Kai kur mažins trečdaliu

SAM atstovai, nuotolinėje spaudos konferencijoje žurnalistams pristatydami sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkos eigą Kauno regione, ypatingą dėmesį skyrė psichikos sveikatos paslaugoms. Šioje srityje planuojama išplėsti ambulatorines paslaugas, sykiu mažinant ligoninių stacionaro lovų skaičių.

„Tai nėra drastiškas mažinimas, tačiau numatome iki 2030 m. visos Lietuvos mastu iki 30 proc. sumažinti stacionaro lovų ir atitinkamai labai stipriai išplėtoti ambulatorinių paslaugų skaičių, nes šios yra ir efektyvesnės, ir priimtinesnės gyventojams ir pacientams, kartu jos suteikia galimybę skirti žymiai daugiau individualaus dėmesio, kadangi perskirstytas tas pačias lėšas galima panaudoti daug efektyviau. Numatome, kad, įgyvendinus šiuos pokyčius, pagerės bendras paslaugų prieinamumas, nes už vieną aktyviojo gydymo lovą ligoninės stacionare galime įsteigti dvi vietas dienos stacionare“, – planuojamus pokyčius aiškino SAM Visuomenės sveikatos departamento Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas.

Pabrėžiama, kad savižudybių skaičius ir gyventojų sergamumas sunkiomis psichikos ligomis (šizofrenija ir sunkia depresija) savivaldybėse labai skiriasi. Šios ligos sudaro per 60 proc. visų psichiatrijos paslaugų turinio ir skaičiaus. SAM atstovų teigimu, psichiatrijos paslaugos Kauno regione teikiamos labai netolygiai: aplink didžiuosius miestus situacija yra geresnė, o kuo toliau nuo jų – tuo situacija prastėja.

„Kauno regione matome didžiausią atotrūkį – vadinasi, čia gyventojai gauna santykinai mažiausiai psichiatrijos paslaugų, palyginti su kitais regionais“, – sakė SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas.

Užsibrėžusi strateginį siekį psichiatrijos dienos stacionaro paslaugas šalies mastu išplėtoti 50 proc., SAM skaičiuoja, kad Kauno regione tokių paslaugų labiausiai trūksta Marijampolės rajono savivaldybės gyventojams – apie 10 tūkst. Antroje vietoje – Kauno miestas kartu su Jonavos rajonu. Čia trūksta daugiau kaip 7 tūkst. šių paslaugų. Minėtas paslaugas ministerija planuoja plėsti ligoninių stacionaro lovų sąskaita.

„Ši plėtra yra svarbi ir motyvuojama tuo, kad dienos stacionaras turėtų pakeisti dalį stacionarinių paslaugų, kurios stipriai orientuotos į medikamentinį gydymą ir kurių didesni kaštai, kai stacionarinės paslaugos nėra būtinos atsižvelgiant į asmens psichikos būseną“, – teigė I.Rubikas.

2020 m. Kauno regiono ligoninėse buvo 483 psichiatrijos pacientams skirtos lovos. „Iki 2030 m. jų skaičių šiame regione planuojame sumažinti 25 proc., arba 123 lovomis, ir sykiu stipriai išplėtoti kitas paslaugas. Visų pirma – dienos stacionarus, kur gyventojai dienos metu gautų intensyvią 6 val. trukmės pagalbą. Specialistų komanda pagal poreikį taikytų ne tik medikamentinį gydymą, bet ir kitokias įvairias terapijas, padėsiančias visapusiškai atsistatyti: tai psichologinės ir psichoterapinės konsultacijos, menų terapija, socialinio darbuotojo pagalba, praktinių įgūdžių tobulinimas ir kt. Gavęs šias paslaugas žmogus dažnai yra pasirengęs grįžti į savo kasdieninį gyvenimą, darbą ir mokslus, reikšmingai pagerėja jo gyvenimo kokybė“, – sakė SAM atstovas.

