 mln.

Visgi A. Charltonas pabrėžė, kad SSJ-100 išgyventi gali padėti tik katastrofos tyrėjų atsakingumas ir tyrimo skaidrumas.

„Svarbiausia, kaip tarnybos reaguos. Jei reguliuotojai bus atviri ir skaidrūs, tai siunčia vieną žinią. Priešingu atveju siunčiama žinia yra visai kitokia, labiau gluminanti“, - kalbėjo A. Charltonas.