- Žygimantas Šilobritas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai kuriems verslininkams toliau importuojant rusiškus grūdus į Lietuvą, advokatas Gintautas Bartkus mano, kad tokiai veiklai stabdyti reiktų imtis nacionalinių sankcijų. Anot jo, kadangi dalis Europos vyriausybių yra vis dar priverstos pirkti tam tikrus resursus iš Kremliaus režimo, susitarti Europos Sąjungos (ES) lygmeniu gali būti sudėtinga, o procesas gali užtrukti.
„Aš sakyčiau, kad mes esame nepakankamai išradingi. Mes kažkaip labai linkę kliautis ES. Bet aš norėčiau, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys būtų ir naujų ekonominių sankcijų iniciatorės, bet kartu siūlytų ir priimtų nacionalines sankcijas, kurios gali būti nemažiau veiksmingos darant poveikį agresoriui“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė G. Bartkus.
„Ekonominiai santykiai yra pakankamai sudėtingi ir kai ko išvengti negalime. Dėl to nesakyčiau, kad tai būtinai Europinio lygmens sankcijos. Nes aišku, kad dėl Europinio lygmens susitarimas yra būtinas ir kartais jis yra sudėtingas. Tai reikia galvoti ir apie nacionalines sankcijas. Nes yra daug sričių, kur būtų galima įvesti apribojimus“, – aiškino jis.
Teisininkas paminėjo, kad dėl tokių prekybos apribojimo instrumentų Lietuva galėtų tartis ir su kitomis Baltijos bei Centro ir Rytų Europos valstybėmis.
Taip pat, anot jo, priimant naujus apribojimus reikia prisiminti, kad net oficialiai nepriklausomas verslas Rusijoje prisideda prie jos agresijos prieš Ukrainą vykdymo.
„Šaliai agresorei vykdant karą, viskas sutelkta tam tikslui pasiekti. Tai neturėtume vertinti, kad kažkokie nepriklausomi verslininkai Rusijoje vykdo veiklą nepriklausomai nuo valstybės. Tikrai taip nėra, tai yra viso mechanizmo dalis ir mes būtent tais principais remiantis turėtume konstruoti mūsų atsakomąsias priemones“, – aiškino jis.
„Aišku, tą verslą galbūt vykdo ne valstybinės įmonės, bet jos yra vienareikšmiškai susijusios su valstybe agresore“, – pabrėžė jis.
Šaliai agresorei vykdant karą, viskas sutelkta tam tikslui pasiekti. Tai neturėtume vertinti, kad kažkokie nepriklausomi verslininkai Rusijoje vykdo veiklą nepriklausomai nuo valstybės.
„Dognus“ – didžiausias rusiškų grūdų importuotojas
Kaip ketvirtadienį pranešė portalas LRT, bendrovė „Dognus“, tai didžiausia rusiškų grūdų ir pašarų importuotoja į Lietuvą. Bendrovės vadovas Arūnas Vasiliauskas teigia, kad kol grūdai nepatenka į sankcijų sąrašą, jis turi teisę prekiauti.
„Todėl, kad yra paklausa. Nebūtų paklausos, nedirbtume. Aš nežudau, nevagiu. Tai čia irgi moralė“, – LRT teigė jis.
„Dognus“ vadovas taip pat atmetė kritiką, kad uždirba pelną Rusijai. Anot jo, sumokėdamas mokesčius jis sukuria pelno ir Lietuvai, kuris sustabdžius prekybą pradings.
Rusijos oligarchai Aleksandras ir Dmitrijus Dolgovai įmonę Lietuvoje įkūrė dar 2012 metais. Registrų centro duomenys rodo, kad A. Dolgovas buvo jos direktorius nuo 2012 m. spalio iki 2016 m. rugpjūčio.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, per paskutines dvi dienas į Kaliningradą grąžintos šešios siuntos geležinkeliu, kurios gabentos į įmonę „Dognus“. Gražinti 65 tūkstančiai tonų rapsų išspaudų, skirtų pašarams.
Kovo mėn. Žemės ūkio ministerija sugriežtinto rusiškų ir baltarusiškų grūdų įvežimo tvarką, dėl ko visi įvežami kroviniai yra tikrinami. Taip pat ministerija kreipėsi į Europos Komisiją su siūlymų apriboti tokios žemės ūkio produkcijos įvežimą.
