Tarptautinis olimpinis komitetas teisėjauti boksininkų kovoms atrinko ir pakvietė 36 arbitrus iš visų žemynų. TOK kvietimo sulaukė ir tarptautinės trijų žvaigždučių (tai Tarptautinės bokso federacijos (AIBA) aukščiausia kategorija – red. pastaba) teisėjas 55-erių metų kėdainietis G. Šniukšta.

– Papasakokite apie save: kur gimėte, augote, ką sportavote, ką dirbate?

– 1965 metų spalio 10-ąją, kai tėvai grįžo iš tremties bei apsistojo pas gimines Kupiškio rajone, Šepetos kaime, gimiau ir aš. Netrukus persikėlėme į Kėdainius, kuriuose ir dabar gyvenu. Tad esu beveik tikras kėdainietis.

Žaidžiau futbolą, boksavausi. Buvau daugkartinis Lietuvos jaunių ir jaunimo, „Darbo rezervų“ bokso čempionas, SSRS ginkluotųjų pajėgų vicečempionas. Turėjau 168 kovas, iš kurių laimėjau 133. Anksti vedžiau ir teko rinktis – sportas ar šeima. Pasirinkau šeimą.

Esu įmonės, tvarkančios nepavojingas atliekas, savininkas. Boksavosi ir mano sūnus, du brolio sūnūs, buvo šalies jaunių, jaunimo čempionatų nugalėtojai ir prizininkai.

– Kas paskatino tapti bokso teisėju?

– Pirmasis, kuris pasakė „tu gali“, buvo dabar jau anapilin iškeliavęs šešeriais metais vyresnis brolis Mindaugas. Jis taip pat buvo tarptautinės kategorijos bokso teisėjas. Kai 2012 m. televizoriaus ekrane su broliu žiūrėjome boksininkų kovas iš Londono žaidynių, daviau jam žodį, kad tapsiu olimpiniu teisėju.

Antrasis skatintojas buvo tuo metu jau žinomas bokso teisėjas Vilmantas Bobinas. Kažkada Naujųjų metų proga iš jo gavau neįprastą dovaną – baltas bokso teisėjo kelnes. Teko jas mautis. Beje, su baltom kelnėm dar toks linksmas nuotykis buvo. Baltos, tad nežinia kur išsitepa, o naujų bokso teisėjo karjeros pradžioje pirkti nebuvo. Tekdavo siūdintis. Kartą žiemą nuėjau į medžiagų parduotuvę ir paprašiau pardavėjos baltos medžiagos kelnėms. Pasižiūrėjo į mane keistu žvilgsniu. Paaiškinau, kad esu bokso teisėjas, tokia mūsų darbinė apranga. Dabar teisėjai aprūpinami aprangomis. Žinau, kad Tokijuje gausiu ir paradinę, ir darbinę aprangą.

Kai 2012 m. televizoriaus ekrane su broliu žiūrėjome boksininkų kovas iš Londono žaidynių, daviau jam žodį, kad tapsiu olimpiniu teisėju.

– Koks buvo jūsų kelias iki Tokijo olimpinio ringo?

– Teisėjauju jau dvidešimt metų. Nuo pat pradžių neblogai sekėsi ir po truputį kilau karjeros laiptais. 2001-aisiais debiutavau, o po trejų metų išsilaikiau tarptautinę AIBA kategoriją. 2010 m. teisėjavau pirmame dideliame turnyre – Europos jaunių čempionate. Pastaraisiais metais teisėjavau svarbiausiose tarptautinėse varžybose – pasaulio, Europos ir Azijos suaugusiųjų čempionatuose, 2018 m. jaunimo olimpinėse žaidynėse Buenos Airėse, Europos jaunimo ir jaunių čempionatuose.

Apie 80 teisėjų buvo atrinkta teisėjauti Tokijo žaidynių atrankos turnyruose įvairiuose žemynuose. Europos zonos atrankos turnyre negalėjau teisėjauti, nes jame dalyvavo lietuviai, gavau kvietimus teisėjauti Amerikos, Afrikos ir Azijos boksininkų kovoms. Deja, dėl pandemijos buvo atšauktas Buenos Airėse turėjęs vykti Amerikos atrankos turnyras bei Uhane numatyta Azijos zonos atranka. Teko teisėjauti tik Afrikos zonos atrankos varžybose Dakare. Ten sulaukiau teigiamų TOK atstovų vertinimų už gerą teisėjavimą tiek ringe, tiek prie ringo. Po kurio laiko gavau oficialų kvietimą teisėjauti olimpinėse žaidynėse. Beje, pranešimo, kad esu kviečiamas teisėjauti Tokijo žaidynėse, sulaukiau birželio 10-ąją, per dukros 30-ąjį gimtadienį.

– Pakalbėkime apie bokso taisykles. Olimpinėse žaidynėse, jeigu kova nenutraukiama anksčiau, vyksta trys raundai po tris minutes. Vienas arbitras vadovauja kovai ringe, o penki skaičiuoja taškus sėdėdami prie staliukų šalia ringo. Trumpai papasakokite, kaip skaičiuojami taškai.

