Apie tokį poreikį šią savaitę diskutavo Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija, Paryžiaus olimpinėse žaidynėse sidabro medalį iškovojusios breiko šokėjos Dominikos Banevič mamai prašant rasti papildomų lėšų sportininkės veiklai finansuoti.

Pernai Prancūzijos sostinėje vykusiose žaidynėse breikas pirmą ir kol kas vienintelį kartą buvo įtrauktas į olimpinę programą. Dėl to šią sporto šaką globojanti federacija kurį laiką gavo didesnį finansavimą.

Los Andželo olimpinėse žaidynėse breiko nebus, todėl Lietuvos sportinių šokių federacija (LFŠS) atsidūrė neolimpinių sporto šakų kategorijoje ir gaus keliskart mažesnį finansavimą. Kada breikas vėl taps olimpine rungtimi, dar nėra aišku.

Alinos Banevič skaičiavimu, jos dukros treniruotėms, medicininėms išlaidoms, išvykoms šiuo metu reikėtų apie 40 tūkst. eurų per metus.

Seimo komisijos posėdyje dalyvavęs švietimo, mokslo ir sporto viceministras Giedrius Grybauskas ragino vengti daryti išimtis, tačiau pabrėžė, kad lėšų bus ieškoma. 

„Manau, kad rasime tą 40 tūkst. vienaip ar kitaip, tačiau noriu pabrėžti, kad turėtume galvoti apie universalų sprendimą, o ne išimtis“, – sakė politikas.

Ženkliai sumažėjo finansavimas

Sportinių šokių federacijos generalinė sekretorė Diana Gornatkevičienė BNS teigė, kad šiemet federacijos finansavimas iš valstybės biudžeto lėšų sumažėjo nuo maždaug 400 tūkst. iki 84 tūkst. eurų per metus.

Jos teigimu, anksčiau federacija vien D. Banevič veiklai finansuoti skirdavo apie 50–60 tūkst. eurų.

„Juos investuodavome į pasiruošimą stovykloms, salės nuomą, dalyvavimą atrankų varžybose“, – sakė generalinė sekretorė.

Federacija dar nėra numačiusi, kiek lėšų šiemet galėtų skirti D. Banevič, tačiau planuoja ir toliau nuomoti salę treniruotėms, o tai kainuos apie 12 tūkst. eurų per metus.

LFŠS generalinė sekretorė pabrėžė, kad valstybė turėtų nustatyti, kaip turėtų būti finansuojami sportininkai, kurių sporto šaka išbraukta iš olimpinių žaidynių.

„Finansavimo skyrimo apraše turėtų būti tam tikros nuostatos, kaip keičiantis statusui iš olimpinės į ne olimpinę, sporto federacijos būtų finansuojamos ir kad turėtų lygiavertes sąlygas dalyvauti konkursuose“, – sakė D. Gornatkevičienė.

„Tokių atvejų gali būti daugiau“

Seimo komisijos pirmininkė, Socialdemokratų partijos frakcijos narė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė BNS teigė mananti, jog tokiais atvejais numatant finansavimą turėtų būti pereinamasis laikotarpis.

„Gal galima būtų kokį pereinamąjį laikotarpį sugalvoti, kad sportininkus dar kurį laiką būtų galima palaikyti iš kažkokių resursų“, – teigė politikė.

Penkiakovininkė atkreipė dėmesį, kad toks atvejis kaip D. Banevič Lietuvoje yra pirmas.

„Mes neturėjome tokios patirties, reikėtų pagalvoti apie tai. (...) Tokių atvejų gali būti daugiau“, – sakė olimpinė čempionė.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras atkreipė dėmesį, kad išmanydamos valstybės finansavimo tvarkas, organizacijos turi valdyti lūkesčius finansavimui ir galimas rizikas.

„Šiuo atveju norisi pasidžiaugti, kad Lietuvos sportinių šokių federacija tai sėkmingai daro ir numato sportininkei užtikrinti nemokamą infrastruktūrą“, – BNS komentare sakė G. Grybauskas.

„Peržiūrėsime finansavimo tvarkas ir laikydamiesi teisės aktų ieškosime sprendimo“, – pridūrė jis.

Pernai rugpjūčio 9 dieną breiko šokėja D. Banevič Paryžiaus olimpinėse žaidynėse iškovojo sidabro medalį. Šiuo laimėjimu sportininkė ketveriems metams užsitikrino valstybės skiriamą stipendiją, jis siekia apie 48 tūkst. eurų per metus. Baigusi karjerą ji taip pat turės teisę gauti rentą.

Prašomą sumą vadina adekvačia

Kaip BNS teigė Nacionalinės sporto agentūros direktorius Mindaugas Špokas, kitą savaitę planuojama ministerijai pateikti siūlymus, kaip finansuoti iš olimpiadų išbrauktų šakų sportininkus.

„Mes idėją pačią žinome, dabar reikia sudėlioti teisinius dalykus. Kitą savaitę pabandysime (į ministeriją – BNS) atnešti visus savo namų darbus. (...) Tai tikrai nėra kokie nors kosminiai pinigai, dabar reikia to teisinio reguliavimo“, – sakė jis.

M. Špokas teigė, kad D. Banevič atveju prašoma suma sportininkei yra adekvati.

„Pagal pasaulinį modelį, tai sportininkas turėtų gauti tiek finansavimą, stipendiją, tiek trenerio išlaikymo dalį, medicininį krepšelį, pasirengimo pinigus“, – kalbėjo agentūros vadovas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje olimpinės sporto šakos „dalinasi 83 proc. viso sporto biudžeto“

„Tai ženkli suma“, – BNS teigė M. Špokas.

Sporto biudžetas šiais metais siekia 76,3 mln. eurų, finansavimas jam didėjo 3,7 mln. eurų.