- Šarūnas Sabaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sėkmingas biudžeto surinkimas, kai per du mėnesius pajamos beveik 180 mln. eurų viršijo prognozę, rodo, kad Lietuvos ekonomikos situacija, nepaisant kai kurių sektorių problemų, yra geresnė nei buvo prognozuota planuojant šių metų biudžetą, teigia analitikai.
„Matome, kad biudžeto surinkimo prognozė viršijama visose pagrindinėse pajamų srityse. Didelė dalis papildomai surinktų pajamų tenka vasario mėnesiui ir jos, kiek liečia PVM ir akcizus, atspindi sausio mėnesio pardavimus. Todėl galime konstatuoti, kad sausis nebuvo toks blogas, kaip tikėjosi Finansų ministerija“, – BNS sakė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Pasak jo, taip pat galima įtarti, kad ir mokesčių atidėjimai sausį–vasarį nebuvo tokie dideli, kaip prognozuota, o mokesčių nepriemoka nuo metų pradžios gal ir sumažėjo.
„Gali būti, kad kai kurios įmonės vasario mėnesį grąžino nesumokėtą PVM ir tai turėjo teigiamos įtakos šio mokesčio surinkimui“, – aiškino T. Povilauskas.
Finansų analitikas Marius Dubnikovas taip pat sakė, kad biudžeto pajamų surinkimo prognozės metų pradžiai buvo labai atsargios.
„Vis tik, nepaisant karantino, žmonės gebėjo patenkinti savo poreikius, o verslai taip pat prisitaikė – pasiūlė internetines jungtis pirkti prekes. Dėl to mes gavome didelį indėlį iš pridėtinės vertės mokesčio. Tuo pačiu minimalios algos padidinimas ir apskritai algų augimas lėmė didesnes gyventojų pajamų mokesčio pajamas“, – BNS teigė M. Dubnikovas.
Pasak T. Povilausko, bene daugiausia klausimų kelia vienos įmonės vasarį sumokėtas 42,2 mln. eurų pelno mokestis, nors tradiciškai pirmasis reikšmingas jo mokėjimas yra kovo 15 dieną.
„Įmonių, galinčių sumokėti tokio dydžio pelno mokesčio įmoką, Lietuvoje nėra daug, tačiau nesinori spėlioti, kuri iš jų galėtų būti“, – sakė T. Povilauskas.
M. Dubnikovas mano, kad kalbama apie vieną iš didžiųjų šalies įmonių.
„Gali būti, kad tai yra vienos iš didžiųjų įmonių sumokėtas įprastinės veiklos pelnas, tačiau gali būti ir taip, kad šis pelnas buvo gautas iš kažkokio verslo vieneto ar antrinės įmonės pardavimo“, – aiškino M. Dubnikovas.
Jis taip pat pabrėžė, kad nepaisant sėkmingo biudžeto pajamų surinkimo, vėl spartėjant viruso plitimui prognozuoti visų metų tendencijas yra labai sudėtinga, ypač po to, kai Lietuvoje buvo nustatyta Pietų Afrikos viruso atmaina.
„Manau, reikia pažiūrėti, kas bus su karantinu ir sergamumu, nes paskutinės kelios dienos kelia didelį nerimą. Dar praėjusią savaitę būčiau drąsiai prognozavęs, kad šiemet pavyks sėkmingai surinkti biudžetą, tačiau dabar akivaizdu, kad balansuojame ant lyno ir situacija gali nesunkiai pasikeisti tiek į vieną, tiek į kitą pusę“, – tvirtino M. Dubnikovas.
Tačiau, pasak jo, biudžeto surinkimas balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais turėtų būti geresnis nei pernai, kai pirmojo karantino metu verslas buvo visiškai užsidaręs, tačiau koks bus visų metų rezultatas, turėtų paaiškėti per kelis artimiausius mėnesius.
