Tikriausiai didžiausiu netikėtumu galėtume pavadinti Deivido Gezevičiaus ir Tomo Neneratavičiaus duetą, kurių "Opel Astra" su priekiniais varomaisiais ratais atsidūrė kur kas galingesnių automobilių apsuptyje. Tačiau bendroje ralio įskaitoje lenktynininkai pelnė greičiausiųjų penketuką, už savęs palikdami ne vieną sportininką, įpratusį užimti aukštesnes pozicijas.

– Deividai, į greičiausiųjų penketuką patekote pirmą kartą. Kokia savijauta buvo po paskutinio – 12–ojo greičio ruožo?

– Pirmasis ralis šiemet išties ypatingas – organizatoriai pasistengė ir dėl dalyvių, ir dėl žiūrovų. Trasos buvo labai techniškos. Jos reikalavo puikaus komandinio darbo bei gero automobilio paruošimo. Intensyvus snygis penktadienio vakarą, kai reikėjo važiuoti pirmuosius keturis naktinius greičio ruožus, buvo dar vienas nemenkas iššūkis, tačiau visi šie išbandymai, su kuriais teko susidurti žiemos ralyje, po finišo leido jaustis dar pakiliau. Po jo dar kelias minutes nesuvokiau, kas įvyko. Rezultatas – neįtikėtinai geras ir neiškart suvokiamas, nes mes su Tomu negalėjome iškart suprasti, kad patekome į greičiausiųjų TOP 5. Kai išlipau iš automobilio, Tomas mane apsikabinęs kilstelėjo į viršų ir sušuko: "Deivi, mums pavyko." Šiais žodžiais buvo sunku patikėti.

– Tad koks tokio pasiekimo receptas?

Matyt, sėkmė neateina pati savaime, reikia jos link keliauti žingsnis po žingsnio – tai ilgo ir nuoseklaus pasiruošimo rezultatas.

– Matyt, sėkmė neateina pati savaime, reikia jos link keliauti žingsnis po žingsnio – tai ilgo ir nuoseklaus pasiruošimo rezultatas. Ir, žinoma, palaikymas, kurį mes turime – šeimos, draugų ir sirgalių. Tai labai svarbi sudedamoji dalis. Kita – pasiruošimas. Iki "Winter ralio" daug treniravomės. Buvo ir geresnių, ir blogesnių treniruočių, tačiau galiausiai viskas sugulė į patirties bagažą ir tai pravertė. Na, ir dar nereikia pamiršti sėkmės. Ji abi ralio dienas mums buvo nusiteikusi palankiai – neatsuko nugaros.

– Apskritai žvelgiant į dešimtuką matyti daug netikėtų ekipažų.

– Šiame ralyje buvo sudėtinga išvengti klaidų, bet kurie jų išvengė arba darė mažiausiai, finišavo ralyje ir sugebėjo atsidurti tarp greičiausiųjų.

– Šis ralis buvo sudėtingas – tai pripažino ir patys organizatoriai, ir sportininkai. Pirmą ralio dieną teko važiuoti naktį ir dar smarkiai pustant. Antrą ralio dieną nesėkmių patyrė daug dalyvių. Jūs išlaikėte stabilų tempą. Kaip jums klostėsi visas ralis?

– Jau po žvalgybos pastebėjome, kad trasos tinkamos mūsų ekipažui. Dar prieš ralį pajuokavau kad Benas (red.past.: Benediktas Vanagas. Jo komanda organizuoja "Winter rally") žino, kokios trasos tinkamiausios mūsų automobiliui.

Pirmąją ralio dieną – penktadienį, oro sąlygos buvo tikrai žiemiškos. Negana to, kad teko važiuoti jau sutemus, prasidėjo intensyvus snygis, tad buvo sunku susireguliuoti žibintus, kad matytume pakankamai kelio ir galėtume greitai važiuoti. Pirmajame greičio ruože, važiuojant su įjungtais papildomais žiibintais, jie labiau trukdė nei pagelbėjo, tad nusprendžiau juos visai išjungti. Tuomet Tomas patyrė daug streso, nes buvo sunku orientuotis, kur mes esme – kokį posūkį pasakyti. Aš bandžiau jam padėti susigaudyti, kur esame, kad lengviau būtų sekti stenogramą. Prie vairo taip pat nebuvo kada atsipalaiduoti – skraidžiau nuo vienos pusnies į kitą...

Bandžiau lėkti, kiek leido mano jėgos, tačiau pastangos buvo bevaisės. Nuvažiavę prie kito greičio ruožo pagaliau suradome tinkamą žibintų pasvyrimo kampą, kad būtų apšviesta daugiau kelio ir jau trečiajame greičio ruože patekome į TOP 10, tačiau ketvirtame greičo ruože nepavyko startuoti, nes jis buvo nutrauktas dėl neatsakingo žiūrovų elgesio.

– Kaip vertinate tokį žiūrovų elgesį?

– Man keista, kai žmonės nesupranta, kad tokiu savo elgesiu gadina šventę ir sportininkams, ir kitiems žiūrovams, pridaro rūpesčių organizatoriams. Toks elgesys yra neatsakingas ir niekaip nepateisinamas.

– Grįžkime prie ralio. O kaip praėjo antroji diena?

– Šeštadienis mums prasidėjo gana sudėtingai, nes po nakties trasose buvo daug sniego. Automobiliai trasose labai slidinėjo. Slystelėti rimtai ne kartą teko ir mums, tačiau mūsų nuklydimai nuo trasos nebuvo tokie nesėkmingi, kaip kitų sportininkų, kurie pasitraukė iš ralio.

Mums tikrai šypsojosi sėkmė, nes keliskart užklimpome ir nuvažiavome nuo trasos. Tačiau kažkaip išsikapstydavome ir vėl važiuodavome. Mažiausiai penkis kartus pamanėme, kad užstrigsime, o akimirkų, kai jau atrodė, kad netrukus ralį baigsime, taip pat netrūko, tačiau finišą pasiekėme sėkmingai.

– Penketuke esate tarp greitų sportininkų. Ar stebėjote ralio metu, kaip jiems sekasi?

– Nelabai gilinomės į bendros įskaitos rezultatus. Išvažiuodami į ralį kalbėjome, kad mūsų tikslas finišuoti ir gerai praleisti laiką bei iškovoti kuo daugiau taškų. Labiau stebėjome, kaip sekasi mūsų klasės konkurentams – Jonui Pipirui ir Evaldai Joteikai. Jie važiuoja labai konkurencingai, tad verčia stengtis ir siekti geresnių rezultatų. Nejautėme ir didelio spaudimo, tačiau prisipažinsiu, kad likus paskutiniams greičio ruožams, reikėjo surasti pusiasuvyrą tarp greičio ir ramaus važiavimo. Vis dėlto per metus, kai dalyvauju automobilių sporte, jau išmokau išlaikyti šaltą protą ir gerą tempą.

– Ar turėjote problemų dėl automobilio?

– Kurie stebėjo mūsų pasirodymą ir praėjusiame sezone, matė, kad mūsų "Astra" kaprizinga dama, tačiau ruošdamiesi šiam sezonui pakeitėme greičio dėžę – įsidėjome sportiškesnę, taip tikėdamiesi išspręsti problemas, kurių gali kilti. Viso ralio metu automobilis nekėlė didelių problemų, tad buvome susitelkę į važiavimą, stengėmės kontroliuoti situaciją ir mėgavomės varžybomis.

– Kokie šio sezono tikslai?

– Mes, kaip ir Vytautas Švedas, įpusėjus metams, žadame persėsti į kitą automobilį. Keisime savo "Opel Astra" į "Honda Civic". Tai vienas iš šio sezono tikslų. Kitas – aplenkti Vaidotą Žalą (juokiasi). Jei rimtai, tai stengsimės būtų geriausi savo klasėje ir tarp dviem ratais varomų automobilių bei tikimės, kad priartėjimas prie penketuko ribų ne paskutinį kartą.