Trečiosios pakopos pensijų fondų grąža sausį-birželį siekė 9,6 proc.

Išankstiniais Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, antros pakopos fondų turtas birželio pabaigoje siekė apie 8,2 mlrd. eurų, o trečios – 346,9 mln. eurų.

„Šių metų pirmasis pusmetis pensijų dalyviams buvo sėkmingas bei lydimas stabilių grąžų. Pensijų fondų turtas augo tiek dėl teigiamų grąžų, tiek dėl pervestų įmokų“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė „Allianz Lietuvos“ Investicijų analitikas Rimas Strazdas.

„Matome aiškią antros pakopos pensijų fondų grąžos augimo tendenciją per antrąjį ir pirmąjį šių metų ketvirčius“, – pridūrė jis.

Analitiko teigimu, nuo 2004-ųjų 5,9 mlrd. eurų įmokų pervedę žmonės uždirbo 2,9 mlrd. eurų.

Pirmąjį pusmetį didžiausią grąžą uždirbo jauniausių klientų turtą valdantys ir daugiausiai į akcijas investuojantys fondai – 1996–2002 metais gimusiųjų grupė uždirbo 12,3 proc. grąžą, 1989–1995 metais – 11,8 proc., 1982–1988 metais – 12 proc., 1975–1981 metais – 11,9 proc.

Šių metų pirmasis pusmetis pensijų dalyviams buvo sėkmingas bei lydimas stabilių grąžų.

 

LIPFA teigimu, pirmoji metų pusė buvo palanki pensijų fondams, kadangi augo akcijų ir obligacijų vertė.

LIPFA valdybos narys ir „SEB investicijų valdymo“ vadovas Paulius Kabelis sakė, kad Lietuvos pensijų fondai į šalies  įmonių akcijas ir jų bei Vyriausybės obligacijas yra investavę apie 700 mln. eurų – apie dešimtadalį valdomo turto.

„Tai nėra labai reikšmingas dydis šalies ekonomikos mastu – 1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. (...) Bet augimo tendencija yra ryški“, – sakė P. Kabelis.

Jo teigimu, į Baltijos šalių bendroves Lietuvos fondai pernai investavo apie 90 mln. eurų, iš kurių 46 mln. eurų – į „Ignitis grupės“ akcijas, o į Vyriausybės ir įmonių obligacijas – beveik 750 mln. eurų.

„Stiprios akcijų grąžos šiemet tapo kertine dedamąja dalimi, lėmusia puikius pensijų fondų rezultatus per pirmuosius šešis mėnesius. Stipriausias pokytis į viršų fiksuotas JAV akcijų rinkose, kiti regionai augo kiek mažiau“, – kalbėjo R. Strazdas.

Jo teigimu, pirmąjį pusmetį JAV akcijų rinkos fiksavo 18,2 proc. grąžą, Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono – 10 proc., besivystančių rinkų – 9,6 proc., Europos – 6,8 proc.

Pasak R. Strazdo, akcijų rinkoms augti nesutrukdė aukštos bazinės palūkanų normos.

Jo teigimu, antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, akcijų ir obligacijų rinkos augo nuosaikiau dėl kintančios infliacijos, besikeičiančių prognozių, kada ir kiek JAV ir Europos Centrinis Bankas (ECB) mažins palūkanas.

„Infliacijai išliekant padidėjusiai, JAV ir ECB vizijoje padidintos palūkanos galimai išliks ilgiau ir aukštesniame lygyje“, – teigė R. Strazdas.

Jis tikino, kad kol kas padėtis finansų rinkose išlieka stabili ir tvari, tačiau akcijų ir obligacijų kainų svyravimai galimi dėl geopolitinių rizikų (karo Ukrainoje, įtampos tarp Kinijos ir Vakarų, Kinijos ir Taivano), galimų JAV politikos pokyčių po prezidento rinkimų Vakarų valstybių ekonomikos augimo.

„Net ir vieno rizikos faktorių eskalacija galėtų stipriau paveikti akcijų ir obligacijų kainas. Kartu negalime nuvertinti tikimybės, kad net keli rizikos faktoriai gali pradėti materializuotis tuo pačiu metu, kas svyravimus išaugintų dar stipriau“, – sakė R. Strazdas.