- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusią savaitę Vilniuje buvo registruotas garbaus amžiaus efektyvus organų donoras. 85-erių Donoras nuo šiol yra vyriausias efektyvus organų donoras Lietuvos istorijoje.
Donoro artimieji praėjusią savaitę priėmė kilnų sprendimą ir nutarė įprasminti mylimo žmogaus netektį ištariant „taip“ organų donorystei. Po atliktų tyrimų paaiškėjo, kad transplantacijai tiko 85-erių Donoro inkstai. Transplantacijos buvo atliktos VUL Santaros klinikose.
Kai kurie žmonės gali manyti, kad žmogus gali būti per senas tapti organų donoru, tačiau tai – mitas. Organų donorais gali tapti bet kokio amžiaus žmonės, kadangi viskas priklauso ne nuo amžiaus, bet nuo sveikatos būklės.
Ar žmogaus organai tinkami transplantuoti, gydytojai sprendžia tik po jo smegenų mirties. Vyriausias organų donoras Lietuvoje iki šiol buvo 84 metų. Europoje yra registruotų net 95 metų organų donorų.
Svarbiausią sprendimą priima artimieji
Apie galimybę donuoti mirusiojo organus kitiems sergantiems žmonėms yra pradedama kalbėti tik tais atvejais, kai reanimacijoje žmogui yra konstatuojama smegenų mirtis arba širdies sustojimas. Įvairių medicininių aparatų ir vaistų dėka kiti organai kurį laiką dar funkcionuoja, todėl yra galimybė įgyvendinti transplantacijos procesą. Apie tai donorinė ligoninė informuoja NTB.
Transplantacijų koordinatoriams mirusįjį užregistravus kaip potencialių organų donorą yra atliekami įvairūs kraujo tyrimai, kuriais siekiama išsiaiškinti, kurie donoro organai ir (ar) audiniai yra tinkami transplantacijai.
Kitas labai svarbus etapas – pokalbis su artimaisiais, tik nuo jų priklauso ar organų donorystės ir transplantacijos procesai galės tęstis toliau. Šiuo metu Lietuvoje artimųjų prieštaravimai sudaro apie 25,5 proc.
Artimiesiems sutikus padovanoti organus, gavus kraujo tyrimų rezultatus ir gydytojams įvertinus organų būklę – pradedama komunikacija su potencialiais recipientais. Per gana trumpą laiką jie turi apsispręsti ar galės atvykti transplantacijai į Kauno arba Santaros klinikas. Atvykus jiems taip pat yra atliekami įvairūs tyrimai, siekiant įvertinti ar donoro organas tikrai jiems tinka.
Tiems žmonėms, kuriems tinka donorinis organas, dažniausiai dar tą pačią dieną atliekama transplantacija, nes transplantacijai paruošti organai gyvybingi išlieka ribotą laiką.
Transplantacijų laukia šimtai
Apie galimybę donuoti mirusio žmogaus organus artimieji išgirsta pačiu sunkiausiu metu. Netekties skausmas ir liūdesys apsunkina sprendimo, ar pritarti organų donorystei, priėmimą.
Lietuvoje, kaip ir Kipre, Vokietijoje, Rumunijoje, Estijoje, Šveicarijoje, Danijoje ir Airijoje, šiuo metu galioja informuoto sutikimo donorystės modelis, kai kiekvienas 18 metų sulaukęs asmuo, vedamas geranoriškumo gali pasirašyti sutikimą ir įsigyti Donoro kortelę. Tai reiškia, kad po mirties jis taptų potencialiu organų donoru. Tačiau galutinį sprendimą turėtų priimti artimieji, kurie gali ir nežinoti apie tai, kad mylimas žmogus buvo išreiškęs pritarimą organų donorystei.
Didžiojoje dalyje Europos valstybių taikomas numanomo sutikimo organų donorystės modelis. Tokio organų donorystės modelio atveju, žmogus laikomas pritariančiu organų donorystei po mirties, jeigu jis nėra raštu išreiškęs nepritarimo, tačiau paskutinis sprendimas vis tiek priklauso artimiesiems. Manoma, kad taikant šį organų donorystės modelį artimiesiems yra lengviau apsispręsti dėl organų dovanojimo, nes tuomet jie aiškiai žino, ar žmogus prieš mirtį nebuvo išreiškęs nepritarimo.
