- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kompensuojamųjų vaistų sąrašus kasmet papildo dešimtys naujų vaistinių preparatų, kurie padeda užtikrinti Lietuvos pacientams efektyvų ir šiuolaikišką gydymą. Greičiau įtraukti naujus vaistus į kompensavimo sistemą leidžia ženkliai paspartėjęs naujų vaistinių preparatų vertinimas ir racionalesnis Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų naudojimas.
„Kompensuojamųjų vaistų sąrašas yra nuolat pildomas, siekiant užtikrinti, kad Lietuvos gyventojams kuo greičiau taptų prieinami nauji ir papildomą terapinę naudą pacientų sveikatai sukuriantys vaistai. Sustiprinus sveikatos technologijų, susijusių su vaistiniais preparatais, vertinimo pajėgumus, pernai daugiau nei dukart išaugo pateiktų rekomendacijų dėl paraiškų įrašyti naujus vaistinius preparatus į kompensuojamųjų vaistų sąrašus skaičius. Pradėtas taikyti naujas vaistų kainodaros mechanizmas padeda racionaliau naudoti PSDF biudžeto lėšas, o sutaupytus pinigus skirti naujiems vaistams kompensuoti arba plėsti pacientų ratą, kurie gali gauti kompensuojamuosius vaistus“, – teigė sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.
2023 m. į kompensuojamųjų vaistinių preparatų sąrašus buvo įrašyti 22 vaistiniai preparatai, skirti depresijai, išsėtinei sklerozei, paveldimai angioedemai, krūties, plaučių, kepenų, kraujo vėžiui, reumatoidiniam artritui, atopiniam dermatitui, narkolepsijai, nevaisingumui ir spinalinei raumenų atrofijai gydyti.
Šiemet pacientams jau pradėta kompensuoti 19 naujų vaistinių preparatų, skirtų ankiloziniam spondilitui, širdies nepakankamumui, kiaušidžių, kiaušintakių ir pilvaplėvės, prostatos, plaučių, kraujo, krūties, galvos ir kaklo vėžiui, lėtinėms fibrozinėms plaučių ir inkstų ligoms, žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcijai, lėtinio virusinio hepatito C infekcijai gydyti.
SAM nuotr.
Taip pat Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių komisija 2024 m. birželio 6 d. posėdyje priėmė sprendimą dėl vaistų, įrašytų į Rezervinį vaistų sąrašą, perkėlimo į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą (A sąrašą). Komisija nusprendė siūlyti ministrui nuo rugpjūčio 1 d. kompensuoti keturis vaistinius preparatus, skirtus cistinei fibrozei, ūmine mieloidinei leukemijai, prostatos vėžiui ir lokaliai progresavusiai arba metastazavusiai urotelio karcinomai gydyti. Vaistai pradės būti kompensuojami tik tada, kai pareiškėjai pasirašys su Valstybine ligonių kasa gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba 2022 m. įvertino 25 paraiškas įtraukti vaistinius preparatus į kompensuojamųjų vaistų sąrašus. Šiam procesui sutelkus didesnę vertintojų komandą, 2023 m. įvertintų paraiškų skaičius išaugo iki 65.
Kompensuojamuosius vaistus vartoja 1,24 mln. Lietuvos gyventojų, apie 40 proc. jų kompensuojama visa vaisto kaina – pirmiausiai pažeidžiamiausioms pacientų grupėms, kurioms tenka didelė finansinė našta įsigyjant kompensuojamuosius vaistus. Taip pat yra taikomas ir „paciento priemokų krepšelis“, kaip išlaidų vaistams mažinimo priemonė, kuri užtikrina, kad priemokų suma per metus vienam pacientui neviršytų trijų vidutinių metinių priemokų už kompensuojamuosius vaistus su mažiausia priemoka, apskaičiuotų pagal praėjusių kalendorinių metų duomenis. Šiemet ši suma siekia 48,33 eurus.
