- Karolina Konopackienė, Austėja Paulauskaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Minint tarptautinę Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną, parlamentaras, vaikų ir paauglių psichologas Linas Slušnys sako, kad savižudybių skaičius Lietuvoje mažėja. Jo teigimu, ryškūs pokyčiai matomi tarp jaunimo, kuris vis rečiau ryžtasi mirtinai susižaloti.
„Šiandien mes turime stipriai pasikeitusią situaciją į gerąją pusę ir bendras savižudybių skaičius tikrai mažėja. Labai stipriai mažėja savižudybių skaičius tarp jaunų žmonių ir tai mane labai džiugina. Tai rodo, kad ilgalaikis užsispyręs darbas prevencijos srityje duoda savo vaisių“, – antradienį teigė L. Slušnys.
Vis dėlto parlamentaras pažymėjo, kad savižudybių problema gana opi išlieka vyresnio amžiaus asmenų grupėje. Jo teigimu, vyresnio amžiaus žmonės vis dar vengia kreiptis pagalbos į specialistus.
„Turime bėdą ir tikrai didelę vyresnių negu 60 metų amžiaus asmenų grupėje. Tai yra tie asmenys, kurie žudosi dažniausiai. Jauniems žmonėms kreiptis į psicho sveikatos specialistą nėra praktiškai jokių problemų šiais laikais, jie labai drąsiai tą daro. Mano kartos ir vyresni asmenys, pasiūlius tokią paslaugą, gana ironiškai nusišypso, tas stigmos variantas labai gajus, pasakoma – „aš ne psichinis ligonis, aš nesuprantu, kodėl čia turiu būti“. Ir toje vietoje istorija ir baigiasi. Jie nesikreipia, neieško“, – atkreipė dėmesį L. Slušnys.
Jo teigimu, būtina padėti tokiems žmonėms suprasti, kad jie gali ir turi, kur kreiptis pagalbos, ištikus sunkioms gyvenimo situacijoms.
„Šitą mes turėsim pakeisti, tikiuosi, kad nereikės pakeisti užaugant kartai, kas būna kartais, kad viena karta turi nuaugti, ir tada jau jie galės tą pagalbą gauti“, – pridūrė jis.
Per 20 metų savižudybių skaičius sumažėjo beveik tris kartus
Anot Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus vedėjo Igno Rubiko, yra labai svarbu pastebėti žmones, kurie galvoja apie savižudybę, bei mokėti su jais užmegzti ryšį.
Šiuo tikslu Lietuvoje vyksta įvairūs mokymai. Pranešama, kad praėjusiais metais daugiau nei 4 tūkst. žmonių buvo apmokyti, kaip atpažinti grėsmę, užmegzti ryšį bei nukreipti kenčiantį asmenį pagalbos.
I. Rubikas pažymi, kad Lietuvoje taip pat plečiamas ir kitų prevencinių priemonių tinklas: organizuojamos konsultacijos, terapiniai užsiėmimai.
„Nuo šių metų smarkiai plečiasi ASSIP terapijos prieinamumas. Tai yra keturių konsultacijų ciklas, kuris yra sukurtas tarptautinių mokslininkų, Lietuvoje adaptuojamas, ir jisai padeda sumažinti pakartotinio mėginimo žudytis grėsmę“, – aiškino ekspertas.
Anot jo, šiai programai yra skirtas nemenkas finansavimas, o mokymus yra baigę daugiau nei dešimt terapeutų visoje Lietuvoje.
Tikimasi, kad iki 2030 metų pavyks pasiekti Europos Sąjungos (ES) savižudybių skaičiaus vidurkį – 13 asmenų 100 tūkst. gyventojų.
„Šiuo metu tai yra 19,6, praėjusių metų statistika. Dar yra, kur siekti, bet <...> nuo 46 asmenų iki 19, tai yra tikrai labai didelis pokytis, kurį mum pavyko pasiekti per paskutinius 20 su trupučiu metų“, – kalbėjo I. Rubikas.
Pranešama, kad šiais metais Lietuvoje dirbti pradeda savižudybių prevencijos koordinatoriais. Jų paslaugos bus teikiamos 20 šalies savivaldybių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šiuolaikinio jaunimo jausmų kalba: kokia ji?
Pasaulyje, kuriame dažnai pabrėžiama technologijų svarba, akademiniai rezultatai ir išoriniai pasiekimai, dažnai pamirštame menines veiklas kaip būdą prakalbinti jaunimą ir padėti jaunoms asmenybėms atsiskleisti. ...
-
Tėvai ir vaikai: skirtingi laikotarpiai – skirtingi išgyvenimai
Kad ir kaip būtų paradoksalu, visą gyvenimą mes esame vaikai. Suaugę, patys tapę tėvais, senstantys mes tebeturime tėvus. Jei ne gyvenančius šiame pasaulyje, tai bent jų vaizdinį, įspaudą savo sąmonėje. ...
-
Nevenkite kalbėti apie pavojus – tai gali išgelbėti vaiko gyvybę
Vaikams vis mažiau būnant namuose ir daugiau laiko leidžiant su draugais ir būreliuose, tėvai neretai jaučia nerimą dėl jų saugumo. Kai su vaiku nepavyksta susisiekti telefonu, tėvams kyla įtampa – galbūt jis pakliuvo į pavojingą situacij...
-
Blogos nuotaikos vengti nebūtina?
Rudens sezonui perkopus į antrą pusę, daugelis pastebi pakitusią emocinę būseną. Specialistai mano, kad tokiu metų laiku depresyvios nuotaikos išvengti įmanoma, tačiau žmonės turi išmokti priimti esamą būseną. ...
-
Kaip kalbėti su vaiku apie netektį ir mirtį?4
Suprantama, kad tėvai nori matyti tik linksmus ir laimingus savo vaikus ir kuo ilgiau apsaugoti juos nuo skaudžių temų ir įvykių. Tačiau augdamas vaikas neišvengiamai su jais susidurs ir patirs, kad tam tikros situacijos kinta ir reikia prie jų ...
-
Savaitgalį – rodyklių sukimas: kokį poveikį daro sveikatai?24
Šį savaitgalį, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, laikrodžio rodyklės bus sukamos viena valanda atgal. Nors būta įvairių diskusijų apie tai, kad reikėtų nustoti kasmet sukti rodykles (dėl to šiemet parašy...
-
Trapus kelias į laimę: vyrų ir moterų skirtumai
Laimė yra tai, ko mes ieškome bet kokioje gyvenimo situacijoje, ir nesvarbu, ką darytume, – žygdarbius ar visiškas nesąmones, tikime, kad tai padarys mus laimingus. Tačiau dažnai net ir pasiekę savo išsvajotos karjeros auk&sca...
-
Apsimetėlio sindromas: kas tai ir kaip atpažinti?1
Kad ir kiek daug gyvenime pasiekėte, vis vien jaučiatės nevertas gaunamo dėmesio, įvertinimų ir pripažinimo? Jums vis atrodo, kad nieko ypatingo nenuveikėte? Gali būti, kad patiriate apsimetėlio sindromą. ...
-
Bent trumpam pabūti gyvūnu – nauja tendencija tarp paauglių45
Socialiniame tinkle „TikTok“ tarp paauglių plinta nauja tendencija – užsidėję pūkuotą uodegą, gyvūno veidą imituojančią kaukę vaikai laksto keturiomis. Kai kuriems tai tik pramoga, tačiau daliai jaunuolių tai jau tampa kasdienyb...
-
Šeima – tarsi universitetas, kuriame mokomės iš artimųjų1
Konfliktai šeimoje, darbe, su partneriu ir vaikais. Nesusikalbėjimas, neįsiklausymas, liūdesys ir pyktis. Santykių kūrimo mokymų ir seminarų autorė, psichologė Ilona Abel sako, kad kai žmogus nebepakelia santykių svorio, yra išeitis. S...