„Antrus metus atliekamos apklausos rezultatai rodo, kad verslininkai savo galimybes įdarbinti neįgaliuosius vertina ne tik pragmatiškai, bet ir tikrai atsakingai. Į akis krenta tai, kad šiemet padaugėjo tų, kurie teigia, jog nesvarstytų negalią turinčio asmens įdarbinimo. Tokius pokyčius veikiausiai galima sieti su neįgaliųjų įdarbinimą reglamentuojančios įstatyminės bazės trapumu, planuojamais, tačiau itin neapibrėžtais pokyčiais, kurie verslo nemotyvuoja. Panašu, kad tai ir nulėmė dabartines nuotaikas, kurios rodo, jog laisvoje darbo rinkoje neįgalieji vis dar nėra itin laukiami“, – sako V. Sutkus.

Verslininkai savo galimybes įdarbinti neįgaliuosius vertina ne tik pragmatiškai, bet ir tikrai atsakingai.

Vien kalbant apie judėjimo negalią turinčius žmones, kas antra (55 proc.) apklausoje dalyvavusi įmonė pripažino šiuo metu neturinti jiems pritaikytos infrastruktūros. Apklausa patvirtino ir tai, kad sudėtingiausia įsidarbinti akliesiems ir silpnaregiams (44 proc.), kurtiesiems ir turintiems klausos sutrikimų (50 proc.) taip pat turintiems psichinę negalią bei elgesio sutrikimų (72 proc.).

„Didžiausią nedarbingumo laipsnį turintys asmenys į darbo rinką įsilieja itin sunkiai. Tai susiję ne tik su verslo nuostatomis, bet ir su faktu, kad šie žmonės gali dirbti pakankamai specifinį darbą, turi daug darbinės veiklos apribojimų ir sąlygų poilsiui, darbo laikui, atostogoms, sveikatos patikrinimams. Taip pat su didesniais sunkumais susiduria tie, kurių darbo vieta reikalauja specifinio pritaikymo – taip yra aklųjų ir silpnaregių bei kurčiųjų darbuotojų atveju. Jei negalią turintieji visgi apsisprendžia integruotis į darbo rinką, dažnu atveju renkasi socialines įmones, kuriose integracija ir adaptacija yra paprastesnė“, – įsitikinęs V. Sutkus.

Kalbant apie pozityvias tendencijas, matyti, kad per metus padaugėjo įmonių, kuriose jau darbuojasi žmonės su negalia.

„Lygindami skaičius su pernai metų duomenimis matome, kad jei pernai neįgaliuosius jau buvo įdarbinę 14 proc. apklausos dalyvių, tai šiemet šis skaičius priartėjo prie 17 proc. Taigi situacija iš lėto, bet keičiasi”, – pabrėžė prezidentas.

Jo teigimu, esminių pokyčių sulauksime tada, kai verslui atsiras daugiau apibrėžtumo ir stabilumo, o į pačią neįgaliųjų įsidarbinimo problemą bus žvelgiama kompleksiškai.

„Girdėjome kalbų apie kvotas, tada girdėjome kalbų apie asmeninius asistentus, motyvavimo priemones verslui. Tačiau realybėje viskas ir liko fragmentiškais pašnekesiais. Todėl iš esmės reikėtų kalbėti ne apie tai, ką verslas privalo padaryti, bet apie tai, kaip sukurti visapusiškai subalansuotą bei konkretiems atvejams pritaikytą neįgaliųjų įdarbinimo sistemą, nes pasiūlymas arba eiti į atvirą darbo rinką, arba įvesti kvotas tikrai nėra subalansuotas“, – sako V. Sutkus. Kompleksinių priemonių taikymas, parama socialinėms įmonėms, didesnis ir tikslinis dėmesys norintiems persikvalifikuoti arba įgyti profesiją neįgaliesiems padėtų pakeisti vyraujančias verslo nuostatas.

Narių apklausa, kurioje dalyvavo vadovaujamas pareigas užimantys įmonių darbuotojai, atlikta 2019 m. gegužės-birželio mėn.