Sekmadienio rungtynės Kaune tarp „Hegelmann“ ir Gargždų „Bangos“ komandos prasidės 17 valandą. Tiesioginė rungtynių transliacija bus pasiekiama ir LRT PLIUS kanalu ir portale LRT.lt.

2022-aisiais Kauno rajono komanda stadiono atidarymo rungtynėse, taurės finale po pratęsimo turėjo pripažinti Vilniaus „Žalgirio“ pranašumą.

Šiemet komanda grįžta į finalą kur antru bandymu sieks iškovoti taurės trofėjų. Prieš rungtynes kviečiame skaityti išsamų pokalbį su „Hegelmann“ komandos vyriausiuoju treneriu Andriumi Skerla.

– Treneri, 2022-ųjų taurės finalas, galutinis teisėjo švilpukas – „Hegelmann“ po pratęsimo pralaimi Vilniaus „Žalgiriui“ ir pirmo trofėjaus dar turės palaukti. Kokios tada mintys sukosi galvoje – apmaudas, kad nepavyko iškovoti trofėjaus, ar įsitikinimas ir mintis, kad „mes dar čia grįšime“?

– Visų pirma, tai buvo stadiono atidarymas, tiek žmonių, kiek buvo, aš neatsimenu, kad būtų buvę Lietuvos stadionuose, tik per svarbias nacionalinių rinktinių rungtynes galėdavai matyti tiek žiūrovų. Ta atmosfera buvo fantastinė, jūs patys matote, kai žiūrovas ateina, kai tiek žmonių žiūri, žaidėjai irgi žaidžia kitaip, jie jaučia, kad tai yra svarbu.

Tie atsiminimai yra patys geriausi, taip, rezultatas, aišku, netenkino, bet tas žaidimas ir atmosfera iki pat rungtynių pabaigos buvo kažkas nerealaus.

– 2024-ųjų pradžia, viešoje erdvėje – komentarai, kad komandos biudžetas šiemet mažėja, komandai prognozuojama lentelės viduryje, bet rugsėjo mėnesį komanda artėja prie antros vietos čempionate ir žais taurės finale, taip pat neseniai persikėlė į naują stadioną. Smagu paneigti tas prognozes, ar per daug akcento joms nededate?

– Apie rezultatus gal šnekėsime šiek tiek vėliau, bet nereikia gėdytis – komanda žaidžia gerai, rezultatyviai, atakuojantį futbolą ir iki šiol tie rezultatai yra geri, manau, kad žaidėjai nusipelnė būti antroje vietoje A lygoje ir būti taurės finale.

– Skirtingai nuo 2022-ųjų, šiemet į finalą einate turėdami šiokią tokią favorito etiketę (solidus sezonas A lygoje, žaidimas nors ir ne namų stadione, bet namų mieste). Sunkiau rengtis finalui turint favorito statusą, ar didelio skirtumo nėra?

– Na, gal žmonės, specialistai ir įvardina, kad mes esame nedideli favoritai, bet reikia suprasti, kad tai yra vienos rungtynės, finaluose atsitinka visko. Bet aš apie blogiausia negalvoju, aš galvoju tik apie geriausia. Ruošiamės, manau, kad būsime pasiruošę ir žaidėjai supranta, kokia tai yra galimybė. Manau, kad tikrai neturėsime tokios problemos, kad neįvertintume varžovų. Ruošiamės ir norėsime parodyti geriausia, ką galime.

– Kokį įspūdį šiemet palieka „Banga“? Daug jaunimo su keliais veteranais, pataikyta su legionieriais. Kiek jaučiasi Davido Afonso braižas, kuris komandą A lygoje treniruoja jau ne pirmą sezoną?

– Jie mane labai stebina šiame sezone, aišku, buvo tokių komandų ir daugiau, bet būtent jie po truputį, tolygiai įsibėgėjo. Esu kažkiek nustebęs, nes galbūt kai kurie žaidėjai žaidžia aukščiau savo galimybių. Nereikia nuvertinti ir trenerio, nes jis rado žaidėjams pozicijas, kur jie atsiskleidė, tas jų futbolas tikrai yra įdomus, irgi gana atakuojantis.

Turi savo braižą, yra pavojingi ir šiais metais jau parodė, kad prieš tuos favoritus jie žaidžia gerai ir laimi rungtynes, tad ruošiamės rimtai.

– Kiek svarbu laimėti taurę ne tik dėl paties laimėjimo fakto, bet ir dėl to, kad tai iškart garantuotų antrą atrankos etapą Europos Konferencijų lygos atrankoje?

– Negalvoju apie tai, vien tai, kad jau žaidi finale yra motyvacija, žaidėjai tą supranta ir papildomos motyvacijos nereikia. Tikslas yra gerai pasiruošti, išeiti ir laimėti tas rungtynes.

– Kaip jaučiate, kaip pats paaugote kaip treneris per tuos porą metų, kai komandą pirmą kartą vedėte taurės finale?

– Irgi reikia dar palaukti, bet tobulėjimas, manau, vyko žingsnis po žingsnio. Jei dabar pažiūrėtume tas komandas, kurios žaidė tada ir dabar, liko gal du žaidėjai, rotacija yra gana didelė ir pasiekti rezultatą taip keičiantis žaidėjams nėra lengva. Tas tobulėjimas kartu vyko ir mano, ir komandos, ir asistentų, tai manau, kad mes augame, aš pats augu ir manau, kad tai matosi.

– Kiek tokios rungtynės yra nulemiamos taktinių subtilybių o kiek – noro ir užsidegimo? Kiek svarbu, kad žaidėjai tokiais atvejais neperdegtų?

– Kažko tokio ypatingo nedarome, ruošiamės taip, kaip ruošiamės visoms rungtynėms, bet gali matyti ir jausti, kad žaidėjai yra visiškai kitokie, to nuovargio žaidėjas jau irgi nejaučia, tų traumų nėra, visi nori žaisti ir taip visada būna. Prieš tokias rungtynes žaidėjai būna kitokie ir tai matosi.

– Pirmose rungtynėse naujame jūsų komandos stadione susirinko daugiau nei pusantro tūkstančio sirgalių, tad turbūt norėtumėte, kad mažiausiai tiek atvyktų ir į finalo rungtynes Kaune?

– Norėčiau, kad žiūrovų ateitų kuo daugiau, gal jų daugiau bus neutralių, nes ir mūsų fanų bazė dar nėra didelė, reikia laiko, norint užsitarnauti tą dėmesį, bet tikiuosi, kad žiūrovas ateis pamatyti finalines rungtynes, abi komandos nusipelnė ten būti ir sirgalius pats pasirinks, ką palaikyti.