„Tai labai nuviliantis sprendimas ir aš vis dar tikiuosi, kad jis gali būti pakeistas, pataisytas, – žurnalistams Taline pirmadienį sakė Lietuvos vadovas Gitanas Nasėda. – Mes matome reakcijas iš įvairių federacijų – pavyzdžiui, lengvaatlečių, ir manau, kad olimpiniai principai neturi nieko bendra su teroru, žudymu ir naikinimu. Tad tokie sprendimai, priimti kritiniu karo Ukrainoje metu, yra demotyvuojantys.“

„Mes irgi turime išlikti vieningi, ir tai galioja ne tik mums, bet ir olimpiniam komitetui bei olimpiniam judėjimui“, – pridūrė jis.

Vėliau, klausiamas, ar Lietuvos sportininkai turėtų dalyvauti olimpiadoje, jeigu sprendimas nebus pakeistas, G. Nausėda ragino kol kas nenuleisti rankų ir siekti, kad sprendimas būtų pakeistas.

„Nenuleiskime rankų, nes aš įsitikinęs, kad iš moralinės pusės žiūrint, nukentėti turi sportininkai tų valstybių, kurios yra agresorės, – žurnalistams sakė G. Nausėda. – Mes dabar viską suformuluojame aukštyn kojomis, tai yra, šalys, kurios palaiko Ukrainą ir jos laisvės kovą, turi pasiaukoti, o šalys, kurios lyg niekur nieko sprogdina namus, žudo vaikus – jų sportininkai nieko nematydami toliau dalyvauja olimpinėse žaidynėse.“

„Tai yra absoliučiai nesuvokiama olimpinių žaidynių principų atžvilgiu ir dėl to aš manau, kad čia taškas dar nepadėtas ir mes turime kovoti, kad taškas nebūtų padėtas šitoje vietoje“, – pridūrė jis.

Olimpinių žaidynių vadovai penktadienį leido Rusijos ir Baltarusijos sportininkams varžytis su neutralia vėliava, išskyrus komandines varžybas, jei jie aktyviai neremia karo Ukrainoje.

Pasak TOK, šiuo metu tik aštuoni sportininkai iš Rusijos ir trys sportininkai iš Baltarusijos atitinka neutralių sportininkų reikalavimus.

Palyginimui, į kitų metų Paryžiaus olimpines žaidynes pateko daugiau nei 60 Ukrainos sportininkų.

Estijos vadovas Alaras Karis taip pat teigė, kad jam šis TOK sprendimas yra nepriimtinas tiek kaip piliečiui, tiek kaip sportą mėgstančiam žmogui.

„Šiuo momentu kalbame apie maždaug dešimt sportininkų ir jie nekovos po Rusijos vėliava. Tad pažiūrėkime, kaip ši procedūra vyks, nes yra subkomitetai, kurie nesidžiaugia šiuo sprendimu, todėl palaukime“, – sakė jis, pridurdamas, kad sportininkai daug metų ruošėsi šiai galimybei.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius pabrėžė, kad šis sprendimas pamina kertinius olimpinio judėjimo principus ir taip pat teigė, jog prisidės prie pastangų sprendimą pakeisti.

„Tikiu, kad dar turime laiko dirbti drauge, paveikti dalį Olimpinio komiteto priimtų sprendimų. Jei rasime daugiau draugų ir bendraminčių, vis dar egzistuoja pokyčio galimybė“, – kalbėjo Latvijos vadovas.

Jis svarstė, kad reikėtų peržiūrėti, ar dalis jų nėra susiję su Europos Sąjungoje sankcionuotomis bendrovėmis ir kitais juridiniais vienetais.

„Mano nuomone, jeigu niekas nepasikeis, būtų sudėtinga matyti Ukrainos ar Latvijos atletus besivaržančius. Tačiau tai, žinoma, sprendimas, kurį turės priimti vyriausybės ir sporto bendruomenės kiekvienoje šalyje, ir, žinoma, koordinuoti ir pergalvoti juos su bendramintėmis šalimis: Ukraina, Baltijos šalimis ir kitomis Europos valstybėmis, kurios nėra patenkintos tokiu sprendimu“, – kalbėjo E. Rinkevičius.

Be kita ko, nebus leidžiama dalyvauti sportininkų, turinčių Rusijos arba Baltarusijos pasą, komandoms.

Taip pat nebus įtraukti „sportininkai, kurie aktyviai remia karą“, taip pat „sportininkai, kurie yra sudarę sutartis su Rusijos ar Baltarusijos karinėmis ar nacionalinio saugumo tarnybomis“.

Be to, jokiame sporto renginyje ar susitikime būtų nerodoma šių Rusijos ar Baltarusijos vėliava, spalvos ar bet kokie kiti atpažinimo ženklai, negiedamas himnas.