Vilniaus krepšinio mokyklos trenerė Živilė Mikalauskaitė šiais metais turi kuo didžiuotis – net šešios jos auklėtinės yra nuolat kviečiamos į Lietuvos krepšinio federacijos rengiamą stovyklą „Talentų U15 karta“. Su šiomis merginomis trenerė dirba nuo pat atvykimo į Vilnių ir pirmųjų jų treniruočių.

Į šią rinktinę yra kviečiamos Dalia Donskichytė, Eglė Zabotkaitė, Patricija Sribikytė, Emilija Mikoliūnaitė, Goda Kuzminskytė ir Miglė Purlytė.

Ž. Mikalauskaitė treniruoja ne tik 1999-2000 m. gimimo merginas, bet ir 2005-2006 m. gim. mergaites bei kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų merginų grupę.

Trenerės darbą beveik prieš dvidešimt penkerius metus pradėjusi Ž. Mikalauskaitė pripažįsta, kad ši U-15 karta yra talentingiausia, kurią jai teko treniruoti.

„Kai dirbau Kauno krepšinio mokykloje, į rinktinę būdavo, kad patekdavo trys mano auklėtinės, o dabar skaičius dvigubas. Kaip sakoma, kažkuriais metais gimsta daugiau talentų, nes būna renki kitų gimimo metų komandą ir vistiek nebūna tiek talentingų mergaičių“, – sako VKM trenerė.

Ž. Mikalauskaitė nesiryžta prognozuoti, ką gali pasiekti šios merginos, bet ji visada tikisi, kad jos auklėtinės žais Lietuvos rinktinėse arba moterų komandose. Tam, kad pasiektų šį tikslą, jaunosios krepšininkės vien talentu pasikliauti negali.

„Talentas reikalingas, bet reikia darbo. Yra pavyzdžių, kad savo darbu ir charakteriu kai kurios žaidėjos aplenkia talentingesnes už save. Charakteris lemia daug, nes reikia užsipyrimo ir atkaklumo. Taip pat reikia mylėti krepšinį“, – neabejoja specialistė.

Auklėtinės dėl į jas atkreipto federacijos dėmesio nosies riesti neketina – jos supranta, kad tai tik pirmas žingsnis krepšinyje. Kartu tai joms tapo dar didesne motyvacija stengtis treniruočių metu. Jei ir praleidžia vienas kitas pratybas, tam jos dažniausiai turi rimtas priežastis.

2007 m. pradėjusi treniruoti šias merginas, dabartinę 1999-2000 m. gim. Rinktinę Ž. Mikalauskaitė susirinko per trejus metus. Dabar ją auklėtinės dažnai pavadina ir mama.

„Jos kartais sako, kad aš joms kaip mama – mes vienos apie kitą jau daug žinome. Pasikalbame, kai būna kažkokių problemų. Vykstant į varžybas mes jau paliečiame visokių temų, pabendraujame, nėra vien tik taip, kad mus sieja tik krepšinis“, – pasakoja ilgametė krepšinio trenerė.

Sezono atidarymo ir uždarymo proga komanda dažnai nueina į piceriją, ten ateina ir tėveliai. Komanda taip pat mini vieni kitų gimtadienius ir kitaip stiprina tarpusavio ryšius.

Ž. Mikalauskaitė gali palyginti ir dvi skirtingas kartas, kadangi dabar ji treniruoja 2005 m. gim. mergaites.

„Jau matau porą neblogų mergaičių, tikiuosi, kad perspektyva yra. Dabar visos auklėtinės yra išdykusios, krepšinio mokytis nelabai nori, prašo žaidimų. Jos labai aktyvios. Ta kartų kaita jaučiasi, vaikai skiriasi – dabar smalsesni, drąsesni, dabartinės penkiolikmetės buvo ramesnės ir kuklesnės“, – lygina VKM trenerė.