Pasak jo, palyginti su kitais regionais, Kauno regionas gaus daugiausia psichiatrijos dienos stacionaro skyrių – 11. Regiono mastu daugiausia tokių skyrių planuojama steigti Marijampolės rajono savivaldybėje – tris (iš dalies vietoj šiuo metu veikiančių ligoninės stacionaro skyrių), Kaune kartu su Jonavos rajonu – du. I.Rubiko teigimu, keturios Kauno regiono savivaldybės jau sutiko steigti dienos stacionarus ten, kur pagal paslaugų trūkumą juos siūlo steigti SAM. Tai Alytaus, Jurbarko, Marijampolės ir Kėdainių rajonų savivaldybės.

Pasak ministerijos atstovo, artimiausiu metu visoms regiono savivaldybėms bus išsiųstas prašymas, atsižvelgiant į SAM parengtus pasiūlymus, pateikti galutinę savivaldybės viziją ir investicijų poreikius dėl psichiatrijos dienos stacionaro ir kitų psichiatrijos paslaugų plėtros.

Vykdant pertvarką, SAM planuoja Kauno regione įsteigti 11 psichiatrijos dienos stacionarų, lentelėje nurodomas psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų trūkumas skaičiuojamas nuo 50 proc. didesnio nei dabar šių paslaugų prieinamumo. Žaliai pažymėtos dienos stacionarus sutinkančios steigti savivaldybės. / Šaltinis: Sveikatos apsaugos ministerija

Naudos esamą infrastruktūrą

Vienur psichiatrijos dienos stacionarus siūloma steigti ten, kur panašios infrastruktūros visai nebuvo, kitur – pasinaudojant jau esama struktūra. Pasak pašnekovo, Jurbarko rajonas dar pernai pateikė siūlymą įkurti psichiatrijos dienos stacionarą, o Prienų ir Raseinių rajonų savivaldybėse juos siūloma įkurti jau veikiančiuose psichikos sveikatos centruose. Jurbarke numatoma įsteigti du tokius skyrius, kuriuose būtų teikiama apie 7 tūkst. paslaugų per metus, Prienų ir Raseinių rajonuose – po vieną.

„Atsirastų ne tik dienos stacionarai, bet ir iniciatyvios bendruomeninės priežiūros komandos (IBPK). Tai yra mobilios komandos, skirtos patiems sunkiausiems pacientams, kurie savivaldybėms kelia daugiausiai iššūkių ir problemų. Tai žmonės, grįžtantys iš įkalinimo įstaigų arba turintys ilgalaikę neigiamą patirtį. Tai nuolatiniai socialinių darbuotojų klientai, tie, kurie iš esmės turi labai stipriai pažengusias ligas. IBPK dirbtų su šiais sunkiausiais pacientais. Tokios komandos paremtos Vakarų valstybių praktika ir Pasaulio sveikatos organizacijos standartais. Jos iš esmės sumažina tiek savivaldybių sveikatos priežiūros išlaidas, tiek kitų sričių išlaidas. Pagal poreikį Kauno regione atsirastų net 4 tokios komandos“, – teigė SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas.

Viena tokia komanda turėtų aptarnauti 200 tūkst. gyventojų. Ministerija planuoja, kad viena IBPK įsikurs Alytaus miesto savivaldybėje, o kitos trys – Kauno miesto savivaldybėje. Komandos pagal poreikį esą aptarnautų viso regiono savivaldybių gyventojus.

Numatoma vienoje komandoje įsteigti apie 10 etatų. Dirbs šių profesinių kvalifikacijų specialistai: gydytojas psichiatras, atvejo vadybininkas, psichikos sveikatos slaugytojas, medicinos psichologas ir socialinis darbuotojas. „Pagal poreikį komandoje gali būti ir ergoterapeutas, profesinės reabilitacijos arba įdarbinimo specialistas, tarpusavio paramos (angl. peer support) specialistai, priklausomybių specialistai. Į sprendimų priėmimą bus įtraukiamas ir paslaugų vartotojas. Paslaugas sudarys šios dalys: individualiais poreikiais grįstas aktyvus gydymas, intensyvi psichiatrinė slauga ir priežiūra, intensyvi psichosocialinė reabilitacija, tarpsektorinis bendradarbiavimas, darbas su kliento šeima, darboviete ir kiti asmens socialiniai ryšiai“, – apie atsirasiančias komandas pasakojo I.Rubikas.

Ar gyventojai naudosis psichiatrijos dienos stacionarų ir IBPK paslaugomis, neaišku, nes psichikos sutrikimų ir ligų gydymas, išskyrus retus sunkius atvejus, yra savanoriškas, t.y. reikalingas asmens sutikimas. Vis dėlto ministerija IBPK teikia pasitikėjimo kreditą – tikisi, kad šios komandos sugebės padaryti daug daugiau nei ligoninių stacionaro skyriai.

„IBPK pasižymi tuo, kad dažnai geba motyvuoti savanoriškai gydytis net ir sunkius pacientus, kurie turi ilgalaikę neigiamą psichiatrinės priežiūros patirtį ir nesutinka gydytis savanoriškai įprastinėje sistemoje“, – tvirtino I.Rubikas.

Jo teigimu, IBPK galės veikti tiek prie ligoninių, tiek prie ambulatorines paslaugas teikiančių įstaigų. IBPK paslaugos esą būtų teikiamos tiek kliento namuose, tiek ir tam skirtose patalpose. „Pažymime, kad komandos yra atskira paslauga, nepriklausanti nuo dienos stacionarų, todėl, tikėtina, tose pačiose patalpose veikti negalės“, – teigė ministerijos atstovas.

I. Rubikas: dienos stacionaras turėtų pakeisti dalį stacionarinių paslaugų, kurios pasižymi orientacija į medikamentinį gydymą ir didesniais kaštais. / Asmeninio archyvo nuotr.

Pasiteiravus, kiek tokių komandų steigimas kainuos, jis atsakė: „Savivaldybių paprašyta pateikti investicijų poreikį, jis priklausys nuo to, ar komandai įveiklinti bus visiškai arba iš dalies naudojama jau esama infrastruktūra ir specialistai. Preliminarus lėšų poreikis buvo apskaičiuotas planuojant paslaugos plėtrą, bet šiuo metu laukiama patikslintų duomenų iš savivaldybių, atsižvelgiant į individualią savivaldybės situaciją. Didžiąją dalį komandos veiklos išlaidų sudarys darbo užmokestis specialistams. Šioms išlaidoms padengti planuojama perskirstyti PSDF lėšas iš stacionariniam aktyviam gydymui skiriamų lėšų, atitinkamai sumažinus psichiatrijos stacionaro lovų skaičių.“

Dėmesys priklausomybės ligoms

Lietuvos gyventojai stipriai kenčia nuo įvairių priklausomybių, ypač – nuo alkoholio. „Reikia pripažinti, kad iki šiol priklausomybės ligų gydymo prieinamumas yra nepakankamas. Respublikinio priklausomybės ligų centro filialai egzistuoja kiekviename didmiestyje, tačiau jie nepatenkina visos šalies poreikio. Dėl to mūsų planuose yra visos šalies mastu taikyti Minesotos programą, – I.Rubiko žodžiais, tai yra specifinė programa, skirta priklausomybėms gydyti. – Stacionarinius Minesotos programos skyrius planuojame steigti ne didžiuosiuose miestuose. Numatome, kad Marijampolės rajono savivaldybė būtų ideali vieta, kur būtų galima įstiegti Minesotos programos skyrių, jai skiriant dalį ligoninės psichiatrijos skyriaus stacionaro lovų. Marijampolės ligoninėje pusė psichiatrijos lovų būtų konvertuota į Minesotos programos skyrių, o likę specialistai pereitų į dienos stacionarą.“

Jis tikino, kad, vykdant gydymo įstaigų pertvarką, nei vienas gydytojas psichiatras, nei psichologas neliktų be darbo. „Čia yra esminis principas. Kėdainių ir Jurbarko ligoninėse numatome taikyti tą patį principą. LSMU Kauno ligoninėje taip pat numatome sumažinti dalį lovų, tačiau numatome kurti ir naujų ambulatorinių paslaugų“, – užsiminė SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas.

Pasiteiravus, kada, kokiuose padaliniuose ir kiek psichiatrijos stacionaro lovų planuojama mažinti LSMU Kauno ligoninėje, jis tikslių skaičių neįvardijo: „Numatoma, kad, siekdamos plėtoti ambulatorines paslaugas (psichiatrijos dienos stacionaro ir IBPK), įstaigos turės pasiūlyti atitinkamai mažinti psichiatrijos stacionaro lovų skaičių, bet šiuo metu tikslus skaičius dar nežinomas, nes atliekama analizė ir derinima su pačiomis įstaigomis. Pabrėžiame, kad pacientai neturėtų nerimauti dėl sumažėjusio stacionaro lovų skaičiaus, nes ambulatorinių paslaugų įvairovė, tokių kaip dienos stacionaras, psichoterapija, iniciatyvios bendruomeninės priežiūros komandos ir pan., užtikrina tą patį gydomąjį poveikį kaip ir stacionarinės paslaugos ir sykiu leidžia išlikti savo socialinėje ir artimoje aplinkoje, stiprina gebėjimus gyventi savarankiškai ir sumažina atkryčių tikimybę.“

Vengia įrašų e.sveikatoje

Vieša paslaptis, kad dalis žmonių, vengdami įrašų savo sveikatos istorijoje apie psichikos problemas ar sutrikimus, kreipiasi ne į psichikos sveikatos centrus, kur gali gauti nemokamą pagalbą, bet į privačiai dirbančius psichoterapeutus ar psichiatrus. Todėl kyla abejonė, ar, išplėtus iš PSDF kompensuojamų ambulatorinio lygio psichiatrijos paslaugų skaičių, plėtojant dienos stacionarus, padaugės norinčių šiomis paslaugomis naudotis žmonių.

Tačiau SAM atstovai viliasi, kad šių paslaugų patrauklumas augs. I.Rubiko teigimu, šiuo metu visoje šalyje kasmet suteikiama per 200 tūkst. dienos stacionaro paslaugų pacientams, turintiems psichikos ir elgesio sutrikimų, o šių paslaugų veiksmingumas ir priimtinumas pacientams yra pagrįstas mokslo ir praktikos įrodymais.

I.Rubiko teigimu, siekiant dar labiau padidinti šių paslaugų priimtinumą pacientui, numatoma peržiūrėti paslaugų teikimo reikalavimus, gerinant paslaugų kokybę ir užtikrinant tinkamą paslaugos apmokėjimą įstaigoms, tai leis įstaigoms teikti aukštos kokybės ir veiksmingas paslaugas. „Pažymime, kad psichiatrijos dienos stacionaro paslaugas gali teikti visos įstaigos, turinčios atitinkamą licenciją ir sudariusios sutartį su teritorine ligonių kasa, nepriklausomai nuo jos pavaldumo rūšies (privati ar viešoji įstaiga), o asmeninėmis lėšomis mokamų psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų poreikis šalyje yra nedidelis“, – teigė I.Rubikas.

Jis priminė, kad priežasčių diskriminuoti žmones dėl psichikos srities diagnozių lieka vis mažiau: „Pastaruoju metu buvo žymiai sumažinti reikalavimai dėl diagnozuotų psichikos ir elgesio sutrikimų, siekiant įgyti teises vairuoti, laikyti ginklą ir dirbti įvairius darbus, – dabar daugelis nerimo, lengvų depresijos sutrikimų nelemia jokių apribojimų kasdieninėje ar profesinėje veikloje. Taip pat pažymėtina, kad net 75 % atvejų konsultuojantys psichologai psichikos sveikatos centruose asmeniui teikia paslaugas nesant psichikos ir elgesio sutrikimo diagnozės. Todėl kreiptis į privačius psichologus ir psichiatrus, siekiant išlaikyti anonimiškumą ir išvengti psichikos ir elgesio sutrikimo diagnozės, priežasčių lieka vis mažiau.“

Daugiau paslaugų vaikams

SAM atstovų teigimu, įvykdžius pertvarką planuojama teikti daugiau paslaugų vaikams ir paaugliams. „Jiems labai trūksta psichiatrijos paslaugų, šios paslaugos Kauno regione turi būti plėtojamos. Kiekviename regione numatoma įkurti bent po vieną centrą, kuriame būtų teikiamos antrinės specializuotos nestacionarinės paslaugos: išplėtota tiek gydytojų konsultacijos, psichoterapija, kuri vaikams yra ypatingai svarbi kaip labai efektyvi paslauga, tiek dienos stacionarai“, – sakė I.Rubikas.

Pasak jo, vykdant pertvarką siekiama užtikrinti specializuotos nestacionarinės psichiatrinės, psichoterapinės ir psichosocialinės pagalbos prieinamumą vaikams ir paaugliams.

Turi 300 stacionaro lovų

Pasidomėjome, kaip planuojamą pertvarką ir SAM planus ateityje naikinti dalį psichiatrijos stacionaro lovų LSMU Kauno ligoninėje vertina šios ligoninės atstovai. Jų klausėme, ar ir kaip psichiatrijos stacionaro lovų skaičiaus mažinimui ligoninėje ruošiamasi, ar psichiatrijos dienos stacionaras gali pakeisti stacionaro lovas, kokia dalis šių lovų paprastai būna užimta ir kiek psichiatrijos stacionaro lovų galėtų būti sumažinta šioje ligoninėje, kad nenukentėtų pacientai.

Į šiuos klausimus LSMU Kauno ligoninės Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas Saulius Tvirbutas atsakė abstrakčiai. „LSMU Kauno ligoninė savarankiškai planuoja medicinos paslaugas, atsižvelgdama į pacientų poreikius ir jų srautus, naujus gydymo metodus. Mes ir toliau teikiame ir teiksime stacionarias paslaugas kartu plėtodami įvairesnes modernias gydymo ir reabilitacijos formas. Tai ne tik nesumažins, bet dar ir padidins šių paslaugų prieinamumą. Šiuolaikinės psichiatrijos gydymo tendencijos skatina ir leidžia pacientus daugiau gydyti ambulatorinėje grandyje, dienos stacionaruose, o gydymas įprastame stacionare skiriamas patiems sudėtingiausiems, sunkiausiems pacientams, – rašoma atsiųstame S.Tvirbuto atsakyme. – Šiuo metu turime apie 300 lovų ir numatėme daug dėmesio skirti dienos stacionaro, ambulatorinėms ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugoms. Jų teikimo variantai leidžia mažinti paciento laiką psichiatrijos ligoninėje, atotrūkį nuo gyvenimo šeimoje ir savo socialiniame rate ir kartu suteikti reikalingą pagalbą. Taip pat vienas iš planų yra steigti psichoterapinį dienos stacionarą, kur pagrindinis akcentas būtų ne medikamentinis, o psichoterapinis gydymas, apimantis individualią, grupinę ir šeimos psichoterapiją, dailės terapiją ir t.t. Užtikriname, kad pacientams bus suteiktos kokybiškos, įvairiapusės paslaugos ir jų poreikiai nenukentės.“

Vis dėlto kai kuriems psichiatrams planuojama reforma kelia abejonių. „Kauno dienos“ kalbinta gydytoja psichiatrė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) viešai nenorėjo išsakyti savo pozicijos dėl reformos. Vis dėlto ji pabrėžė, kad tikrai ne visais atvejais psichikos ligas galima gydyti ne ligoninės stacionare. „Todėl lieka neaišku, ar, įvykdžius tokią pertvarką, kokia planuojama dabar, ir ketvirtadaliu ar net trečdaliu sumažinus psichiatrijos stacionaro lovų skaičių, visiems pacientams užteks vietos ligoninėse. Abejotina, ar visais planuojamais atvejais tokį gydymą pakeis ambulatorinis gydymas ir dienos stacionarai. Planuojant naikinti ligoninių psichiatrijos stacionaro vietas remtis pastarųjų metų statistika yra nekorektiška, nes per pandemiją matėme, kad pacientai, baimindamiesi kovido, stacionaro vengė. Todėl psichiatrijos skyriai ligoninėse buvo tuštesni nei įprastai“, – atkreipė dėmesį gydytoja.