- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kas septinta mergaitė Lietuvoje nustojo sportuoti arba sumažino sporto intensyvumą brendimo laikotarpiu. Naujausi tyrimo duomenys rodo ir dar didesnę judėjimo stokos problemą – trečdalis apklaustųjų (32 proc.) teigė išvis niekada nesportavusios.
Trūko paskatos
„Spinter tyrimai“ liepą atliko reprezentatyvią Lietuvos moterų fizinio aktyvumo pokyčių brendimo laikotarpiu (11–17 m.) apklausą. Ši apklausa buvo atlikta kompanijos „Procter&Gamble“ prekės ženklo „Always“ užsakymu. Apklaustos merginos savo sprendimą sumažinti sporto intensyvumą arba nebesportuoti grindžia tuo, kad mokslas reikalavo daugiau dėmesio ir trūko paskatos likti sporte.
Asociacijos „Aktyvus jaunimas“ atstovės Kamilės Kucharskaitės teigimu, fizinis aktyvumas yra būtinas visais gyvenimo etapais, nes žmogaus kūnas fiziologiškai yra sutvertas judėti kasdien, tai turi įtakos jo emocinei sveikatai ir pasitikėjimui savimi.
„Fizinė veikla yra naudinga ne tik mūsų raumenims, sąnariams ar kaulams, bet turi didelę įtaką ir mūsų emocinei sveikatai. Pasivaikščiojus gamtoje ar atlikus intensyvią treniruotę mūsų smegenys išskiria medžiagas, tokias kaip endorfinas ir serotoninas, kurios padeda palaikyti gerą nuotaiką, mažina nerimo ir streso kiekį organizme, o tai teigiamai veikia mūsų emocijas“, – dalijasi K. Kucharskaitė.
Gerėja fizinis pasirengimas
Tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė (57 proc.) merginų, sportavusių brendimo laikotarpiu, teigia, kad aktyvus gyvenimo būdas pagerino jų fizinį pasirengimą. Taip pat 1 iš 3 (37 proc.) atskleidė, kad sportas padidino jų pasitikėjimą savimi. Respondentės įžvelgė ir gebėjimo susidoroti su stresu pokytį (27 proc.).
Beveik penktadalis respondenčių (19 proc.) patvirtino, kad sportas brendimo laikotarpiu joms padėjo užmegzti puikias draugystes. Apklaustųjų nuomone, judėjimo teikiamos naudos turi įtakos ne tik asmeninio, bet ir profesinio gyvenimo kelyje – pagerėja komandinio darbo ir lyderystės įgūdžiai. Beveik kas dešimta (9 proc.) nurodo ir didesnę akademinę, darbo sėkmę. Šias sporto teikiamas naudas patvirtina ir „Aktyvaus jaunimo“ atstovė.
„Palaikyti fizinį aktyvumą ne tik suaugus, bet ir paauglystėje – ypač svarbu, nes būtent tuo metu tiek kūnas, tiek smegenys ir emocinė sveikata išgyvena intensyviausią brandos laikotarpį, o fizinė veikla tam labai padeda. Taip pat nemažai paauglių patiria augimo šuolių, kurių metu kaulai auga greičiau nei raumenys ar sausgyslės, tačiau ilgai sėdint ir mažai judant vieni raumenys stiprėja, o kiti silpnėja. Taigi, norint išvengti sveikatos problemų sportas – geriausias vaistas, – teigia K. Kucharskaitė. – Taip pat aktyvios veiklos padeda užmegzti naujas pažintis, surasti bendraminčių, su kuriais norisi užsiimti ta pačia veikla. Atradę mėgstamą sportą, paaugliai jaučiasi tapę bendruomenės dalimi. Tai gerina jų pasitikėjimą savimi, suteikia motyvacijos siekti bendrų tikslų. Dažnai sporte įgytus įgūdžius ir patirtis galima pritaikyti ir tolimesniuose gyvenimo etapuose. Pavyzdžiui, itin svarbus yra gebėjimas dirbti komandoje, streso valdymas, tai – savybės, kurios reikalingos kiekviename darbe.“
Trečdalis niekada nesportavo
Fizinio aktyvumo pokyčių brendimo laikotarpiu tyrimas atskleidė, kad trečdalis apklaustųjų niekada nesportavo. Pastebima, kad aktyvus gyvenimo būdas Lietuvoje dar nėra laikomas būtinybe.
„Esame pastebėję, kad iki šiol yra ganėtinai sunku jaunus žmones pritraukti į fizines veiklas. Nepaisant to, mūsų projektuose dalyvavę jauni asmenys paliko teigiamus atsiliepimus ir rodė norą prisijungti dar kartą – tai atskleidžia, kad sunkiausias žingsnis kartais yra tiesiog pradėti“, – pasakoja K. Kucharskaitė.