– Aukščiausias vieno raundo vieno boksininko įvertinimas – 10 taškų. Nežymiai nusileidęs varžovas gali gauti 9 taškus. Jeigu skiriami tik 8 taškai, tai persvara jau didelė. Per tris raundus nugalėtojui vienas šoninis teisėjas gali skirti 30 taškų. Dažniausi rezultatai – 30:29, 30:28, 30:27. Bet būna, kad nuomonės išsiskiria: būna, kad pergalę skiria keturi teisėjai iš penkių, o kartais – tik trys. Tad galutinis kovos rezultatas 5:0, 4:1, 3:2. Skaičiuojami tikslūs smūgiai į galvą ir korpusą. Lygioje kovoje daugiau taškų skiriama tam boksininkui, kuris atliko daugiau įvairių smūgių, ypač į korpusą.

Nokdaunas – eilinis taškas. Du viename raunde – jau praktiškai 2 taškų persvara. Po trečio nokdauno viename raunde kova nutraukiama dėl aiškios persvaros. Už tris pražangas, nebūtinai vienodas, skiriamas įspėjimas. Po trečio įspėjimo boksininkas diskvalifikuojamas. Įspėjimai skiriami už smūgius žemiau juostos, už smūgius atvira pirštine – vidine jos dalimi, už smūgius per viršugalvį ir varžovui galva.

– Kur sunkiau teisėjauti: ringe ar šalia jo?

– Visur būtina ypatinga koncentracija. Reikia būti ypač dėmesingam. Skaičiuodamas taškus šalia ringo negali apsirikti, nors dažnai būna tokios lygios kovos, kad tikrai sunku nuspręsti, kas laimėjo. Teisėjaudamas ringe esi atsakingas už sportininkus, privalai kiek įmanoma juos saugoti. Labai svarbu laiku užfiksuoti nokdauną, užkirsti kelią nešvariam boksui. Atvirai šnekant, nelengvas darbas.

– Ar yra taisyklių traktavimo skirtumų moterų ir vyrų kovose?

– Jokių. Taisyklės tos pačios. Tik moterys boksuojasi su šalmais.

– Kaip skirstomi arbitrai teisėjauti ringe ir šalia jo?

– Tai daro specialios kompiuterinės programos. Visų pirma žiūrima teisėjų neutralumo. Pavyzdžiui, jeigu boksuojasi Europos ir Amerikos atstovai, tai stengiamasi, kad tų žemynų teisėjų būtų kuo mažiau. Nuo to, kas lipa į ringą, priklauso, kokios šalies teisėjas bus pasirinktas.

– Boksininkų turnyras vienas iš ilgiausių olimpinėse žaidynėse, kovos vyks net 16 dienų. Arbitrai vieną dieną gali teisėjauti tik vienai kovai ar daugiau?

– Vienos sesijos metu galima kelis kartus teisėjauti ir ringe, ir šoniniu teisėju. Jokių ribojimų nėra. Daug kas priklauso nuo neutralumo ir kiek sykių parinks kompiuteris.

– Ar reikia teisėjauti su kaukėmis?

– Taip.

– Ir ringe?

– Ir ringe. Nėra labai patogu. Sunkiau kvėpuoti, kalbėti. O dar reikia save kontroliuoti, ar kaukė taisyklingai uždėta.

– Kokie jūsų pomėgiai? Gal esate medžiotojas ar žvejys, gal kolekcionuojate bokso suvenyrus?

– Pats įdomiausias mano pomėgis – stalo tenisas. Jau beveik 20 metų žaidžiu stalo tenisą, su Kėdainių STK (stalo teniso klubas) komanda rungtyniaujame Lietuvos ketvirtojoje komandinėje lygoje. Nors reitingų turnyruose dalyvauju retai, esu 903-ias. Manau, kad galėčiau pakilti aukščiau.

Mėgstu žvejoti. Ypatingais laimikiais pasigirti negaliu, bet Kuršių mariose esu sugavęs pustrečio kilogramo karosą. Tai padarė įspūdį aplinkiniams žvejams.

Nesu kolekcininkas, bet parsivežu iš varžybų, iš svečių šalių vieną kitą suvenyrą, pasikeičiu su kolegomis ženkliukais. Dažniau tenka vykdyti bičiulių prašymus: vienas renka ženkliukus, kitas taureles, o trečias – dar kažką.

Tradicija

Tokijo olimpinės žaidynės – jau trečios vasaros žaidynės iš eilės, kuriose bokso varžybose teisėjauja lietuvis. 2012 m. Londone ir 2016 m. Rio de Žaneire teisėjavo Kęstutis Bagdanavičius. Pirmasis bokso arbitras iš Lietuvos olimpinėse žaidynėse buvo legendinis boksininkas, pirmasis Lietuvos olimpinis čempionas Danas Pozniakas, čempionu tapęs 1968 m. Meksike, o teisėjavęs 1980 m. Maskvos žaidynėse.

Lietuvos boksininkai olimpinėse žaidynėse yra iškovoję visų spalvų medalius. Be jau minėto D.Pozniako aukso, sidabrą 1964 m. Tokijuje pelnė Ričardas Tamulis, 1968 m. Meksike – Jonas Čepulis, bronzą 1956 m. Melburne Romualdas Murauskas ir 2012 m. Londone ­– Evaldas Petrauskas. 

Arbitrai

Tokijo olimpinėse žaidynėse dirba arba dar dirbs keturi Lietuvos arbitrai. Plaukimo varžybose teisėjauja Saulius Binevičius, šaudymo iš lanko – Ringa Baltrušaitė, šiuolaikinės penkiakovės – Edvinas Krungolcas, bokso – Gintaras Šniukšta.