Kitą šeštadienį, lapkričio 28 dieną, Kontiolahtyje biatlonininkai pradės medžioklę dėl kelialapių į 2022 metų Pekino olimpines žaidynes. Vieną po kito rekordus praėjusią žiemą mušusių lietuvių ambicijos tarp vyrų iškovoti ne vieną, ne du, bet net keturis kelialapius į žaidynes, kaip niekada pagrįstos.

Tiesa, koją pakišti gali COVID-19 pandemija, kelianti grėsmę, jog dėl komandinių taškų ne visada galės kovoti pajėgiausias rinktinės sąstatas.

Sezono startas – „burbuluose“

Lapkričio 9 dieną Lietuvą palikusi komanda laiką iki Kalėdų leis dviejuose „burbuluose“. Atsidurti juose gali tik tie varžybų dalyviai, aptarnaujantis personalas, kurių COVID-19 testai buvo neigiami. Dabar mūsiškiai treniruojasi ir startų laukia Kontiolahtyje: čia dalyvaus sezono atidarymo (lapkričio 28-29 d.) bei pirmame pasaulio taurės (gruodžio 3-6 d.) etapuose. Vėliau delegacija persikels į Hochfilceno miestą Austrijoje, kur vyks antrasis (gruodžio 11-13 d.) bei trečiasis (gruodžio 17-20 d.) planetos taurės etapai.

„Buvo numatyta pradėti sezoną nuo naujo formato sezono atidarymo varžybų, įeinančių į pasaulio taurės įskaitą. Tai būtų tarsi alternatyva tokioms varžyboms, kaip atvirasis Norvegijos čempionatas, kuris jau buvo vadinamas neoficialiu pasaulio taurės etapu, – teigė A.Daugirdas. – Atsižvelgiant į pandemiją, Tarptautinė biatlono sąjunga priėmė sprendimą sumažinti etapų vietų skaičių, sukūrė tam tikrus burbulus ir juose vykdys varžybas. Tam, kad būtų kuo mažiau važinėjimo iš etapo į etapą sportininkams bei aptarnaujančiam personalui.“

Planuojama, kad pirmieji etapai vyks stebint žiūrovams – tą vis dar leidžia Suomijos Vyriausybės įstatymai. Beje, praėjusį sezoną septintasis planetos taurės etapas Nove Mesto (Čekija) vyko be žiūrovų, aštuntasis Kontiolahtyje – taip pat, tuo tarpu Osle (Norvegija) turėjęs vykti devintasis etapas buvo apskritai atšauktas.

„Didžiausia baimė buvo praėjusį pavasarį, kai buvo nutrauktos pasaulio taurės varžybos, atšauktas paskutinis etapas. Visi sportininkai turėjo skubiai grįžti į Lietuvą ir izoliuotis. Nedrąsiai pirmą stovyklą sukvietėme tik birželio mėnesį ir daugiau koncentravomės į pasirengimą Lietuvoje. Turėjome iššūkių, nes mūsų treneriai ne lietuviai, pagrindinis – treneris iš Baltarusijos. Turėjome papildomų rūpesčių, kaip jiems grįžti namo ir po to vėl atvykti į treniruočių stovyklas. Tačiau tai vyko pakankamai sklandžiai, ačiū Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, kuri sudarė sąlygas aukšto meistriškumo sportininkams tęsti pasirengimą“, – padėkojo LBF vadovas.

Pasaulio taurės debiuto laukia perspektyvus 20-metis

Pagal praėjusio sezono Nacijų taurės įskaitą, kurioje vyrai užėmė 16 vietą, o moterys – 25-ąją, lietuviai į sprinto ir asmenines varžybas galės deleguoti atitinkamai po keturis ir du sportininkus. Būtent šeši biatlonininkai šiuo metu ir atsidūrė Suomijos „burbule“ – Vytautas Strolia, Karolis Dombrovkis, Linas Banys, debiuto laukiantis 20-metis Maksimas Fominas, Natalija Kočergina bei Gabrielė Leščinskaitė.

„Didžiausias pasikeitimas rinktinėje yra tas, kad nuo pavasario Tomas Kaukėnas vėl dirba su Latvijos specialistu Ilmaru Briciumi. Tomas sugrįžo pas savo senąjį trenerį, su kuriuo dirbo 2013-2015 metais“, – paaiškino A.Daugirdas.

Dėl skirtingų pasirengimo planų T.Kaukėno dar nėra Suomijoje – drauge su Latvijos rinktine jis planavo ten atvykti lapkričio 23 d. Vis dėlto prieš kelias dienas sportininkas pajuto peršalimo simptomus, todėl jam buvo atliktas COVID-19 testas, kurio atsakymo laukiama šiandien.

„Nė viena komanda nėra apsaugota nuo pandemijos, iššūkis bus visiems tas pats. Šioje vietoje ypač svarbu turėti ilgą atsarginį suolelį, tad džiugu, kad net 8 vyrai turi pasaulio taurės normatyvą. Džiugu tai, kad prie pagrindinės rinktinės pritrauktas jaunimo rinktinės narys Maksimas Fominas, kuris ruošiasi pirmam pasaulio taurės etapui“, – pasakojo A.Daugirdas.

2019 metų pasaulio jaunių čempionate visaginietis M.Fominas tarp 110 dalyvių sprinte užėmė ypač aukštą septintą vietą, o persekiojime buvo aštuntas.

Tuo tarpu moterų ekipos suolelis dar labiau sutrumpėjo: karjerą baigė dviejų pasaulio čempionatų dalyvė Ana Jesipionok.

Tikslas – šeši kelialapiai į Pekino žaidynes

Pekino olimpinėse žaidynėse dalyvaus 210 planetos biatlonininkų (po 105 vyrus ir moteris). Po šio sezono 1-3 vietas Nacijų taurės įskaitoje užimsiančios šalys iškovos 6 kelialapius, 4-10 vietos – po 5, tuo tarpu 11-20 vietos – po 4. Būtent į 4 kelialapius yra nusitaikiusi Lietuvos vyrų komanda, pernai užėmusi 16 vietą Nacijų įskaitoje.

Dar 12 individualių kelialapių bus išdalinta 2022-ųjų sausį tiems sportininkams, kurių komandos tarp nacijų liks už 20-uko. Estafetės neturinčiai dviejų žmonių Lietuvos moterų komandai tai vienintelė galimybė patekti į žaidynes – N.Kočergina bei G.Leščinskaitė rinkti taškus pradės kitą savaitgalį.

„Vyrai komandų įskaitoje stovi užtikrintai, 16 vietoje, ir pagal praėjusių metų rezultatus mes turėtumėme komandą olimpinėse žaidynėse. Tačiau viską lems šis sezonas. Prieš Sočio olimpiadą turėjome mažus šansus, nors ir tada buvo vyrų estafetė. Prieš Pjongčangą turėjome vilčių užimti 20 vietą, bet tada džiaugėmės ir 22 vieta bei dviem kelialapiais. Dabar vyrai yra sustiprėję, įgavę patirties. Komandoje yra konkurencija, o jų užimamos vietos pasaulio taurės varžybose duoda daug vilčių. Tikiu, kad vyrai pateks į žaidynes kaip komanda“, – teigė A.Daugirdas.

LBF prezidentas pastebi, kad priešolimpiniais metais konkurentai visada sustiprėja.

„Kiekvienas taškas šiemet bus labai svarbus. Reikia nepamiršti, kad priešolimpiniais metais visada visos komandos mobilizuojasi ir deda visas pastangas pasirodyti kuo geriau atrankoje. Neabejoju, kad ir šį kartą kova bus atkakli“, – sakė A.Daugirdas.

Praėjęs sezonas lietuviams tapo rekordiniu rezultatų prasme: įskaitinius asmeninius taškus pirmą kartą iškovojo net trys vyrai, Oberhofe (Vokietija) V.Strolia pasiekė Lietuvos vyrams iki tol neregėtą 20 vietą sprinte, Rūpoldinge (Vokietija) estafetė finišavo 14-a, o pasaulio čempionate Antholce (Italija) mišri estafetė buvo 16-a.