Apsieitų ir be paramos

"Dalis įmonių vis dar jaučia pandemijos sukeltą šoką, todėl nestebina, kad jos atsargiai vertina ekonomikos plėtrą. Tiesa, palyginti su pernai, jaučiama daugiau optimizmo dėl veiklos tęstinumo. Kalbant apie skolinimosi galimybes, verslas jas vis dar vertina kaip ribotas, tačiau apklausa rodo, kad finansavimas bandžiusiesiems pasiskolinti tapo labiau prieinamas", – pranešime sakė Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas Paulius Morkūnas.

Dėl COVID-19 padarinių kas antra apklausta įmonė buvo paveikta sumažėjusios paklausos, tačiau taip manančiųjų dalis šiemet yra maždaug dešimtadaliu mažesnė nei pernai. Beveik penktadalis apklaustųjų sėkmingai perorientavo veiklą, šiek tiek daugiau kaip dešimtadalis prisitaikė mažindamas kitas nei darbo sąnaudas.

Palyginti su pirmuoju karantinu, padaugėjo bendrovių, kurios prireikus ilgiau galėjo tęsti veiklą be išorės pagalbos, pavyzdžiui, valstybės paramos.

Tiesa, šiemet, palyginti su pernai, maždaug dešimtadaliu daugiau apklaustųjų mano, kad finansinę būklę atkurti iki priešpandeminio lygio užtruks vienus metus arba ilgiau. Nemaža dalis respondentų ekonomikos plėtros perspektyvas vis dar vertina daugiau nepalankiai nei palankiai, o dauguma prognozuoja, kad augs produkcijos kaina.

Pandemijos padariniai

Lietuvos banko teigimu, tikėtina, kad išryškėjo dar ne visi pandemijos padariniai, nes apie penktadalis respondentų vertina, kad, palyginti su pirmuoju šių metų pusmečiu, per artimiausius metus gali padaugėti bankrotų, o didžiausią bankrotų skaičiaus augimo riziką įžvelgė paslaugų ir pramonės veiklų įmonės.

Darbo užmokestį per artimiausius metus numato didinti beveik 60 proc. respondentų, tuo metu pernai tokia pati dalis respondentų tikėjosi, kad atlyginimai nesikeis, o didėjimą prognozavo vos 13 proc. apklaustųjų.

Darbo užmokestį per artimiausius metus numato didinti beveik 60 proc. respondentų, tuo metu pernai tokia pati dalis respondentų tikėjosi, kad atlyginimai nesikeis, o didėjimą prognozavo vos 13 proc. apklaustųjų. Maždaug penktadalis respondentų mano, kad bendrai Lietuvoje atlyginimai šiemet augs daugiau kaip 5 proc., dar apie trečdalis mano, kad augimas sieks iki 5 proc., o 40 proc. – kad jie iš esmės išliks panašūs.

Šiemet didžioji dalis respondentų teigia, kad atlyginimų pokyčius daugiausia lems darbuotojų trūkumas.

Kas penktas respondentas atsakė, kad dėl COVID-19 padarinių vėlavo apmokėti sąskaitas, bet dėl tos pačios priežasties panašiai vėlavo ir užsakovų ar pirkėjų mokėjimai. Tačiau apskritai su didesniais ar mažesniais mokėjimų vėlavimais susidūrė beveik 80 proc. respondentų, kuriems dėl to kilo sunkumų, pavyzdžiui, strigo veikla arba plėtros planai. Vėluojantys mokėjimai arba neapmokėtos kitų įmonių ir gyventojų sąskaitos, tikėtina, prisidėjo ir prie papildomo finansavimo paieškų trumpuoju laikotarpiu.

Skolintis sunkiau

Palyginti su praėjusiais metais, respondentų teigimu, rinkoje skolinimo priemonių trūkumas yra sumažėjęs, o alternatyvių finansavimo priemonių poreikis sumenko. Daugiau kaip pusė apklaustųjų šiemet nurodė, kad skolinimo priemonių netrūksta. Pernai taip manė ketvirtadalis respondentų. Tačiau daugiau kaip 10 proc. respondentų teigė, kad trūksta informacijos, kaip naudotis esamomis priemonėmis, arba priemonių ilgalaikėms investicijoms.

Daugumos įmonių (nepriklausomai ar jos skolinosi, ar ne) nuomone, skolinimas verslui yra iš dalies apribotas, tačiau dažnu atveju prieinamas įvykdžius papildomas sąlygas. Ypač tai pabrėžė paslaugų įmonės. Kaip rodo apklausa, gauti finansavimą pavyko 66 proc. bandžiusiųjų pasiskolinti, atmestų prašymų dalis per metus sumažėjo nuo 31 iki 9 proc.

Pagrindinės prašymų atmetimo priežastys pernai buvo bendra ekonominė padėtis, šiemet – prastai įvertinta įmonės būklė, per dideli turimi įsipareigojimai ir nepakankamas užstatas.

Žvelgiant į artimiausius dvylika mėnesių, respondentai mano, kad poreikis skolintis iš finansų įstaigų išliks panašus: 23 proc. jų teigė, kad poreikis sumažės, 24 proc. – kad padidės, o apie 30 proc. poreikio skolintis nematė iš viso.

Lietuvos bankas kasmet atlieka ne finansų įmonių apklausą, siekdamas gauti informacijos apie jų finansinės būklės ir veiklos tendencijas, įvertinti paklausą finansiniams ištekliams, skolinimosi iš kredito ir kitų finansų įstaigų pokyčius, skolinimo įmonėms sąlygų kaitą, COVID-19 pandemijos padarinius ir kitus su įmonių sektoriaus raida ir jos tvarumu susijusius aspektus.

Apklausoje dalyvavo 504 įmonės iš visos Lietuvos, iš jų – 118 pramonės įmonių, 91 – statybų, 114 – prekybos ir 181– paslaugų. Du trečdalius apklausoje dalyvavusių respondentų sudarė įmonės, turinčios iki 50 darbuotojų.