- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dešimtį tūkstančių siekianti alga popieriuje gali atrodyti kaip svajonė, tačiau darbo skelbimų portalams tokie pasiūlymai jau nekelia nuostabos. Plačiau apie tai kalbėjo darbo skelbimų portalo rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė.
– Ką jūs dabar matote rinkoje? Ar 10 tūkt. eurų atlyginimas kelia nuostabą, ar jau tampa kasdienybe?
– Prieš kelis metus tai buvo itin retas atvejis. O pastaraisiais metais darbo skelbimai su 10 tūkst. eurų siūlomu atlyginimu tikrai nėra tokia retenybė. Šiuo metu pas mus yra keli vienetai. Kiekvieną mėnesį, kai turime keletą tokių darbo skelbimų, tai visai didelis postūmis nuo ankstesnių metų statistikos. Ta didžioji dauguma, kur siūlomi itin aukšti atlyginimai, tai vyraujanti amplitudė – nuo 4 tūkst. iki 8 tūkst. Tokių darbo pasiūlymų jau skaičiuojama dešimtimis arba šimtais. Įdomu, kad būtent su tokia amplitude ir yra tokie skelbimai. Ne šiaip siūlomas atlyginimas 4 tūkst., bet nuo 4 tūkst. iki 8 tūkst.
– Kokios pozicijos vyrauja su itin aukštais atlyginimais?
– Aukščiausio lygio vadovai, generaliniai vadovai, įmonės vadovai, padalinių vadovai, technikos, informacinių technologijų (IT), finansų vadovai. Jiems šalia stovi IT specialistai. Tai – IT architektai, IT inžinieriai, IT komandos vadovai. Šių skelbimų toks nemažas pasirinkimas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kalbant apie vadovus. Ar yra kažkokie sektoriai, kur būtent tie atlyginiai jau tikrai dideli?
– Taip, galima išskirti keletą sektorių, kur pasitaiko daugiau ir didesnių atlyginimų. Tai – transporto, energetikos, finansų, telekomunikacijos, bankų, farmacijos įmonės. Čia galima šiek tiek susieti ir su įmonės dydžiu.
– Ar pastebimas vidurinės grandies vadovų atlyginimų augimas? Ar šiaip specialistų?
– Atlyginimai augo beveik visose pareigų kategorijose. Net ir nekvalifikuotiems darbuotojams atlyginimai augo. 10 proc. buvo vidutinis augimas, tai nekvalifikuotiems jis buvo net didesnis nei 10 proc. Vidurinės grandies patyrusiems specialistams atlyginimų augimas buvo spartesnis ir maždaug prilygsta aukščiausio lygio vadovams.
– Ar 4-8 tūkst. atlyginimą gali gauti ir tie specialistai, kurių labai trūksta rinkoje?
– Galima išskirti ir tokias sritis. Labiausiai atlyginimai augo tiems, kur reikalinga labai aukšta kompetencija ir tiems, kurių labai trūksta, kur labai nemaža paklausa, bet maža pasiūla. Pavyzdžiui, medicinos srities darbuotojų ir paklausa, ir pasiūla – didelė. Ir kvalifikacija reikalinga aukšta. Tai šioje kategorijoje atlyginimai augo sparčiau. Ta pati nekvalifikuota darbo jėga, atrodo, kvalifikaciniai reikalavimai – minimalūs, bet jų didelė paklausa. Tai ir čia atlyginimai augo. Taip pat ir kitos kategorijos, pavyzdžiui, energetika, kur specialistų poreikis aukštas, bet nėra tiek darbuotojų, kiek reikėtų. Statybų, finansų, administravimo, teisės, žmogiškųjų išteklių sektoriai – juose nėra atitikimo pasiūlos ir paklausos, tai atlyginimai augo.
– Ar pastebit, kad patys darbuotojai sako, kad, pavyzdžiui, be 2 tūkst. į rankas jie neis dirbti?
– Čia reiktų išsimatuoti pagal darbo skelbimus. Jeigu skelbimas sulaukia itin mažai peržiūrų, tai vienas iš faktorių – per menkas siūlomas atlyginimas, kur pareigos ir įmonė gal ir įdomus, bet siūlomas atlyginimas neatitinka darbuotojų lūkesčių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą4
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP3
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą5
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai5
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Kas penktas lietuvis prieš šventes skolinasi pinigų: kokios sumos vyrauja?
Atlikta apklausa parodė, kad dauguma lietuvių prieš šventes skolinasi pinigų, o paskui turi grąžinti daugiau, su palūkanomis. Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su „Credit24“ rinkodaros vadove Neringa Žemaite. ...
-
„Litgrid“: elektra per savaitę pigo 59 proc.
Vyraujant vėjuotiems ir šiltiems orams, vidutinė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę smuko 59 proc. iki 56 eurų už megavatvalandę (MWh), pirmadienį pranešė „Litgrid“. ...
-
Dėl antrojo jūros vėjo parko aukciono – perspėjimas: mes priiminėjame žalingą sprendimą2
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijai pirmadienį jau antrą kartą nepavyko priimti pozicijos dėl antrojo 700 megavatų (MW) Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje konkurso – svarstymą nuspręsta atidėti sausio 14 dienai. ...