- Aigustė Tavoraitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusią savaitę minėta Pasaulinė stuburo diena. Centrinę mūsų kūno ašį gali deformuoti netaisyklinga laikysena. Šia problema reikia susirūpinti jau vaikystėje – netaisyklinga laikysena ypač išryškėja pradėjus lankyti mokyklą. Kokių klaidų būtina nedaryti?
Kasdien judėti bent valandą
Specialistai primena, kad netaisyklinga laikysena nėra liga. Tam tikrais brendimo tarpsniais tai yra visiškai normalus dalykas, jei nėra fiksuoto stuburo iškrypimo požymių. Normaliai besivystantis vaikas vėliau išsitiesia.
Tačiau netaisyklinga laikysena ne tik mažina pasitikėjimą savimi, bet ir apkrauna organizmą, gali atsirasti nemalonių pojūčių, sumažėti darbingumas. Be to, ji gali paskatinti stuburo iškrypimo (skoliozės) progresavimą, kai ši liga jau būna prasidėjusi.
Todėl tėvai turėtų atidžiai stebėti atžalų laikyseną, kurią įmanoma pagerinti laikantis elementarių dalykų – būtina taisyklingai sėdėti ir pakankamai judėti.
„Mokyklinio amžiaus vaikai dabar daug laiko praleidžia sėdėdami, būna per mažai fiziškai aktyvūs. Ilgai netaisyklingai sėdint labai apkraunamas stuburas. Situaciją dar labiau pablogina nuo mažo fizinio aktyvumo nusilpę nugaros ir kiti raumenys“, – pastebėjo sporto medicinos gydytojas, pasaulio kiokušin karatė vicečempionas ir patyręs treneris dr. Gediminas Tankevičius.
Pasak jo, stuburui galima pakenkti ir tuomet, kai mažai judantis vaikas retkarčiais staiga gauna intensyvų fizinį krūvį. Normaliai besivystantiems paaugliams per parą reikėtų bent valandos vidutinio intensyvumo fizinio krūvio. Tai gali būti kasdienis pasivaikščiojimas, pabėgiojimas, įvairūs sportiniai žaidimai, plaukimas, rytų kovos menų ir kt. Vaikų fizinį aktyvumą turi sudaryti ir raumenų jėgos, ištvermės, lankstumo, judesių koordinacijos ir pusiausvyros, su atatrankos elementais (šuoliukai) pratimai.
Mankštos paauglių nesudomina
Svarbiausia, kad vaikui skiriamas fizinis krūvis būtų subalansuotas, dirbtų dauguma raumenų grupių, jos būtų proporcingai ir simetriškai apkrautos.
„Pavyzdžiui, atkreipkime dėmesį, kad vaikas atsispaudimus ar prisitraukimus atliktų nepersikreipęs. Kitu atveju vienos pusės raumenų grupės formuojasi, o kitos silpsta. Gerai laikysenai rizikos veiksniu gali tapti kai kurių sporto šakų (teniso, tinklinio) treniruotės, kai daugiau dirbama su viena ranka – tuomet apkrova nėra simetriška“, – aiškino sporto medicinos gydytojas.
Jis priminė, kad vaikams ir paaugliams mankštos yra nuobodžios. Todėl tėvai turėtų pagalvoti, kaip atžalą sudominti fizine veikla, padėti atrasti mėgstamas sportines treniruotes. Reikia, kad vaikas ne tik sportuotų, bet ir jaustų azartą, malonumą.
„Labai svarbu nepulti į kitą kraštutinumą – per didelį fizinį krūvį. Kartais paaugliai svajoja tapti garsiais krepšininkais ir uždirbti milijonus, kai kurie tėvai ir treneriai iš vaiko nori maksimalaus rezultato, bet užmiršta kūno sveikatą. Skausmą sukelianti fizinė veikla žaloja, iškreipia raidą. Treniruojantis reikia laikytis aukso vidurio“, – patarė G. Tankevičius.
Verta žinoti
Netaisyklinga laikysena stebima pirmuoju stuburo augimo pagreitėjimo periodu (mergaitėms – 4–6 m., berniukams – 6–8 m.) bei paauglystėje (mergaitėms – 12–14 m. ir berniukams – 14–16 m.).
