- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lošimams išleidžia iš draugų ir kredito įstaigų pasiskolintas lėšas. Tyrimas parodė, kad trečdalis vartojimo kredito gavėjų bent kartą per mėnesį lošia azartinius žaidimus, o 14 proc. jų jau turi reikalų su antstoliais ar skolų išieškotojais. Garsiai nuskambėjusi istorija apie tai, kai buvęs „BaltCap“ partneris Šarūnas Stepukonis kazino pralošė milijonus eurų, dar kartą atkreipė dėmesį į šią problemą mūsų šalyje.
Azartiniai lošimai – vieša paslaptis. Apie tai, kokie jų mastai, pasakojo duomenų mokslininkas Robertas Tarasevič.
– Atlikote vartojimo kreditus imančių žmonių banko išrašų analizę. Ką ji atskleidė apie jų polinkį lošti azartinius žaidimus?
– Atlikome virš 20 tūkst. asmenų analizę. Rezultatuose pastebėjome, kad kas trečias asmuo turi transakcijos su lošimo bendrovėm.
– Kokia apskritai tų žmonių galimybė pasiskolinti? Ar tai yra vienkartinis skolinimasis?
– Įprastai matome, kad jie skolinasi mažesnes sumas. Apie 50, 100, kelis šimtus eurų. Pralošia ir bando skolintis vėl. Ne iš vienos, tai iš kitos bendrovės.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kiek kartų per mėnesį buvo atliekamos transakcijos būtent lošimų bendrovėms?
– Didžioji dalis – virš 30 kartų per mėnesį. Realiai – kasdien.
– Kiek vidutiniškai pralošia per mėnesį?
– Vidutiniškai pralošia apie 600 eurų. Reiktų paminėt, kad šių sumų vidurkis – 84 eurai, kas mums pasako, kad tuos asmenis galėtume skirti į dvi grupes. Pirmoji – lošiantys mažesnėm sumom, antroji – ypatingai didelėm, kur per mėnesį pralošia 500, 1000 eurų ir daugiau.
– Ar tie žmonės yra dirbantys asmenys?
Pirmoji – lošiantys mažesnėm sumom, antroji – ypatingai didelėm, kur per mėnesį pralošia 500, 1000 eurų ir daugiau.
– Ketvirtadalis tų asmenų neturi pajamų, susijusių su darbo santykiais. Galbūt jie vykdo individualią veiklą, ar kažkokią kitą veiklą, iš kurios gauna pajamas. Taip pat pastebim, kad tokie asmenys dažniausiai turi pajamas iš socialinių išmokų. Buvo daug transakcijų tarp savo draugų, su tokiom mokėjimo paskirtim, kaip: „skolinu“, „iki sekmadienio“, „kai gausi algą, grąžinsi“. Tai reiškia, kad tie žmonės pralošia ne tik savo pinigus, ne tik pasiskolintus iš kredito įstaigų, bet ir paskolintus iš fizinių asmenų.
– Ar yra tokių, kurie pralošia daugiau nei uždirba per mėnesį?
– Žinoma. Analizė parodė, kad nemaža dalis pralošia dvigubai daugiau nei uždirba. Tai tik stiprina tą argumentą, kad žmonės ne tik pralošia savo darbo užmokesčio pajamas, bet ir skolinasi. Matom tokias transakcijas, kaip pinigų įnešimas, vėlgi, mes nežinom tų pinigų kilmės. Bet lošiantys asmenys ieško tų būdų, kaip gauti pinigų, kuriuos galėtų pralošt.
– Kokį periodą apima ši analizė? Kokio ilgio išrašus nagrinėjote?
– Metus. Tai buvo visų 2023 metų išrašai.
– Ar tos lošimo bendrovės registruotos mūsų šalyje, ar tai užsienio šalių kompanijos?
– Žinoma, didžioji dalis – mūsų šalyje, bet dažnai pasitaiko ir užsienio šalių.
– Ar tos bendrovės, kurios skolina, atsižvelgia į žmogaus priešistorę? Jo kredito istoriją, ką jis veikė su tomis paskolomis?
– Niekas negali tiksliai pasakyti, ką jis veikė su tais pinigais. Tik pats asmuo. Tačiau nemaža dalis Lietuvoje kredituojančių įmonių tikrina asmenų bankinius išrašus. Taip pat naudojasi mūsų bankinių išrašų kategorizavimo paslauga, kurios pagalba padedam įmonėm identifikuoti tuos asmenis. Parodome tas sumas, transakcijas, santykio su lošimo bendrovėm kiekius. Toliau jau pačios įmonės sprendžia ar kredituot, ar ne.
– Ar visos kredituojančios įmonės domisi tų žmonių banko išrašais?
– Ne visos, bet tikrai nemaža dalis naudojasi mūsų paslaugomis.
– Galbūt tie žmonės, kurie skolinasi, ne tik jau turi tą bankinio išrašo istoriją, kad yra lošiantys. Gal jie turi istoriją ir su antstoliais, gal vyksta turto išieškojimai?
– Taip, pagal mūsų analizę, apie 14-15 proc. tu asmenų, kurie lošia, turi arba išieškojimus iš antstolių, arba jų skolos yra perduotos skolų išieškotojams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas56
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...