ELTA primena, kad EK nori taikyti didesnius muitus rusiškų grūdų importui. Institucija parengė atitinkamą pasiūlymą, kovo pabaigoje, po ES šalių lyderių pokalbių Briuselyje sakė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Be to, anot U. von der Leyen, bus siekiama, kad kad Ukrainoje pavogti grūdai nebūtų padavinėjami ES. Rusiški grūdai neturi destabilizuoti ES rinkos, o Rusija neturi gauti naudos iš šių prekių eksporto, pažymėjo pirmininkė.
ES siekia, kad Rusija būtų „priversta atsisakyti“ pajamų, kurias ji naudoja finansuoti savo karą Ukrainoje, tuo tikslu nustatydama „pernelyg didelius tarifus“ grūdams ir kitoms į šalių bloką įvežamoms prekėms, penktadienį pranešė prekybos komisaras.
Šios papildomos sankcijos, kurias sveikina Kyjivas, negalios per Europą į kitas rinkas keliaujantiems rusiškiems grūdams, kad nebūtų sutrikdytas maisto prekių tiekimas į kitus regionus, paaiškino komisaras Valdis Dombrovskis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Šimonytė mažų pajamų gavėjams siūlo ne drausti turtą, o tikėtis paramos
Stiprioms audroms Lietuvoje vis dažniau naikinant gyventojų turtą premjerė abejoja, ar mažas pajamas gaunantiems gyventojams apsimoka drausti nekilnojamąjį turtą (NT) nuo gamtos stichijų – šie žmonės mokėtų mažas įmokas, todėl gaut...
-
Baltijos šalių operatoriai rengiasi pranešti apie pasitraukimą iš BRELL
Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriai ketina netrukus informuoti Rusiją ir Baltarusiją apie nepratęsiamą bendros su šiomis šalimis sistemos sutartį (BRELL) ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį. ...
-
Senstanti Lietuvos visuomenė – problema, verčianti apgalvoti ilgesnį darbą ir didesnius mokesčius?5
Senėjant šalies gyventojams, Lietuvos bankas (LB) siūlo peržiūrėti galiojančias mokestines lengvatas, pajamų bei turto apmokestinimą, taip pat mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį ir taip padidinti biudžeto pajamų surinkim...
-
VERT vadovas: už elektrą iš esmės permoka beveik 500 tūkst. buitinių vartotojų5
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad nepaisant sumažėjusių elektros kainų apie 470 tūkst. buitinių vartotojų vis dar aktyviai nedalyvauja rinkoje, nelygina biržos kainos ir nepriklausomų tiekėjų si...
-
VMVT: į Lietuvą iš užsienio įvežtus gyvūnus augintinius nuo liepos registruoja veterinarai
Atnaujinus Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisykles, nuo šių metų liepos 3 dienos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) neberegistruoja į Lietuvą iš užsienio įvežtų gyvūnų. Tą nuo šiol atliks priva...
-
Ministerija regionų infrastruktūrai gerinti skyrė daugiau kaip 10 mln. eurų1
Ekonomikos ir inovacijų ministerija 12-kai Lietuvos savivaldybių skyrė 10,3 mln. eurų finansavimą infrastruktūrai iki investicinių žemės sklypų ar jų ribose įrengti ir sutvarkyti. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl e. tollingo įsigaliojimo nuo kitų metų liepos3
Seimas spręs, ar keisti elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo veiklos pradžią – numatoma, kad tai būtų 2025 metų liepos 1-oji – pusmečiu vėliau nei nustatyta šiuo metu. ...
-
Siūloma už priedangų įrengimą statytojus atleisti nuo infrastruktūros įmokų1
Lietuvoje trūkstant priedangų, statytojus norima lengvatomis paskatinti jas įrengti naujai statomuose namuose arba juos renovuojant. ...
-
K. Navickas ragina ES svarstyti tolesnius rusiškų ir baltarusiškų grūdų importo ribojimus7
Praėjus penkiolikai dienų nuo griežtų Europos Sąjungos (ES) muitų įsigaliojimo daliai rusiškų ir baltarusiškų žemės ūkio produktų, tarp jų ir grūdų, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad Bendrija turėtų svarstyti ...
-
„Rail Baltica“ Panevėžyje ketinama tiesti negriaunant sodų namų, paveldo objektų2
Tiesiant europinės vėžės geležinkelio linijos „Rail Baltica“ atkarpą Panevėžio apylinkėse bus išsaugoti visi 23 sodų bendrijoje „Šilas“ esantys statiniai. ...