Tinkama sėdėsena yra pagrįsta keturių atramos taškų taisykle – abi kojos ant žemės, o rankomis remiamasi į stalą.
Įtarus stuburo iškrypimą reikia konsultuotis su specialistais. Brendimo metu skoliozė gali smarkiai progresuoti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Proveržis: šią grėsmingą ligą gydys žymiai paprasčiau
Širdies nepakankamumas – dažna ir grėsminga diagnozė, tačiau medikai turi gerų žinių – pasiektas gydymo proveržis. Santaros klinikos pradėjo taikyti naują procedūrą, implantuodami specialius spaustukus per kateterį, be jokio pj...
-
Sportas – be streso ir savęs alinimo
Tyrimai rodo, kad sportuodami kai kurie žmonės patiria nepatogumą, gėdą dėl savo kūno, nuolat tikrina savo atvaizdą veidrodžiuose ar kitaip kontroliuoja savo išvaizdą. Taip dažniau elgiasi žmonės, jaučiantys kūno svorio stigmą, nepasitik...
-
Po vėžio operacijos – nežinia: Simona Milinytė prabilo apie miglotą ateitį
Dainininkė ir aktorė Simona Milinytė išgyvena sunkias akimirkas. Po Los Andžele atliktos sudėtingos žarnyno vėžio operacijos gijimas – ypač sunkus, o ramybės neduoda ir drastiški mitybos pokyčiai. Pokalbyje su LNK.lt Simona papas...
-
Ilgalaikis stresas keičia žmogaus kūną ir mintis: kaip su tuo kovoti?
Net jei žmogus atrodo emociškai stiprus, saulės trūkumas, rūpesčiai darbe ar asmeniniame gyvenime, sezoninės ligos gali kelti nemažai streso. Ilgainiui tai ne tik iššaukia neigiamas emocijas, tačiau gali išprovokuoti panikos...
-
Lietuvą masiškai apniko klastingi kraujasiurbiai: iki pandemijos – vienas žingsnis?
Lietuvą masiškai apniko blakės. Taip nutiko dėl to, kad lietuviai ėmė vis daugiau keliauti, o neapsižiūrėję šių greit plintančių kraujasiurbių parsiveža namo. Kasmet blakių skaičiai šokteli daugiau nei 20 proc. Specialistai...
-
Mokslininkai ragina keisti požiūrį į nutukimą: remtis reikia ne vien KMI rodikliu1
Mokslininkai siūlo pradėti kitaip žiūrėti į nutukimą ir jo nebediagnozuoti remiantis vien kūno masės indeksu (KMI). Žurnale „The Lancet“ teigiama, kad nustatant bendrą paciento sveikatos būklę daug naudingesnis yra kitas rodiklis &ndas...
-
Pernai paaukota daugiausia kraujo Lietuvos donorystės istorijoje1
Praėjusiais metais neatlygintinai paaukota daugiausia kraujo šalies donorystės istorijoje, antradienį pranešė Nacionalinis kraujo centras (NKC). ...
-
Apsinuodijimas smalkėmis – žiemos pavojus
Šaltuoju metų sezonu stebimas žmonių, apsinuodijusių anglies monoksidu (smalkėmis), skaičiaus padidėjimas. Anglies monoksidas (CO) – bespalvės, bekvapės, beskonės, nedirginančios dujos, šiek tiek lengvesnės už orą, tad apsinuo...
-
Pasveikę neskubėkime grįžti į įprastą ritmą
Gyvenant spartaus tempo laikais, kai nuolat siekiame greitų rezultatų, net sveikata tampa lenktynių dalimi: susirgę stengiamės kuo greičiau pasveikti ir sugrįžti į įprastą ritmą. Sveikatos specialistai primena, kad ne visada sveikimą galima paskub...
-
Reta liga – 100 lietuvių genuose
Friedreicho ataksija – genetinė liga, būdinga europiečiams. Vakarų Europoje atlikti skaičiavimai ir tyrimai leidžia daryti prielaidą, kad šiuo metu Lietuvoje yra apie 100 šia liga sergančių žmonių. Tačiau nei šie žmonės...