10 įdomiausių faktų apie juoką

  • Teksto dydis:

Juokas yra gana keistas reiškinys. Kodėl į kai kuriuos dalykus turime reaguoti nevalingai skleidžiamais garsais ir neritmišku kvėpavimu? Kodėl evoliucijos eigoje mes išsivystėme juoką? Kai kurių aspektų mokslas iki šiol negali paaiškinti. Tačiau daug įdomių faktų apie juoką jau žinoma – štai keletas įdomesnių.

1. Juokui skirta visa atskira mokslo šaka. Juoko tyrimai visada domino mokslininkus jau vien dėl šio reiškinio keistumo. Jiems skirta mokslo šaka vadinama gelotologija ir ji juoką tyrinėja tiek iš psichologinės, tiek iš fiziologinės perspektyvos.

2. Per dieną vidutiniškai žmonės juokiasi bent 13 kartų. Tiesa, skirtingi tyrimai šį skaičių tai padidina, tai sumažina. Beje, dažniausiai žmonės juokiasi ne iš anekdotų, juokingų vaizdo įrašų ar pokštų, o netikėtų nutikimų ar įvairių dalykų, kurie neturėjo būti juokingi. Vaikai juokiasi daugiau nei dvigubai dažniau nei suaugusieji – augdami juokiamės vis mažiau. Galiausiai, moterys juokiasi šiek tiek dažniau nei vyrai

3. Juokas yra naudingas mūsų sveikatai. Dažnas nuoširdus juokas padeda apsisaugoti nuo ligų ir, kaip manoma, ilgina gyvenimą. Norvegijoje ir Japonijoje buvo atlikti tyrimai, kurie įrodė, kad juokdamiesi savo gyvenimą galime pailginti bent porą metų, tačiau mokslininkai šio mechanizmo paaiškinti kol kas negali. Beje, juokas taip pat suteikia žvalumo – ryte nuoširdžiai pasijuokus išsisklaido mieguistumas.

4. Juokas atlieka svarbią socialinę funkciją. Galbūt tam jis ir yra skirtas – padeda mums atpažinti į save panašius individus. Juokas padeda pajusti bendrumą su kitais žmonėmis. Tai yra, jei įsimaišėte į neįprastą žmonių ratą, įsilieti padės bendras juokas. Ne paslaptis ir tai, kad juokas yra užkrečiamas – girdimas kitų žmonių juokas verčia juoktis ir mus. Tačiau įdomu ir tai, kad žmonėms lengviau juoktis tuomet, kai yra ne vieni. Tai tikriausiai pastebėjote ir jūs – žiūrėdami juokingą filmą su draugais juokiatės gerokai daugiau nei žiūrėdami vieni.

5. Nėra tokio dalyko, kuris prajuokintų visus, bet mokslininkai žino tokį, kuris prajuokina daugelį. Kiekvieno žmogaus humoro jausmas yra unikalus, tačiau yra dalykų, kurie atrodo juokingi daugeliui. Štai profesorė Sophie Scott, kuri ilgą laiką tyrinėja juoką ir pati yra komikė, pastebėjo, kad daugelį žmonių prajuokina vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti žmonės, kurie stengiasi nesijuokti.

6. Juokiasi ne tik žmonės. Beždžionės taip pat garsiai juokiasi – tikriausiai apie šį gyvūną pirmiausia ir pagalvojote. Bet ar žinojote, kad žiurkės taip pat moka juoktis? Pokštų jos nesupranta, tačiau pakutentos pradeda juoktis.

7. Juokas degina kalorijas. Prie to prisideda padažnėjęs širdies ritmas ir kvėpavimas. 10–15 minučių juoko sudegina maždaug 40 kalorijų – nedaug, todėl juoktis reikia dar dažniau ir stipriau.

8. Netikrą šypseną išspausti galima, netikrą juoką – ne. Tikriausiai iš karto pagalvojote, kad tai nesąmonė – daugybė žmonių juokiasi priverstinai. Kaip filmavimo aikštelėse juoktųsi aktoriai? Nors nevalingą kvėpavimą ir į juoką panašų garsą galima pamėgdžioti, dirbtinis juokas nieko neapkvailina. Tyrimai parodė, kad žmonėms nesunku atskirti nuoširdų ir netikrą juoką. Aktoriai dažniausiai stengiasi juoktis natūraliai – įsijausti į vaidmenį ir juoktis taip, kaip jiems tuo metu norisi. Todėl filmavimo aikštelėse stengiamasi palaikyti laisvą atmosferą.

9. Juokas ir humoro jausmas gali padėti susirasti antrąją pusę. Net keli tyrimai parodė, kad žmonės, ieškantys partnerių, humoro jausmą vertina labiau nei išvaizdą, profesiją ir intelektą. Dar daugiau – žmones traukia tie, kurie juokiasi iš jų pokštų.

