- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Koronaviruso pandemija suaktyvino daugelį psichikos sveikatos skaudulių, o šiai sistemai reikia pokyčių, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Įtampos visuomenėje tikrai neatsirado pernai, su pandemija, šios srities problemų buvo apstu anksčiau, deja neskubėta jų spręsti arba sprendimai buvo daugiau fasadiniai. Todėl nieko keisto, kad toks išskirtinis dirgiklis, kokiu tapo pandemija, karantinas, baimės ir praradimai suaktyvino daugelį skaudulių“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė Seimo pirmininkė.
Parlamento vadovė pristatė Seime vykstančią konferenciją „Proveržis psichikos sveikatos sistemoje – kas bus kitaip?“. Politikė vylėsi, kad konferencijoje išsakytos įžvalgos taps pagrindu rengti naujoms tvarkoms, įstatymų projektams.
„Daugybę kartų kalbėta apie problemas psichikos sveikatos srityje, kaip ir tai, kad pokyčiai čia vyksta ypatingai lėtai. Aš tikiu, kad šiandieninis reginys bus realus žingsnis, o vėliau jis taps nutarimais ir įstatymais. Tik kalbų, natūralu, neužtenka, kad būtų pradėti pokyčiai, bet be jų mes irgi negalim pereiti prie realių sprendimų“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad pandemija turi labai daug negatyvių aspektų, bet ji taip pat padėjo nukristi kaukėms, iškėlė psichologinio smurto, mobingo temas.
Įtampos visuomenėje tikrai neatsirado pernai, su pandemija, šios srities problemų buvo apstu anksčiau, deja neskubėta jų spręsti arba sprendimai buvo daugiau fasadiniai.
„Pandemija mums uždėjo medicinines kaukes, bet nuo žmonių nuėmė tas kitas, kurias mes dažnai vienas prieš kitus pakeičiam, tai nutylėjimo kaukė, nesikišimo kaukė, tiesos nesakymo kaukė, artimam žmogui laiku rankos neištiesimas, užsimerkimas, tas kaukes naudojom visur, kur tik galėjom. Jų dabar tampa mažiau, ir todėl psichologinio smurto, mobingo temos ateina į mūsų gyvenimą“, – kalbėjo ministras.
Kalbėdamas apie pokyčius psichikos sveikatos sektoriuje ministras teigė, jog reikia didinti psichikos sveikatos raštingumą, didinti psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą ir įvairovę, siekti didesnio žmogaus teisių psichikos sveikatos sektoriuje užtikrinimo.
Koalicijos „Psichikos sveikata 2030“ atstovė, nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Karilė Levickaitė teigė, jog pandemijos metu atliktas psichikos sveiktos tyrimas parodė, jog sunkumų patiriantiems žmonėms vis dar neužtikrinama nemokama pagalba, jie priversti jos ieškoti privačiai.
„Mes klausėme, kiek žmonių patyrė psichikos sveikatos sunkumų, ne diagnozių, ne sutrikimų lygmeny, o klausėme, ar tau buvo sunku, ar tavo psichikos sveikata nukentėjo – du trečdaliai apklaustųjų iš beveik tūkstančio respondentų sakė, kad pandemijos metu patyrė psichikos sveikatos sunkumų“, – sakė K. Levickaitė.
Iš tų dviejų trečdalių, patyrusių psichikos sveikatos sunkumų, maždaug keturi iš penkių pagalbos ieškojo bendruomenėje, pas artimuosius, draugus, nesikreipė psichikos sveikatos paslaugų.
„Iš tų dviejų trečdalių, patyrusių psichikos sveikatos sunkumų, maždaug keturi iš penkių pagalbos ieškojo bendruomenėje, pas artimuosius, draugus, nesikreipė psichikos sveikatos paslaugų. Vienas iš penkių kreipėsi ir čia svarbu pastebėti, kad du trečdaliai besikreipusių mokėjo už psichikos sveikatos paslaugas. Tai reiškia, du trečdaliai žmonių moka už sveikatos paslaugas ir teisės į sveikatą kontekste mes turime nedovanotiną situaciją, nes ne visi gali sau leisti mokėti“, – kalbėjo psichologė.
VU Psichologijos instituto docentas, Suicidologijos tyrimų centro vadovas Paulius Skruibis pažymėjo, kad pandemijos krūvis visuomenėje pasiskirstė nevienodai ir didžioji našta teko moterims.
„Karantinai paveikė psichikos sveikatą, atrodytų, kad jie visus vienodai turėtų paveikti, bet ką pastebėjo ir kitose šalyse mokslininkai, kad toli gražu nevienodai visus paveikė, labai ryškėja grupės labiausiai paveikiamų žmonių – visų pirma jauni žmonės, moterys, taip pat žmonės, kurie ir prieš pandemiją turėjo sveikatos sunkumų“, – kalbėjo P. Skruibis.
