Tai komentuoja JAV santuokos ir šeimos specialistų asociacijos psichologė, seksualinių santykių terapijos specialistė Sarah Hunter Murray.

– Diena buvo puiki ir dabar jūs trokštate, kad jūsų mylimoji (mylimasis) greičiau grįžtų namo ir vakarą, kuris baigsis meilės naktimi, praleistumėte kartu. Jaudulio vedini ruošiate stalą, degate žvakes, girdite rakinamas duris...

Tačiau jūsų partneris nenusiteikęs romantiškai: diena jam buvo pragariška, o dar ir kamščiai kelyje. Kone vienu ypu jis išmaukia pripildytą taurę ir krenta ant sofos. Viskas, ko jam dabar reikia, – pagalvė ir televizoriaus pultelis. Pažįstama situacija?..

Nuolatiniai moterų atsisakymai užsiimti seksu veikė vyrų savivartę ir pasitikėjimą. Daugelis jų minėjo, kad tai neigiamai veikė libido ir jie ėmė vengti lytinių santykių.

Dauguma mano apklaustų moterų prisipažino, kad neigiamas partnerio atsakymas į pasiūlytą artumą jas ypač žeidžia. Tačiau jos įsitikinusios, kad tokia pati situacija vyrams nėra labai skausminga. Galiu pasakyti, kad šiai klaidingai prielaidai susiformuoti įtakos turėjo du stereotipai.

Pirmasis – vyrams seksas labiau reikalingas tam, kad jie jaustųsi gerai fiziškai, o emocinis ryšys nėra toks svarbus. Jeigu vyrui atsakoma, jis dėl to pernelyg neišgyvena, nes viso labo paranda galimybę patirti seksualinį pasitenkinimą.

Antras stereotipas – stiprioji lytis yra seksualinių santykių iniciatoriai ir todėl jiems visuomet skiriamas „puolėjo“ vaidmuo. Moteris yra „gynėja“, todėl atsisakyti sekso jai yra normalu. Tokiu atveju vyras tiesiog pripranta, kad jo troškimai gali būti atstumti.

Iš tikrųjų viskas yra atvirkščiai. Sunku susitaikyti, jog esi atstumiamas. Ir dėl to, kad vyrams tai nutinka dažniau, jie ir išgyvena skaudžiau.

Aš atlikau 30–60 metų amžiaus vyrų, ilgai (daugiau kaip 14 metų) gyvenančių poroje, apklausą. Jų teiravausi, ar per bendro gyvenimo metus buvo periodų, kai seksualinė trauka partnerei sumažėjo arba iš viso buvo dingusi. Beveik visi respondentai prisipažino, kad jų libido, o kartais ir pasitikėjimas savimi menko, kai dėl tam tikrų priežasčių su jais buvo atsisakyta užsiimti seksu.

Štai ką rašė vyrai:

„Kai tu siūlai žmonai pasimylėti, o ji, nors aplinkybės yra palankios, tau nuolatos sako „ne“, iš pradžių tai žeidžia, o vėliau po truputį apima depresija. Tuomet pradedi sau sakyti: „Tarp mūsų kažkas „išsiderino“ ir turbūt aš dėl to kaltas“.“ (Michailas, 32 m)

„Jeigu moteris tavęs nenori, vadinasi, esi jai neįdomus. Tai skaudina. Jaučiuosi nereikalingas. Galbūt taip ir nėra, bet aš taip jaučiuosi.“ (Markas, 42 m.)