10. Mes juokiamės tik tam skirtu metu. Juokas retai kada pertraukia mūsų pačių žodžius. Žmonės kalbėdami juokiasi tik per pauzes, kurios skirtos atsikvėpti. Tačiau tada, kai prasideda rimti juoko priepuoliai ir žmogus vis dar bando kalbėti, tai labai sunku dėl oro stygiaus – nuoširdaus juoko metu kvėpavimas pasidaro toks neritmiškas, kad darosi sunku kalbėti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Nevenkite kalbėti apie pavojus – tai gali išgelbėti vaiko gyvybę
    Nevenkite kalbėti apie pavojus – tai gali išgelbėti vaiko gyvybę

    Vaikams vis mažiau būnant namuose ir daugiau laiko leidžiant su draugais ir būreliuose, tėvai neretai jaučia nerimą dėl jų saugumo. Kai su vaiku nepavyksta susisiekti telefonu, tėvams kyla įtampa – galbūt jis pakliuvo į pavojingą situacij...

  • Blogos nuotaikos vengti nebūtina?
    Blogos nuotaikos vengti nebūtina?

    Rudens sezonui perkopus į antrą pusę, daugelis pastebi pakitusią emocinę būseną. Specialistai mano, kad tokiu metų laiku depresyvios nuotaikos išvengti įmanoma, tačiau žmonės turi išmokti priimti esamą būseną. ...

  •  Kaip kalbėti su vaiku apie netektį ir mirtį?
    Kaip kalbėti su vaiku apie netektį ir mirtį?

    Suprantama, kad tėvai nori matyti tik linksmus ir laimingus savo vaikus ir kuo ilgiau apsaugoti juos nuo skaudžių temų ir įvykių. Tačiau augdamas vaikas neišvengiamai su jais susidurs ir patirs, kad tam tikros situacijos kinta ir reikia prie jų ...

    4
  • Savaitgalį – rodyklių sukimas: kokį poveikį daro sveikatai?
    Savaitgalį – rodyklių sukimas: kokį poveikį daro sveikatai?

    Šį savaitgalį, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, laikrodžio rodyklės bus sukamos viena valanda atgal. Nors būta įvairių diskusijų apie tai, kad reikėtų nustoti kasmet sukti rodykles (dėl to šiemet parašy...

    24
  • Trapus kelias į laimę: vyrų ir moterų skirtumai
    Trapus kelias į laimę: vyrų ir moterų skirtumai

    Laimė yra tai, ko mes ieškome bet kokioje gyvenimo situacijoje, ir nesvarbu, ką darytume, – žygdarbius ar visiškas nesąmones, tikime, kad tai padarys mus laimingus. Tačiau dažnai net ir pasiekę savo išsvajotos karjeros auk&sca...

  • Apsimetėlio sindromas: kas tai ir kaip atpažinti?
    Apsimetėlio sindromas: kas tai ir kaip atpažinti?

    Kad ir kiek daug gyvenime pasiekėte, vis vien jaučiatės nevertas gaunamo dėmesio, įvertinimų ir pripažinimo? Jums vis atrodo, kad nieko ypatingo nenuveikėte? Gali būti, kad patiriate apsimetėlio sindromą. ...

    1
  • Bent trumpam pabūti gyvūnu – nauja tendencija tarp paauglių
    Bent trumpam pabūti gyvūnu – nauja tendencija tarp paauglių

    Socialiniame tinkle „TikTok“ tarp paauglių plinta nauja tendencija – užsidėję pūkuotą uodegą, gyvūno veidą imituojančią kaukę vaikai laksto keturiomis. Kai kuriems tai tik pramoga, tačiau daliai jaunuolių tai jau tampa kasdienyb...

    45
  • Šeima – tarsi universitetas, kuriame mokomės iš artimųjų
    Šeima – tarsi universitetas, kuriame mokomės iš artimųjų

    Konfliktai šeimoje, darbe, su partneriu ir vaikais. Nesusikalbėjimas, neįsiklausymas, liūdesys ir pyktis. Santykių kūrimo mokymų ir seminarų autorė, psichologė Ilona Abel sako, kad kai žmogus nebepakelia santykių svorio, yra išeitis. S...

    1
  • O dabar pakalbėkime apie… nieką
    O dabar pakalbėkime apie… nieką

    Kaip dažnai pagaunate save ar kitus sakant: „nieko nenoriu“, „niekas neįdomu“, „viskas gerai“ ir pan.? Ką iš tiesų sako mūsų vartojami žodžiai „niekas“ ir „viskas“? ...

  • Namų darbų ruoša kartu su vaiku – šaunu ar tabu?
    Namų darbų ruoša kartu su vaiku – šaunu ar tabu?

    Prasidėjus mokslo metams, tėvams gali kilti klausimas, kiek jiems būtina įsitraukti į vaiko mokslus: ar padėti ruošti namų darbus, tikrinti, kontroliuoti, priminti ir panašiai. Ši dilema dažnai šeimai tampa aktuali vaikui ti...

Daugiau straipsnių