Finansų ministerija antradienį paskelbė, kad valstybės ir savivaldybių biudžetai sausio ir vasario mėnesiais gavo 178,6 mln. eurų (11,1 proc.) daugiau pajamų nei planuota bei 21,4 mln. eurų (1,2 proc.) daugiau nei prieš metus.
Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) gauta 108,2 mln. eurų (15 proc.) daugiau nei planuota, akcizų – 8,8 mln. eurų (3,9 proc.) daugiau, GPM – 26,6 mln. eurų (5,8 proc.), o pelno mokesčio – 51,1 mln. eurų (6,2 karto) daugiau.
Patvirtintas 2021 metų valstybės biudžeto pajamų planas (be ES lėšų) sudaro 8,989 mlrd. eurų, su ES lėšomis – 11,252 mlrd. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pokyčiai Lietuvos pramonėje: nebesame pigios darbo jėgos šalis?
Lietuvos pramonėje vykstantys robotizacijos ir automatizacijos pokyčiai rodo teigiamas tendencijas, tačiau ateityje didžiausią įtaką įmonių sėkmei turės ne tik technologijų diegimas, bet ir reikiamų kompetencijų specialistų ugdymas, pastebi pram...
-
Klišonis: dabartinė kelių būklė netenkina nei gyventojų, nei savivaldybių, nei Vyriausybės
Norint gerinti kelių būklę, būtina bent puse milijardo eurų didinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžetą, mano Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis. ...
-
Ruošiantis atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos – svarbus priminimas gyventojams
Artėjant Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gyventojams nereikia atlikti joki...
-
Aptarnavimo sektoriaus darbuotojai patiria psichologinį klientų smurtą: kas dažniausiai kliūva?
60 proc. aptarnavimo sektoriaus darbuotojų patiria psichologinį klientų smurtą. Tai lemia ne tik nepasitenkinimą turimu darbu, bet ir nuolatinį stresą. Dėl ko kyla klientų nepasitenkinimas ir kaip to išvengti? Apie tai LNK žiniose žurnalistai...
-
Skiriama 50 mln. eurų: šia parama gali pasinaudoti kiekvienas gyventojas
Gyventojų saulės elektrinėms skirta dar daugiau nei 50 mln. eurų paramos. Vasario pabaigoje dėl jos galės kreiptis norintieji jas įsirengti, padidinti galią arba įsigyti iš nutolusių parkų. ...
-
Paukštyne – gripo protrūkis: nugaišo per 30 tūkst. vištų
Praėjusią savaitę Lietuvoje nustačius pirmąjį šiemet paukščių gripo atvejį laukinėje faunoje, gripo protrūkis jau užfiksuotas Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne, iš daugiau nei 246 tūkst. ten laikomų vi&scaron...
-
Ekspertai: pensijų fondų lėšos „gelbėja“ šalies ekonomiką
Antros pensijų pakopos fondų valdytojai per tris 2024 metų ketvirčius Lietuvoje investavo 11,7 proc. fondų turto, o sistemai išlikus stabiliai 2030 metais šios investicijos galėtų išaugti iki 15,6 proc., sako Lietuvos investicinių ...
-
Mačiulis: palūkanų karpymas turėtų tęstis toliau
Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet toliau mažins palūkanų normas, o metų pabaigoje jos turėtų siekti mažiau nei 2 proc., prognozuoja Lietuvos komercinių bankų ekonomistai. ...
-
Šakalienė apie karių atlyginimų kėlimą: tai bus tokia liūto dalis
Kariuomenei pagal atlyginimų vidurkį tarp didžiausių šalies darbdavių pernai gruodį atsidūrus antroje vietoje, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad artimiausiu metu prioritetas bus teikiamas ne darbo užmokesčiui ...
-
Ekonomistai: pinigai gynybai – ir didinant mokesčius
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo tam papildomų lėšų ieškoti mažinant šešėlinę ekonomiką, valstybės išlaidas, sk...