Nustojusios sportuoti arba sumažinusios sporto intensyvumą brendimo laikotarpiu respondentės savo sprendimą grindžia tuo, kad mokslas reikalavo daugiau dėmesio ir trūko paskatinimo likti sporte. Po 19 proc. apklaustųjų įvardija norą praleisti daugiau laiko su draugais ir nepakankamą savivertę. 18 proc. – nepasitikėjimą dėl kūno pokyčių.
Asociacija „Aktyvus jaunimas“ skatina paaugles rinktis aktyvų gyvenimo būdą, sportuoti, rūpintis savo fizine ir emocine sveikata, o tuo pačiu ir didinti savivertę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LSMU Kauno ligoninės ortopedai traumatologai pacientus priims šiuolaikiškose patalpose15
Iki šiol Gedimino gatvėje paslaugas teikę traumatologai ruošiasi įkurtuvėms naujose erdvėse Šilainiuose. Kauno miesto tarybai pritarus, baigtas statyti Ortopedijos traumatologijos korpusas su moderniomis operacinėmis, palatomis, kons...
-
Po nelaimingo atsitikimo savo sūnų atpažino tik iš kojos piršto: visas Danielius buvo subintuotas1
Nors liepos 6-ąją Kavarske gyvenanti Puodžiūnų šeima įprastai švęsdavo su visa šalimi, šių metų minėjimas jų atmintyje įstrigs visam gyvenimui. Inga tą vakarą sulaukė kraupios žinios – jos sūnų Danielių nukr...
-
Vilniaus rajono savivaldybė taikys skatinamąsias priemones trūkstamiems gydytojams pritraukti
Vilniaus rajono savivaldybė patvirtino gydytojų pritraukimui skirtas skatinamąsias priemones. Savivaldybės teigimu, tai apima darbo užmokesčio kompensavimą šeimos gydytojams, rezidentūros studijų kompensavimą bei priedų mokėjimą gydytojams ...
-
Mokslas patvirtino – fizinis aktyvumas yra raktas į ilgesnį gyvenimą2
Seniai žinoma, kad fizinis aktyvumas yra susijęs su geresne sveikata ir ilgaamžiškumu. Vis dėlto, australų mokslininkų tyrimas parodė, kad judėjimo nauda yra net dvigubai didesnė nei buvo skelbta anksčiau. ...
-
Mokslininkai sukūrė nanorobotus, padėsiančius onkologiniams vaistams tiksliai pasiekti auglio vietą2
Sidnėjaus Universitetas ketvirtadienį pranešė, kad jo Nanotechnologijų instituto mokslininkai kuria nanorobotus, kuriuos naudojant vaistai nuo vėžio gali būti suleidžiami tiksliai į tam skirtą vietą. ...
-
Kova su tuberkulioze: skubius skiepus skatina reikalavimai užsienyje1
Tuberkuliozės statistika Lietuvoje vis dar yra grėsminga – 2023 m. duomenimis, fiksuota 619 šios ligos atvejų, 44 iš susirgusiųjų buvo vaikai. Skaičius neramina, nes 2022 m. tuberkulioze sirgo 23 vaikai. Esame viena iš daugiaus...
-
Š. Birutis mano, kad pandemijos metu antivakseriai tapo atstūmimo kultūros aukomis8
Socialdemokratas, kandidatas į kultūros ministrus Šarūnas Birutis tikina – jam nėra priimtina vadinamoji atstūmimo (angl. cancel) kultūra. Politikas mano, jog COVID-19 pandemijos metu prieš vakcinas nuo koronaviruso pasisakiusieji gyv...
-
Visuomenei reikalingi ir „vyturiai“, ir „pelėdos“
Dažnai manoma, kad „pelėdos“ – žmonės, aktyviausi vėlai vakare, – yra tingesni ar mažiau organizuoti nei anksti besikeliantys „vyturiai“. Tačiau ši nuomonė nepelnytai nuvertina vakarinio tipo žmones. Tiesiog ...
-
Projekto „Saugus vaikas“ baigiamasis renginys: mums rūpi vaikų traumų prevencija1
Kauno kolegijos Medicinos fakultetas, bendradarbiaujant su Kauno rajono švietimo įstaigomis, baigė įgyvendinti projektą SAUGUS VAIKAS, skirtą vaikų traumų prevencijai. Projektas finansuotas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, ...
-
Specialistai: perspėjimai dėl žalos sveikatai rūkančiųjų neveikia, prevencijos taktiką reikia keisti5
Lietuvoje rūkant kas trečiam suaugusiajam, o kas antram nepilnamečiui vartojant elektronines cigaretes, visuomenėje akivaizdžiai vis dar trūksta suvokimo apie alternatyvių tabako ir nikotino gaminių žalą, sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys ...