- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po švenčių spindesio sausis daugeliui gali atrodyti ir atrodo tamsiausias mėnuo. Kaip išvengti šios sausio mėnesio depresijos? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Žmogaus studijų centro partneriu – psichologu Justinu Buroku.
– Ar yra tokia klinikinė diagnozė kaip sezoninė depresija? Sezoninis liūdesys?
– Mes dvi sąvokas naudojam. Depresija – diagnozė, liūdesys – emocinė būsena. Tai be abejo, sausio mėnesį būna paūmėjęs žmonių liūdesys, niūrumas. Tokią tendenciją galime pamatyti.
– Ką žmonės galvoja sausio mėnesį? Kas yra jų mintyse ir širdyse?
– Šis tamsus laikotarpis atneša niūrumo. Šventinis periodas irgi yra sudėtingas, daliai žmonių per jį atsiranda emocinės duobės, nes tai – santykiai, šeimos šventė. Tie santykiai su šeima kartais būna sudėtingi ir žmonės dažnai patiria nereikalingos įtampos. O kai baigiasi tas periodas, tos šventės nebuvo tokios, kokių tikėjosi, tada ateina sausis, jis atneša tokią iliuziją, kad nuo sausio 1-os viskas pasikeis, o pasirodo – niekas nepasikeičia. Pačiam reikia tą pokytį daryt, o tai atneša nelabai malonius emocinius išgyvenimus.
Ateina sausis, jis atneša tokią iliuziją, kad nuo sausio 1-os viskas pasikeis, o pasirodo – niekas nepasikeičia.
– Ar žmonės pažada sau ką nors prieš Naujuosius metus? Kad jie kažką padarys, pakeis ir panašiai. Ir kada jie supranta, kad ne viską pavyks įgyvendinti?
– Žmonės būna nusiperka abonementą į sporto klubą, sako: tikrai eisiu, o po maždaug dviejų savaičių klubai vėl pustuščiai. Žmonėms reikia dėti daugiau pastangų, tai reikalauja laiko ir sąmoningų veiksmų, pradedant nuo aiškios vidinės motyvacijos, dėl ko aš noriu tą padaryti ir kodėl man tai rūpi, baigiant tuo, kad turime susiplanuoti ir pagalvoti apie tai, ar bus atkirtis, kas mums padės to rezultato pasiekti.
Deja, aš manau, kad mes dažnai imamės ieškoti tokio sėkmingo gyvenimo recepto, užsikeldami tikslus, kurie mums apskritai nerūpi. Na, tas pats sportas, sportuosiu, o dėl ko? Reik turėti vidinį motyvą to siekti. Bet koks pokytis reikalauja išėjimo iš komforto zonos, o tai kelia tam tikra nerimą, įtampą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar svarbu turėti kokį nors planą metams į priekį? Nes daugelis žmonių neplanuoja.
– Jeigu nori pasiekti rezultatą – taip, jeigu tau tinka bet kaip, tada ne.
– Gal tą sausio liūdesį lemia ir vitamino D trūkumas? Visgi tamsu, saulės nėra.
– Aš labiau laikausi minties „nėra blogo oro, yra bloga nuotaika.“ Aišku, mes galime suvesti kažkokius gamtos reiškinius, tas saulės kiekis pradžiugina, bet kas tamsoje tokio atsidaro, kad tave liūdina? vėlgi, tamsa tinka apmąstymams, tai gali išnaudoti tą laiką jiems, priimti sprendimus, giliau pagalvoti apie save, savo poreikius. Bet aš labiau tikiu žmogaus vidinės motyvacijos galia, nesvarbu, koks yra oras, jeigu tu randi vidinius sprendimus, kurie tau patinka, bet kokiu oru tą galima padaryti.
– Ką patartumėte žmonėms, kad jie nesijustų bejėgiai, nematytų tos beprasmybės ir tuštumos?
– Neužsisklęsti vienam. Visą laiką gelbėja santykiai, maloni veikla. Jeigu nepatinka oras, klimatinės sąlygos, tai nueik ten, kur šilta. Nebūtina išvažiuoti į šiltus kraštus, bet galima nuvykti į pirtį, baseiną. Vėlgi, pagalvoti apie veiklas, kurios džiugina.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Švenčių padarinys – pošventinis liūdesys10
Po švenčių neretai jaučiamės apsunkę ne tik nuo silkės ar baltos mišrainės. Sunkios tampa ir mintys. Kaip sausį nepasiduoti pošventiniam liūdesiui ir vėl grįžti į ritmą? ...
-
Ekspertė pataria, kaip išmokti „sveikai“ pyktis1
Didysis santykių menas – ne nesipykti, o mokėti išsakyti savo nuomonę ir poziciją be ilgų kivirčų ar durų trankymo. ...
-
Paromis neužmieganti Rūta Survilaitė – atvirai apie nemigą: ir daiktai ima keisti formas22
„Taip atrodo nemiga. Labai prašau plačiai dalintis. Tai svarbu“, – savo feisbuko paskyroje neseniai rašė teisininkė, vertėja, poetė Rūta Survilaitė, savo mintimis besidalijanti ir tinklaraštyje „Margos p...
-
Panika ir panikos priepuoliai – ne tas pats: kaip atskirti ir sau padėti
Dažnai apimti panikos žmonės sutrinka ir nežino, ko girebtis. Kodėl kai kuriuos žmones staiga apima kūną ir protą paralyžiuojantis baimės ir nerimo jausmas? Ar įmanoma kontroliuoti savo elgesį, kai, rodos, širdis iššoks i&scar...
-
Po egle padėkite meilę ir pagarbą vienas kitam
Kalėdų laukimas įaudrina vaiko vaizduotę: vaikas mato naujausių žaislų reklamas, viskas atrodo spalvinga, nauja ir dėl to dar labiau geidžiama. Be to, ir darželyje arba mokykloje vaikai dalijasi įspūdžiais, ko paprašė Kalėdų Senelio ar t...
-
Per šventes slegia vienišumas? Atlikite šiuos paprastus žingsnius
Ne kiekvienas iš mūsų didžiausias metų šventes sutiks būryje draugų ar artimųjų. Tačiau ar iš tikrųjų tai yra blogai ir ar verta vaikytis socialinėje erdvėje piešiamo tobulų švenčių įvaizdžio? Kas svarbiau &...
-
Ankstyvas pasiruošimas šventėms – didesnė laimė?1
Tyrimai rodo, kad ankstyvas ruošimasis šventėms ir namų dekoravimas gali turėti įtakos mūsų laimės jausmui. Ant eglutės kabindami žaisliukus ir kepdami imbiero sausainius, panyrame į nostalgiškus vaikystės prisiminimus, pagerina...
-
Dovanojimo psichologija: kaip nesugadinti malonumo
Dovanojant ir gaunant dovanas smegenyse išsiskiria cheminės medžiagos, lemiančios gerą savijautą. Žinojimas, kad atsitiks kažkas pozityvaus, smegenyse aktyvuoja tas sritis, kurios susijusios su malonumu ir motyvacija. Tačiau gajūs ir su dovanom...
-
Neišgedėta netektis gali turėti liūdnų padarinių: kaip įveikti sielvartą?1
„Kai kada net ir gydytojai gedėjimą klaidingai painioja su depresija. Tai sunkūs, bet natūralūs jausmai ir juos išgyventi būtina“, – teigia psichologė dr. Vaiva Klimaitė. Anot jos, susitaikymo su netektimi procese būtina tiek ...
-
Kamuoja nemiga? Išbandykite šį metodą
Daugelis žmonių susiduria su nemiga ir tai nestebina. Ji gali priklausyti nuo aibės dalykų, tarp kurių – ir kunkuliuojančios mintys, netinkamos miego sąlygos – per karšta ar per šalta, ar net stresas dėl to, kad negalite atost...