Vienas efektyvus organų ir audinių donoras galėtų padėti daugiau nei 7 žmonėms. Inkstų laukiantiems recipientams transplantacija reiškia išsilaisvinimą iš gydymo procedūrų ir gyvenimo kokybės pagerinimą, ragenų laukiantiems – vėl leistų praregėti, o kitiems – tai vienintelė likusi viltis gyventi.
Šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 325 žmonės: 77 laukia inksto, 1 kasos-inksto komplekso, 38 širdies, 9 plaučių, 4 širdies-plaučių komplekso, 51 kepenų, 145 ragenų transplantacijos. Iš jų – 4 vaikai. Šių žmonių sveikata priklauso tik nuo kitų žmonių gerumo ir pasiryžimo padovanoti savo organus po mirties.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Juodajame plastike – sveikatai pavojinga medžiaga1
Maisto gaminimo įrankiuose iš juodo plastiko aptikta toksinės medžiagos – bromo. Tyrimą atlikę amerikiečiai skelbia, kad cheminė medžiaga nepastebimai išsiskiria į maistą, tad ilgainiui gali pažeisti žmogaus imuninę sistemą ar...
-
Auga sergamumas paslaptinga ligos forma: norint išgirsti tikslią diagnozę – teks susimokėti30
Neįprasta situacija tarp sergančiųjų. Kai kurios poliklinikos sako, kad šiuo metu dažniau už gripą pacientams diagnozuojama atipinė pneumonija – paslaptingesnė plaučių uždegimo forma. Pacientus kamuoja daugiau nei mėnesį trunkantis k...
-
Drastiškas šių specialistų trūkumas: situacija artėja prie blogiausio11
Lietuvoje jau greitai gali trūkti daugiau nei 4 tūkst. slaugytojų – Lietuvos medikų sąjūdis ragina jau dabar imtis sprendimų, kad neįvyktų visiškas krachas. Patys slaugytojai sako, jog pirmiausia reikalingas orus atlyginimas ir adekvatus ...
-
Medikų ir pilietiškų klaipėdiečių dėka išgelbėta vyro gyvybė1
Jūrininkų sveikatos priežiūros centro automobilių aikštelėje – netikėtas įvykis. Staiga sukniubo mašinoje prie vairo sėdėjęs vyriškis. Jį pastebėję klaipėdiečiai neliko abejingi ir ištraukę vyrą iš aut...
-
SAM siūlo skirti daugiau valstybės finansuojamų rezidentūros studijų vietų
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo skirti 20 papildomų valstybės finansuojamų medicinos rezidentūros studijų vietų ir dešimt papildomų vietų į odontologijos rezidentūros studijas, penktadienį pranešė ministerija. ...
-
Simonai Milinytei diagnozuotas vėžys46
JAV gyvenanti atlikėja ir aktorė Simona Milinytė socialiniuose tinkluose pranešė, kad jai diagnozuotas vėžys. ...
-
Kaip atskirti gripą, COVID-19 ir paprastą peršalimą?2
Šaltuoju sezonu dažnai sergame, tačiau pamirštame, kad, pajutus pirmuosius simptomus, tereikia sustoti ir pailsėti. Apie žiemą lydinčias ligas ir kaip jas atskirti – LNK žurnalisto pokalbis su Antakalnio poliklinikos šeimos gy...
-
Penkiose Vilniaus rajono ambulatorijose grąžinami laboratoriniai tyrimai
Rudaminos, Juodšilių, Kalvelių, Skaidiškių ir Pagirių ambulatorijose gyventojai ir vėl galės atlikti laboratorinius tyrimus, pranešė Vilniaus rajono savivaldybė. ...
-
Klaipėdoje išaugo sergamumas kvėpavimo takų infekcijomis
Klaipėdoje sumažėjo sergamumo gripu ir COVID-19 rodikliai, bet išaugo sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Nors epideminis sergamumo lygis nebuvo pasiektas, sveikatos specialistai ragina laikytis higienos taisykli...
-
Kauno klinikos ruošėsi pacientų antplūdžiui: ar susitvarkė su krūviu?4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninė Kauno klinikos ruošėsi didesniam pacientų srautui sausio 8–9 dienomis. Perkeliant LSMU Kauno ligoninės Ortopedijos ir traumatologijos skyrių, šiomis dienomis skubią pagalb...