„Tyrimai Lietuvoje rodo panašias tendencijas, jei mes žiūrėtume vasario mėnesio pabaigoj atliktus tyrimus, ten labai ryšku, kad prasčiausia situacija jauno ir vidutinio amžiaus moterų, iš ko galima spręsti, kad, tikėtina, jos turi šeimą, vaikus, nėra taip, kad tas krūvis pasiskirsto visuomenėje tolygiai. Jei mes uždarome ugdymo įstaigas, tai nereiškia, kad visi vienodai kenčiam, moterys, kurios turi vaikų, daugiau kenčia“, – pažymėjo P. Skruibis.
Konferencijos vaizdo įrašas:
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atostogos: reikia ne tik veiklų, bet ir poilsio
Muzika, sportas, tapyba, užsienio kalbos, robotika ir t. t. – pasirinkimų, kuo galima užimti vaikus per vasaros atostogas, be galo daug. Neretai atrodo, kad kuo daugiau vaikai turės edukacinių veiklų, tuo geriau, tačiau specialistai primena &ndash...
-
Išklausyti vaiko nuomonę – tėvų kasdienio elgesio su vaikais dalis1
Išklausyti vaiko nuomonę svarbu ne tik dėl to, kad tai vaiko teisė, bet ir dėl to, kad tai padeda formuoti sveiką asmenybę. Vaikai, kurių nuomonės yra vertinamos, jaučiasi mylimi, saugūs ir svarbūs. Jie mokosi atsakomybės, savarankišk...
-
Dėl nerimą keliančių patyčių mokyklose – siūlymas: tai yra naujas ir svarbus dalykas7
Siekiant kovoti su patyčių bei smurto mokyklose problema Seimo Laisvės frakcijos nariai įregistravo įstatymo pataisas, numatančias anonimines mokyklų bendruomenės apklausas. ...
-
Rūpiniesi savimi – atostogauk4
Aplinkos pasikeitimas, pakitęs socialinis gyvenimas, intensyvesnis fizinis aktyvumas ir nauji potyriai – visa tai įvyksta per atostogas ir padeda pailsėti, sukaupti naujų jėgų. Todėl psichologai pataria: norėdami gerai savimi pasirūpinti –...
-
Smurtas – ne tik mėlynės ant kūno
Kartą su kolege diskutavome, kaip klientes paveikia ilgalaikiai smurtiniai santykiai. Ir kaip vis sunkiau, tokiems santykiams tęsiantis, padėti moterims vėl iš naujo patikėti savimi, savo prigimtiniu vertingumu ir teise į saugų, auginantį artim...
-
Sutuoktinių skyrybos: vaiko poreikiai negali būti „pastumiami“ į šoną
Pastebima, kad besiskiriančios poros atsakingiau žiūri į vaiko jausmus ir stengiasi padėti vaikams išgyventi permainas. Tačiau vaiko teisių gynėjams vis dar tenka įsitraukti į pagalbą poroms, kurioms per skyrybas arba po jų iškyla sun...
-
Kaip padėti paaugliui išgyventi savęs pažinimo etapą?1
„Pasikliauk tėvų patarimais – jie geriausiai žino, ko reikia vaikams“, „nemesk kelio dėl takelio“, „neskubėk suaugti“ – dešimtys ir net šimtai patarimų karta po kartos keliauja iš tėv...
-
Nusikaltimas prieš mane – ne mano kaltė3
Į konsultacijas Austėja ateina ne viena. Jau antras mėnuo, kai nuolatinėmis Austėjos gyvenimo palydovėmis tapo Kaltė ir Gėda. Artimiau su jomis Austėja susipažino vieną pavasario rytą, kuris buvo visai ne toks, kokio ji tikėjosi. ...
-
Jau ketverius metus Lietuvoje veikia neviešinta programa: tėvai čia ateina ir kamuojami kaltės4
Nuo realaus bendravimo vengimo ir pykčio priepuolių. Kokios psichologinės problemos kamuoja vaikus ir paauglius, ir ar užtenka pagalbos? Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad vaikai psichologinę pagalbą turėtų gauti mokyklose, bet kalbama ir apie ...
-
Kaip žinoti, kad vaikas pasiruošęs pirmai klasei?1
Vaikas moka skaityti ir rašyti – tokius reikalavimus ir svarbiausius kriterijus pradėti lankyti pirmą klasę dažniausiai išskiria būsimų pirmokų tėvai. Psichologė Virginija Rekienė teigia, kad akademinis pasiruošimas ne toks...