Įgyvendintos pacientų priemokų mažinimo priemonės yra veiksmingos – tai rodo mažėjančios pacientų išlaidos. 2017 m. vidutinė priemoka už kompensuojamąjį receptą siekė 5 eurus, o 2023 m. – 3,17 euro. Iš viso 2017 m. priemokoms pacientai skyrė 54,2 mln. eurų, o 2023 m. – 19,8 mln. eurų. Tai reiškia, kad per penkerius metus pacientai sutaupė 34 mln. eurų.
PSDF biudžeto išlaidos vaistams ir MPP kompensuoti nuo 2018 m. iki 2023 m. išaugo beveik dvigubai: nuo 250 mln. eurų iki 491 mln. eurų. Šiemet PSDF biudžete vaistų ir MPP kompensavimui yra numatyta 509 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda vetavo pataisais, leisiančias siuntimus išrašyti daugiau gydytojų2
Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seimo priimtas pataisais, siūlančias leisti siuntimus nemokamoms sveikatos paslaugoms išduoti ir įstaigų, kurios nepriklauso nacionalinei sveikatos sistemai, gydytojams, ...
-
PSO nepakeitė beždžionių raupams suteikto aukščiausio pavojaus lygio2
Pasaulio sveikatos organizacija penktadienį paskelbė priėmusi sprendimą nekeisti beždžionių raupams suteikto aukščiausio pavojaus lygio, nes naujų susirgimų atvejų vis daugėja, o apie juos praneša vis daugiau šalių. ...
-
Du mėnesius iki įvykio jaučiate tam tikrus simptomus? Gali tykoti staigi mirtis8
Jaunų žmonių širdys plaka vis sparčiau, kol galiausiai staiga sustoja. Tą pastebi tiek kardiologai, tiek į skubius iškvietimus reaguojantys medikai. Šią savaitę krepšinio aikštelėje sukniubo 38 metų vyras. Jauno spo...
-
Profilaktiškai pasitikrinti dėl krūties vėžio galės daugiau moterų
Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) išplėtus krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programos amžiaus ribas, nuo kitų metų pradžios profilaktiškai pasitikrinti dėl šios ligos bus kviečiamos moterys nuo 45 iki 74 metų. ...
-
Sukurta mobilioji programėlė, padėsianti skirti ir vartoti antibiotikus1
Higienos institutas (HI) ketvirtadienį pristatė naują nemokamą mobiliąją programėlę „AntibLT“. Skelbiama, kad šis įrankis medikams padės tikslingai skirti antibiotikus, o pacientams primins apie šių vaistų vartojimą. ...
-
Respublikinė Panevėžio ligoninė pranešė apie medikės netektį13
Ketvirtadienį Respublikinė Panevėžio ligoninė pranešė apie medikės netektį. Mirė Gastroenterologijos skyriaus darbuotoja Rita Sabaliauskienė. ...
-
Kiekvienas komponentas atlieka lemiamą vaidmenį
Kraujo donorystė – neatsiejama sveikatos priežiūros dalis, gelbstinti gyvybes žmonėms, sergantiems įvairiomis ligomis ir sunkių kraujavimų atvejais, po nelaimingų atsitikimų, traumų, avarijų, komplikuotų gimdymų ar po sudėtingų operacij...
-
Endoskopijų skyriuje diagnozuojant talkins ir dirbtinis intelektas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Šančių padalinyje (Hipodromo g. 13) naujai įsikūrė Endoskopijų skyrius. Tiek pacientų, tiek medicinos personalo komfortui pritaikytame skyriuje, pasitelkus naująsias technologijas, ...
-
Žmonių, sergančių cukriniu diabetu, kasmet daugėja: kaip jo išvengti?
Cukrinis diabetas – viena dažniausiai diagnozuojamų ligų pasaulyje, nuo kurios kasmet miršta milijonai žmonių. Lietuvoje šia liga pernai sirgo daugiau kaip 160 tūkst. žmonių, t. y. apie 4 proc. daugiau nei 2022 m. Kokiais atvejais i...
-
Nuo pneumokoko skiepys efektyvesne vakcina
Stebima, kad sergamumas pneumokokine infekcija pastaraisiais metais auga. 2022 m. registruoti 88 šios infekcijos atvejai, 2023 m. – 137, o šiemet vien per pirmuosius dešimt mėnesių – 201 atvejis. ...