Lietuvoje dviems iš dešimties pacientų diagnozuojamas skydliaukės funkcijos sutrikimas. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Vėžio informacijos centro duomenimis, vidutiniškai per metus Lietuvoje nustatoma apie 300 naujų skydliaukės vėžio atvejų. Šia vėžio forma dažniausiai suserga vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, dažniau moterys, nors vyrams taip pat vis dažniau diagnozuojamas skydliaukės vėžys.

Padidėjęs skydliaukės gūžys – vėžio rizika

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkė, gydytoja Eglė Marciuškienė teigia, kad labai daug žmonių nepaiso skydliaukės funkcijos sutrikimams būdingų simptomų, laiku nesikreipia į medikus, o neretai – laukia kol susiformavęs mazginis skydliaukės gūžys tampa piktybiniu naviku. „Dažniausiai skydliaukės vėžys nustatomas gūžio endemijos vietoje ir tai onkologai laiko įsisenėjusio ir negydyto mazginio gūžio pasekme. Kitaip tariant, skydliaukės vėžys išsivysto dėl skydliaukės funkcijos sutrikimų. Tiesos dėlei reikia paminėti, kad vėžys toks klastingas, jog apie penktadalis skydliaukės vėžio atvejų prasideda visiškai sveikoje skydliaukėje“, - pastebi E. Marciuškienė.

Nors apie 90 proc. skydliaukės mazgų yra gėrybiniai, tačiau sergamumas onkologinėmis skydliaukės ligomis pasaulyje ir Lietuvoje didėja. Skydliaukės vėžys neretai vystosi be jokių simptomų, nes kai kurios vėžio formos ilgą laiką nesukelia jokių skydliaukės hormonų gamybos sutrikimų.

Skydliaukės priešai – radiacija ir stresas

Kodėl didėja skydliaukės ligų skaičius, daug versijų kelia ir medikai, ir visuomenė. Populiariausios ir daugiausiai pagrindo turinčios yra dvi – padidėjęs radiacijos fonas po Černobylio atominės elektrinės avarijos ir vis labiau kamuojantis stresas.

Baltarusijos onkologai jau dešimtmetį stebi neįprastą skydliaukės vėžio statistikos augimą. Pasienio su Ukraina zonose, kur užterštumas jodo turinčiais radionuklidais buvo itin didelis, fiksuojama neįprastai daug onkologinių susirgimų. Tai laikoma Černobylio atominės elektrinės avarijos padariniais, nes skydliaukė kaupia jodą, o su juo patenka į organizmą radiacija.

Pasak gydytojos E. Marciuškienės, skydliaukės funkcija taip pat sutrinka dėl lėtinio nuovargio ir įtempto gyvenimo ritmo. „Dėl skydliaukės dalyvavimo reguliuojant organizmo pusiausvyrą ši liauka dar vadinama streso liauka. Vis daugiau dirbame, kasdien patiriame stresą, nebemokame ilsėtis be išmaniųjų telefonų, planšečių ir alkoholio. Dėl to skydliaukė neretai pradeda didėti, keičiasi organizmui svarbių hormonų gamyba, pokyčiai vyksta tol, kol skydliaukės funkcija visai sutrinka“, - aiškina E. Marciuškienė.

Kai kurie specialistai nurodo ir kitas skydliaukės ligų didėjimo priežastis – nesaikingą rūkymą, jodo stygių ir neracionalų maitinimąsi, genetinį paveldimumą, kartais – lėtinę infekciją, fiziologinius organizmo pokyčius (brendimas, klimaksas).

Kada reikia pasitikrinti skydliaukę?

JAV skydliaukės draugijos medikų rekomendacijos byloja, kad skydliaukės hormonų kraujo tyrimus reikia atlikti kas penkerius metus nuo 35 metų amžiaus. Dėl genetinio skydliaukės ligų paveldimumo, profilaktiškai pasitikrinti skydliaukę turėtų tie, kurių šeimoje skydliaukės ligomis, o ypač piktybiniais skydliaukės navikais, sirgo artimi giminaičiai. Skydliaukę privalo pasitikrinti nėščiosios. Pasitikrinti skydliaukės funkciją patariama esant padidėjusiam kraujospūdžiui ir cholesterolio kiekiui.

Gydytoja E. Marciuškienė rekomenduoja atkreipti dėmesį į tam tikrus blogą skydliaukės funkciją rodančius simptomus. „Skydliaukei pradėjus gaminti per mažai hormonų, išryškėja vangumas, mieguistumas, išsausėjusi oda, plaukų slinkimas, lūžinėjantys nagai, kartais rytais būna paburkęs veidas, svorio augimas, sutrinka virškinimas ir užkietėja viduriai, moterims sutrinka menstruacijos. Kai skydliaukė pradeda gaminti per daug hormonų, dažniau plaka širdis, prakaituojama, svoris priešingai - krenta. Esant skydliaukės funkcijos sutrikimui, padidėja jautrumas, sunku susikaupti, kankina nemiga, galvos skausmas, taip pat sumažėja fizinis aktyvumas ir kamuoja lėtinis nuovargis. Jeigu pastebėjote nors vieną ryškesnį iš čia išvardintų simptomų, labai rekomenduoju pradėti negalavimų priežasčių paieškas nuo skydliaukės kraujo tyrimo“. – pataria gydytoja E. Marciuškienė.

Kraujo tyrimai skydliaukės funkcijai sekti

Pasak medikų, dauguma skydliaukės ligos simptomų yra neryškūs, todėl dažnai palaikomi natūraliais senėjimo požymiais ir dėl to ilgai būna nenustatoma tikroji negalavimo priežastis. Todėl yra labai svarbu tiek esant simptomams, tiek profilaktiškai sekti skydliaukės funkciją. Tai daroma atliekant keturių skydliaukės gaminamų hormonų kraujo tyrimą.

• TTH (tireotropinis arba skydliaukę stimuliuojantis hormonas) — skydliaukės veiklą reguliuojantis hormonas, kurį gamina smegenys.
• Laisvas trijodtironinas FT3 (LT3) ir laisvas tiroksinas FT4 (LT4) reguliuoja medžiagų apykaitą organizme. Nuo jų priklauso širdies ir kraujagyslių, nervų, virškinamojo trakto, inkstų ir lytinės sistemos veikla bei cholesterolio kiekis kraujyje.
• Anti–TPO (antikūniai prieš skydliaukės peroksidazę) — vienas svarbiausių skydliaukės autoimuninio proceso rodiklių. Šis žymuo padeda anksti diagnozuoti autoimuninį procesą, kai dar nėra ryškūs skydliaukės nepakankamumo požymiai.