Iš Europos veteranų čempionato – sidabro medalis

81-erių buvęs Lietuvos sporto universiteto (LSU) sportinės gimnastikos treneris Kostas Karpavičius iš Belgrado parsivežė Europos veteranų šuolių į vandenį varžybose iškovotą sidabro medalį. Vyriausios amžiaus kategorijos meistrų gretos sparčiai retėja, bet K. Karpavičius nepraranda užsidegimo – palaiko gerą fizinę formą ir neleidžia sau užsisėdėti namuose.

Beveik be treniruočių

Birželio pabaigoje Belgrade vyko Europos meistrų vandens sporto šakų čempionatas. Vien šuolių į vandenį varžybose dalyvavo 70 sportininkų nuo 26 iki 85 metų amžiaus. Lietuvai atstovavo keturi šuolininkai iš Kauno šuolių į vandenį veteranų klubo „Salto“.

Vyriausioje amžiaus kategorijoje varžęsis klubo narys K. Karpavičius šoko nuo 5 m aukščio bokšto ir iškovojo sidabro medalį. Kaip pats pasakoja, šuolius į vandenį profesionaliai praktikuoti pradėjo tik sulaukęs 50 metų ir pirmosiose varžybose Suomijoje startavo būtent nuo 5 m aukščio bokšto. „Kitaip gal net ir nemokėčiau, visą gyvenimą taip ir treniravausi“, – juokėsi K. Karpavičius.

Vyriausias – 85-erių – varžybų dalyvis iš JAV Johnas Deinigeris, kuris šokdamas nuo 1 m ir 3 m tramplinų savo amžiaus kategorijoje užėmė 1-ąją vietą, jau du dešimtmečius tradiciškai prisijungia prie Europos čempionatuose dalyvaujančių Kauno „Salto“ klubo veteranų. „2002 m. susipažinome ir susidraugavome Australijoje vykusiame pasaulio šuolių į vandenį čempionate. Nuo tada jis yra mūsų komandos narys“, – pasakojo K. Karpavičius.

Anksčiau ir moterys varžydavosi, dabar jau nė vienos neliko. Vyriausia moteris dalyvė šiemet buvo 75 metų amžiaus, o anksčiau buvo ir 90-mečių.

J. Deinigeris turi unikalios patirties, nes daug metų šokinėjo į vandenį nuo uolų. K. Karpavičių aplenkęs 83-ejų metų Eidhardas Kubasta iš Austrijos taip pat daug metų profesionaliai šokinėjo į vandenį. „Jis labai sportiškas, iki šiol kasdien treniruojasi baseine, o Kaune tokių sąlygų šuolininkai neturi. Aš pats treniruojuosi „Vilijos“ baseine, bet ten daugiausia treniruojasi plaukikai, yra didelis užimtumas, be to, baseinas nuomoja tik 1 m trampliną, o aš šokinėju nuo 5 m aukščio bokšto.  Džiaugiuosi, kad nuo rugsėjo galėsiu treniruotis LSU baseine“, – sakė K. Karpavičius.

„Prieš šį čempionatą buvau beveik nesitreniravęs, jau pačiame Belgrade tik savaitę prieš varžybas treniravausi nuo 5 m bokšto. Užteko laiko pasiruošti“, – pasakojo jis.

Kitąmet pasaulio šuolių į vandenį čempionatas vyks Singapūre. K. Karpavičius sako, kad tikriausiai jame nedalyvaus. „Labai brangi šalis“, – priežastį komentavo veteranas.

Padėjo patirtis

Sportas – K. Karpavičiaus gyvenimo būdas. LSU jis 53 metus dėstė sportinę gimnastiką, dabar pakaitomis dirba budinčiu Kauno lengvosios atletikos manieže ir keliuose LSU bendrabučiuose. Pasakoja, kad patinka bendrauti su sportišku jaunimu. „Toks užimtumas skatina ir toliau judėti, neužsisėdėti namuose – tai irgi labai svarbu“, – akcentavo K. Karpavičius.

Pasak jo, šiandien daug kas sportininkų rengime ir pačiame LSU labai pasikeitę: „Pavyzdžiui, gimnastikos katedroje visiškai neliko dirbančių vyrų, vos kelios moterys.“

K. Karpavičiaus asmeninio archyvo nuotr.

K. Karpavičiaus patirtis gimnastikos katedroje iš dalies ir tapo priežastimi, atvedusia iki šuolių į vandenį starto. „Akrobatika labai susijusi su šuoliais į vandenį, man buvo paprasta – ką liepė plaukimo trenerė Asta Girdauskienė, tą ir dariau. Ir dabar kartu vis dar važiuojame į čempionatus, ji šiemet Belgrade kartu su dukra Indre ir J. Deinigeriu laimėjo pirmą vietą komandinėse varžybose – aplenkė Olandijos komandą 0,75 balo. Šokdama nuo 1 m tramplino A. Girdauskienė 60–65 metų amžiaus kategorijoje iškovojo dar vieną aukso medalį, o nuo 3 m tramplino ir bokšto – sidabro medalį“, – vardijo jis.

K. Karpavičius prisimena savo pirmąsias varžybas: „Kai A. Girdauskienė pasakė apie varžybas Suomijoje, turėjau mėnesį joms pasiruošti – tiek ir treniravausi. Ji mane išmokė visų reikiamų šuolių. Vaikystėje gyvenau Kuršėnų gatvėje, netoli Neries krantų, man vanduo ir aukštis niekada nebuvo baisūs, todėl ir rezultatai tokie geri buvo. Kai pradėjau dalyvauti čempionatuose, buvo šeši šuoliai, dabar mano amžiaus grupei priklauso atlikti keturis skirtingų technikų šuolius.“

„Tiesa, jau sakiau, kad nebedalyvausiu čempionatuose, bet, derindamas su darbu, galiu kartą per dvi savaites išeiti į treniruotę, todėl nusprendžiau, kad šiemet vis dėlto dar sudalyvausiu“, – atviravo sportininkas.

Režimas ir nusiteikimas

K. Karpavičius neslepia, kad reikia įdėti pastangų, norint išlaikyti esamą fizinę formą. Sportininkas ne tik į darbą važiuoja dviračiu, bet prieš tai kiekvieną rytą dar ir namuose valandą mina į specialius riedučius įmontuoto dviračio pedalus. Vėliau pusvalandį atlieka įvairius tempimo pratimus.

Iš ryto, po treniruotės, svarbu ir gerai pavalgyti, bet, kaip pats veteranas sako, jokių taisyklių, madų, ką valgyti ar ko nevalgyti, jis nesivaiko. „Tėvai visada sriubas virė, man patikdavo, aš net ir savo anytą išmokiau sriubas virti. Turėdavo geros mėsos, virdavo, patardavau kruopų ar daržovių kokių nors įdėti – skanios sriubos pavykdavo. Ir dabar kasdien valgau sriubą“, – pasakojo jis.

„Svarbu laikas, kada valgoma. Pusryčiai po sporto būna apie 7.30 val., pietūs – daugmaž iki 14 val.“, – pridūrė sportininkas.

Ne visi senjorai tokie sportiški kaip K. Karpavičius. Bet jis visiems be išimčių rekomenduoja pirmiausia kas rytą daryti mankštą. „Ir būtinai keiskite blogus įpročius: nerūkykite, nevartokite alkoholio. Beveik visi mano draugai jau kapuose, o aš dar sportuoju“, – sakė veteranas.

„Mano amžiaus kategorijoje likome trys šuolių į vandenį veteranai Europoje. Labai retėja gretos būtent šitoje kategorijoje, anksčiau dalyvių būdavo gerokai daugiau. Anksčiau ir moterys varžydavosi, dabar jau nė vienos neliko. Vyriausia moteris dalyvė šiemet buvo 75 metų amžiaus, o anksčiau buvo ir 90-mečių“, – teigė K. Karpavičius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių