„Kai būsena labai sunki, apima didžiulis beviltiškumas, nuovargis, nieko nepavyksta padaryti, energijos nėra ar net kyla minčių apie savižudybę, geriau kreiptis į specialistus“, – pabrėžia jis.

– Kas yra sezoninė depresija?

– Apie sezoninę depresiją moksle kalbama kaip apie sezoninį afektinį sutrikimą. Tai tam tikras depresijos potipis, susijęs su sezoniškumu. Svarbu paminėti, kad dažnai liūdesys ar prislėgtumas mūsų kasdieniame gyvenime gali būti natūralus dalykas, o sezoninė depresija (sezoninis afektinis sutrikimas) pasireiškia rečiau ir pavasarį jo simptomai – nemiga, apetito praradimas, padidėjęs nerimas, susijaudinimas.

– Kaip atskirti, kad būsena rimtesnė negu tiesiog subjurusi nuotaika?

– Sumažėja energija ir aktyvumas, jaučiamas didelis nuovargis. Svarbus dalykas yra anhedonija – tai, kas anksčiau teikė malonumą, džiaugsmą (pvz., kažkokia veikla), dabar nebedžiugina. Taip pat apima beviltiškumo, savęs nuvertinimo jausmas, liūdesys. Ši būsena, kitaip nei paprastas liūdesys,  yra ilgalaikė, gali trukti ilgiau negu dvi savaites. Tada ji diagnozuojama jau kaip depresija.

O liūdesys – trumpalaikė būsena ir nepriklauso nuo aplinkos. Tada užtenka pakeisti veiklą, pasikalbėti, prasiblaškyti ir nuotaika pagerėja.

– Kas lemia, kad kai kurie žmonės paveikesni orams?

– Aiškių priežasčių nėra. Viena hipotezę – kad mes esame jautresni šviesai. Todėl pokyčiai veikia mūsų hormonų pusiausvyrą, o nuo to irgi priklauso nuotaika. Rudenį, kai mažiau šviesos, mes tampame vangesni, nuotaika prastesnė. Kai šviesos padaugėja, hormonų pusiausvyra irgi išsibalansuoja ir išsiderina cirkadiniai ritmai.

Taip pat manoma, kad paveikesni gali būti ir tie žmonės, kurie turi polinkį ar serga alergija. Jiems pavasaris – streso laikas, nes jie nuolat jaučia alergijos simptomus, tad tokia nuolatinė būsena irgi gali sukelti depresijos simptomus.

Yra ir psichologinių paaiškinimų, pvz., žmogus tikisi, kad nuotaika bus gera, bet jaučiasi kitaip. O kontrastas tarp to, ko tikimasi ir kas jaučiama, sukelia nerimą ir gali pabloginti nuotaiką.

Kontrastas tarp to, ko tikimasi ir kas jaučiama, sukelia nerimą ir gali pabloginti nuotaiką.

Skaičiau naujausią tyrimą – mokslininkai palygina, kaip tai veikia vyrus ir moteris. Teigiama, kad galimas lyties biologinis veiksnys, t. y. moterų hormoniniai pokyčiai.

– Kaip, susidūrus su pavasarine depresija, sau padėti be vaistų?

– Labai svarbu skirti būsenas, kada reikia vaistų ir kada ne. Kai būsena labai sunki, apima didžiulis beviltiškumas, nuovargis, nieko nepavyksta padaryti, energijos nėra ar net kyla minčių apie savižudybę, geriau kreiptis į specialistus.

Jei būsena prislėgta, bet žmogus dar gali ir bendrauti, ir darbuotis, yra bendrų patarimų. Be abejo, pirmiausia – fizinis aktyvumas. Jis apskritai didina atsparumą stresui ir gerina nuotaiką. Patartina bent tris kartus per savaitę po pusvalandį pabūti lauke, greitai pavaikščioti, pavažinėti dviračiu, kad truputį darbo gautų širdis. Taip pat rekomenduojami ir atsipalaidavimo pratimai.